Tuo metu, šių įvykių fone praėjusios savaitės pabaigoje nuskambėjo bauginanti žinia, kad didžiausioje Europos Zaporižios atominėje elektrinėje (AE) buvo įvykęs gaisras. Į iš pirmo žvilgsnio bauginančią žinią ekspertai sureagavo visai ramiai.
„Tai yra nevykusi gaisro inscenizacija. Tie bokštai yra Rusijos užimtoje teritorijoje, ne AE teritorijoje“, – „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“ pasakojo branduolinės energetikos ekspertas, buvęs pirmosios Vyriausybės ministras Leonas Ašmantas.
Kartu ekspertas atkreipė dėmesį, kad Zaporižios AE neveikia nei vienas reaktorius, nei vienas bokštas nenaudojamas. Kitokia situacija yra su Kursko AE, dėl kurios nerimo yra daugiau.
„Kursko AE yra pažeidžiamesnė ir rizikingesnė negu Zaparižios AE. Reikia prisiminti, kad Kurske yra keturi reaktoriai RBMK, tai yra urano grafitiniai reaktoriai, mažesnio galingumo negu Ignalinos AE, bet jie neturi apsauginio gaubto. Toks gaisras ir jo galimas plitimas jau didesnę įtaką turėtų Kursko AE nei kur kitur. Kitaip tariant, tai yra AE, kuri karo veiksmams yra ypatingai rizikinga“, – pasakojo L. Ašmantas.
Nerimas dėl Kursko AE saugumo
Lietuvos ambasadorius prie TATENA Vaidotas Verba irgi patvirtino, kad Zaporižios AE nei vienas iš šešių reaktorių neveikia. Tačiau jis atkreipė dėmesį, kad praeitais metais, gegužę, Saugumo Taryboje, TATENA generalinis direktorius Rafaelis Grossi, pristatydamas principus, kurių turi būti laikomasi apsaugant Zaporižios elektrinę, pažymėjo, kad neturi būti jokių fizinių atakų nei į pačią elektrinę, nei į bet ką iš infrastruktūros.
„Elektrinę valdanti Rusijos administracija informavo TATENA stebėtojus, kad įvyko gaisras, ir nurodė, kad tai buvo drono ataka. Tai yra jų versija, kuriomis paprastai sunku tikėti. TATENA stebėtojai paprašė leidimo vykti į vietą“, – pasakojo V. Verba.
Jis taip pat sutiko su vertinimu, kad Kursko AE situacija yra rizikingesnė.
„Kursko AE yra keturi RBMK reaktoriai, iš kurių du veikiantys, dar pora statomi. Jie yra senesnės kartos, ir tikrai, jeigu kažkas panašaus vyktų aplinkui ten, jiems kiltų žymiai didesnė grėsmė“, – sakė V. Verba.
Jis atkreipė dėmesį, kad rugpjūčio 9 d. , kai prasidėjo Ukrainos operacija Kursko regione, TATENA generalinis direktorius padarė pareiškimą ir nevienareikšmiai pasakė, kad saugumo principai galioja ir Kursko AE.
Ukrainiečiai „sukūrė ežį, kurio rusai negali praryti“
Apskritai kalbėdami apie tai, kas vyksta Kurske, ekspertai pateikia skirtingus skaičius, kiek operacijoje galėtų dalyvauti ukrainiečių karių. Karybos ekspertas Egidijus Papečkys, vertindamas teritorijos dydį, sako, kad jų galėtų būti ne daugiau kaip penki tūkstančiai. Buvęs Lietuvos kariuomenės vadas Vytautas Žukas, – kad 10-12 tūkstančių.
Tačiau ekspertų vertinimas sutampa dėl to, kad ukrainiečiai šioje aiškiai apsibėžtoje Rusijos teritorijoje įsikūrė savotišką placdarmą.
„Jie nori ten įkurti savotišką placdarmą, ir perkelti karą į Rusijos teritoriją, pakelti ilgai besiginančios Ukrainos ir jų karių moralę, sukelti nepasitikėjimą Kremliaus režimu, ir tikėtis atitraukti kažkiek Rusijos pajėgų iš Rytų Ukrainos. Panašu, kad jie sukūrė tokį ežį, kurio nei praryt rusai negali, nei išspirti atgal“, – įvertino karybos ekspertas Egidijus Papečkys.
Karybos eksperto vertinimu, ta vieta yra labai patogi ukrainiečiams gintis ir aprūpinti savo karius.
„Jie placdarmą išplėtė tiek, kad galėtų kontroliuoti perimetrą tiek, kad galėtų kontroliuoti perimetrą artilerijos ugnimi iš Ukrainos teritorijos. Tai yra salvinės raketinės sistemos iš Ukrainos galėtų stabdyti bandančius pulti rusus“, – sakė E. Papečkys.
Rusams susigrąžinti pozicijas bus sudėtinga
Eksperto vertinimu, rusams susigrąžinti pozicijas nebus paprasta. Tam reikės daugiau pajėgų.
„Vienas iš pagrindinių veiksnių, kad rusai nebegalės daužyti koreguojamomis sklandančiomis bombomis pastatuose įsitvirtinusių ukrainiečių. Rusijos piliečiai mažai Kremliui rūpi, bet jie nenorėtų didelio rezonanso, kad patys rusai lygina su žeme savo miestus ir kaimelius.
Net ir dujotiekis ir pumpavimo sritis varžys rusų veiksmus. Ir ukrainiečiai čia ruošiasi gintis ilgam. O kai reikės be didelių problemų atsitrauks“, – kalbėjo E. Papečkys.
Gali užsiimti ir dar vieną placdarmą
Ekspertas neatmetė, kad ukrainiečiai gali dar užimti placdarmą Belgorodo srityje.
„Belgorodo srities kaimuose esantys kariniai taikiniai yra nuolat ukrainiečių apšaudomi artilerija ir atakuojami bepiločiais“, – pastebėjo E. Papečkys.
Eksperto vertinimu, rusai iš ten evakuoja savo gyventojus labiausiai dėl to, kad netrukdytų jų pačių kariuomenei.
„Iš to kas yra, išvystyti kažkokį puolimą iki Maskvos tikrai neįmanoma. Ukrainiečiai tiesiog bent vienoje fronto dalyje perėmė iniciatyvą, ir primetė Rusijos karinei ir politinei vadovybei savo žaidimo taisykles“, – teigė E. Papečkys.
Jis pastebėjo, kad šioje situacijoje Kremliaus režimas apsimeta tarsi krizės nebūtų, neskelbia karo padėties, įveda kažkokius antiteroristinių operacijų režimus, nei asmeniškai Putinas ar kiti oficialūs asmenys komentuoja.
„Matome, kad kol kas Rusijoje tas veikia, ir Kremliaus režimas neskuba aukoti savo vadovybės atstovų“, – kalbėjo E. Papečkys.
Yra, kas norėtų Gerasimovo galvos
Generolo Jono Žemaičio karo akademijos ginkluotės dėstytojas Arturas Plokšto pastebi, kad daug žemesnio lygio Rusijos vadų norėtų, kad kristų V. Gerasimovo galva.
„Ten yra toks tylus džiaugsmas, kad apsimelavo viešai per televiziją raportuojant, kad nieko neįvyko. O iš tikrųjų tai yra panaudota 82 desanto šturmo brigada, kuri viena geriausių Ukrainoje, ir dar 22 ir 88-tos , tai yra ko gero pačios stipriausios Ukrainos pajėgos . Tai nėra kažkokių persirengėlių išpuolis arba Rusijos patriotų, kur ten buvo tokie, kur nusifotografuoja ir pabėga. Čia – rimta“, – aiškino A. Plokšto.
Jis situaciją lygina su ta, kai ukrainiečiai buvo įkūrę placdarmą kitoje Dniepro upės pusėje, ir, išnaudodami didesnį savo artilerijos šūvio atstumą, pakankamai daug rusų sunaikino.
„Jeigu bus taip pat , tai gali būti, kad Ukrainos artilerija, šaudanti iš Ukrainos teritorijos, sėkmingai gali naikinti artėjančias kolonas“, – teigė A. Plokšto.
Ukrainiečiai gerai organizuoti
Ginkluotės dėstytojo vertinimu, ši operacija rodo gerą ukrainiečių organizavimą.
„Be bepiločių to nepadarytum. Ukrainiečiai surado tuščią vietą, ten įėjo, sumedžiojo tuos dalinius, kurie eina juos išstumti, ir juos naikina tol, kol prieis iki ukrainiečių pozicijų. Mačiau nuotrauką sudaužytų tankų , kurie dar tik buvo vežami ant tralų“, – pasakojo A. Plokšto.
Ukrainiečių operacija, jo vertinimu, kol kas visapusiška sėkmė.
„Pradedant nuo politinės, (…) žlugo mitas, kad Rusijos teritorija neliečiama (…), net aš pats aiškinau, kad dabar, kai dronų yra tiek daug, sunku padaryti kažkokį koordinuotą puolimą. Ukrainiečiai tą padarė. Jie labai gerai įvaldė slaptą koncentraciją, ir sugebėjo eliminuoti Rusijos radioelektroninės kovos priemones. (…) Baisieji čečėnai pabėgo, o kai kurie tapo belaisviais. Juos ir vadino „Tik tok’eriais,“ nes jie „Tik tok’e“ filmavosi, ir šaudė kažkur miške, kad, neduok Dieve, priešo nebūtų“, – sakė A. Plokšto.
Nemano, kad eis gilyn
Ekspertas pastebėjo, kad šioje situacijoje nauja yra tai, kad Ukrainos karinės žvalgybos vadas K. Budanovas nieko nepasakė. Paprastai, jeigu yra laimėjimų, ukrainiečiai garsiai apie tai kalba.
„Šiuo atveju yra visiška tyla, kas yra labai teigiamas dalykas ir didžiausia sėkmė. Nes ta tyla atrodo suklaidino rusų žvalgybą, ir mes iki šios dienos nežinome pagrindinio tikslo.
Šiaip iš akies matosi, kas yra, bet buvo tokios panikos, kad tuoj prieis iki Kurčiatovo, ir tada padarant filmuką apie tai, kaip deda trotilą aplink reaktorių , tikrai šokiruotas būtų visas pasaulis. Nors jiems ten šiaip per toli“, – kalbėjo A. Plokšto.
Jo nuomone, ukrainiečiai toliau nei „Himars“ šūvio nuotolis.
„Bet „Himars“ šūvio nuotolis yra 90 km. Tai, sakyčiau, visai nemažai. Niekas nešaudo maksimaliu nuotoliu, bet, jeigu bus taip, kad ukrainiečiai prieis, įsitvirtins, po to uždengs save savo artilerija , jeigu dar kažkokią priešlėktuvinę gynybą padarys, tai rusams teks šturmuoti, o ukrainiečiai moka gintis. Todėl labai sunkiai jiems reikės lyginti su žeme savus miestus ir kaimus . Ne to tikėjosi Rusijos gyventojai“, – sakė A. Plokšto.
Rusijos vadovybė turi dvi išeitis
Buvęs Lietuvos kariuomenės vadas Vytautas Žukas sakė, kad dabartinėje situacijoje Rusijos politinė vadovybė turi spręsti: arba ignoruoti šitą faktą ir toliau tęsti aktyvius kovos veiksmus Ukrainos Rytuose, arba koncentruoti pajėgas ir pasistengti ukrainiečius išstumti iš to placdarmo.
„Tai padaryti nebus paprasta, kadangi ten grupuotė yra apie 10-12 tūkst. karių. Norint tai padaryti, reikėtų koncentruoti tris keturis kartus didesnes pajėgas su artilerija, aviacija, raketine artilerija. Tada reikės nuimti dalinių iš kitų fronto ruožų.
Jeigu ignoruoji tą faktą, kad Rusijos teritorijoje yra Ukrainos kariai, tada atsiranda mainų galimybė: „jeigu mes einame į taikos derybas, tai tada turime vienodas išankstines sąlygas. Pradedame derybas tada , kai pasitraukiame iš užimtų teritorijų“. Tai išmuša tam tikrą argumentą Putinui iš rankų, kad užimtos Ukrainos teritorijos nėra derybų objektas. Jos tampa derybų objektu“, – sakė V. Žukas.
