Neseniai Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad planuoja aptarti Ukrainos pergalės planą su JAV prezidentu Joe Bidenu. Anot jo, jei šis planas būtų įgyvendintas, tai turėtų priversti Rusiją nutraukti karą prieš Ukrainą diplomatinėmis priemonėmis.
Sutaikyti Rusiją ir Ukrainą nori ir daugiau vadovų. Kažkokį planą kurpia Vokietijos kancleris Olafas Scholzas. Niekas to plano nematė, bet kalbama, kad jis nebus labai palankus Ukrainai.
Susodinti prie derybų stalo kariaujančias šalis žada ir Donaldas Trumpas. Iš jo aplinkos nutekėję gandai skelbia, kad tai būtų planas sukurti rusų užgrobtose teritorijose kažką panašaus į buferinę zoną, griežtai kontroliuojamą kokios nors trečiosios jėgos.
Lapkritį turėtų vykti dar vienas taikos derybų raundas, į jį ruošiamasi kviesti ir Rusiją.
Skirtingos diplomatinės strategijos
Vytauto Didžiojo universiteto profesoriaus G. Mažeikio matymu, Lietuva, Ukraina ir JAV į taikos derybas žiūri iš skirtingų požiūrio taškų. Ukrainos ir Lietuvos požiūris, pasak jo, – problematiškas.
„Čia yra didelė problema, kad ir Lietuvoje, ir Ukrainoje (Ukrainoje dar labiau) tikimasi taip vadinamo herojiško scenarijaus. Tai reiškia, kad, štai, Rusija pakelia letenėles, mes jiems padiktuojame [sąlygas] ir jie sutinka, pasiutęs žvėris staiga tampa draugišku katinu. Žinoma, kad tai skamba kaip utopija ir kaip visiška nesąmonė. Tokio pavidalo derybų nebus. Bet, deja, nei Lietuvos, nei Ukrainos visuomenės priimti kito tipo derybų nelabai ir nori“, – „Žinių radijo“ laidoje kalbėjo G. Mažeikis.
„Tai, ką mes girdime iš amerikiečių, aš dabar nenoriu nurodyti į D. Trumpą, bet apskritai, jie orientuojasi į taip vadinamas geopolitines derybas. Geopolitinės derybos yra truputį kas kita. Ten Rusija nėra įvardijama kaip beprotė, ji nėra įvardijama kaip neturinti savo interesų arba savo supratimo. Ir kai sakoma, kad Rusija nori atkurti savo imperiją, paprastai atsakoma taip: mes suprantame jūsų šitą ketinimą ir norą. Jis yra priimamas lygiai taip pat kaip ukrainiečių noras būti nepriklausomais“, – tęsė mokslininkas.
Jo matymu, Ukraina ar tas pats D. Trumpas mano, jog taika yra įmanoma su prievarta.
„Bet prievarta taikai yra tik instrumentas arba herojiško scenarijaus, arba geopolitinio scenarijaus. Vis tiek galų gale grįžtama prie to, kad interesai turės būti derinami“, – teigė G. Mažeikis.
Beje, Lenkija, anot jo, turi dar kitokį požiūrį: paiso regioninio intereso.
„Lenkai norėtų, kad derybos vyktų paisant mūsų intereso, o ne viso pasaulio [intereso], žiūrint, kaip dėliojasi viso pasaulio kortos <...>. Bet, deja, ir šitoje vizijoje ne viskas yra taip palanku Ukrainai, kad, pavyzdžiui, būtų kalbama apie besąlygišką Ukrainos pergalę. Ne, šiuo atveju žiūrima, kaip regionui gauti daugiausiai galimybių – ekonominių ir įvairių kitų, o nebūtinai susigrąžinti Donbasą“, – komentavo G. Mažeikis.
Taigi, kadangi skiriasi valstybių diplomatinės strategijos, kol kas susitarti, dėl ko ir kaip derėsimės dėl taikos, neįmanoma, pažymėjo jis.
„Užsienio reikalų ministerijos kertasi, jos bando skirtingai daryti įtaką Europos Sąjungos Tarybai“, – kalbėjo pašnekovas ir svarstė, kad ukrainiečiai turės daryti tam tikras išlygas dėl taikos, jei ne su amerikiečiais, tai bent su lenkais.
Derybų praktika dėl belaisvių apsikeitimo jau yra
Laidoje G. Mažeikis kėlė ir tokį klausimą: o kas finansiškai suinteresuotas taikos derybomis? Atsakymas – Europos Sąjunga.
„Nesvarbu, ką svaigsta Indija, ką siūlo, ji nėra įkišusi savo milijardų, kad būtų labai suinteresuota derybų rezultatais. Indijai jokių šansų ar variantų, ką nors prisiūlyti, nėra, Indija nemato, kas stovi už Ukrainos, juk reikia atsižvelgti į Europos Sąjungą ir tame tarpe į mus, kadangi Lietuva yra Europos Sąjungos narė“, – kalbėjo G. Mažeikis.
Tiesa, dėmesio, anot jo, verta derybinė Rusijos ir Ukrainos praktika, pavyzdžiui, dėl belaisvių apsikeitimo.
„Čia yra aptiktas mechanizmas, kaip Ukraina su Rusija gali derėtis“, – pažymėjo pašnekovas ir teigė, kad šiose derybose sveriamos daiktų ar žmonių vertės, jų brangumas.
Tokia pati praktika, kalbant, pavyzdžiui, apie finansines, ekonomines vertes, anot G. Mažeikio, galėtų būti taikoma derantis ir dėl teritorijų dalinimosi.
„Tokiu atveju Ukrainai reikia surinkti kozirius. Štai, kodėl Kursko sritis čia yra svarbi ne tiek dėl teritorijos <...>. Buvo akivaizdu, kad, jeigu tu nori išlaisvinti savo žmones iš Rusijos kalėjimo, tu turi nužygiuoti giliai į Rusiją ir prisigrobti turto, žmonių, kuriuos galėtum mainyti į kitus žmones. Praktika rodo, kad tada rusai derasi – iš karto derasi“, – komentavo mokslininkas.
Kas pakeistų Rusijos derybines pozicijas
Savo ruožtu karybos ir ginkluotės ekspertas D. Antanaitis teigė, kad, bent jau žvelgiant į karo lauką, derybinės pozicijos yra Rusijos pusėje.
„Nors mes dažnai sakome, kad operacija Kurske kažkaip pagerina ukrainieičų derybinę poziciją, tai aš taip nemanau. Rusams, ar yra ukrainiečiai Kurske, ar nėra, jie vis tiek turės ir norės išstumti ukrainiečius jėga [iš Kursko], ir jie tai padarys, jie nenusileis dėl Kursko“, – teigė jis.
Pašnekovo įsitikinimu, Rusijos derybinės pozicijas galėtų keistis, jeigu įvyktų jos užgrobtų žemių deokupacija.
„Rusų karo tikslas buvo užtikrinti sausumos koridorių į Krymą. Tai yra operacinis ir strateginis tikslas. Jie, atakuodami Ukrainą iš kelių pusių ir įžengdami į Kyjivą, atitraukė didžiąją dalį Ukrainos pajėgų nuo rytinės pusės tam, kad apgintų sostinę. Natūralu: tu gini sostinę, ne kažkokį regioną. Ir rusams pavyko užimti tą vietą, rusai jau dabar yra pasiekę savo operacinį tikslą. Strateginio tikslo nepasiekė, nes jiems reikia užgrobti keturias sritis, kurias Rusijos Dūma paskelbė kaip savo“, – kalbėjo D. Antanaitis.
Jo matymu, Kursko operaciją būtų galima laikyti pavykusia, o derybines pozicijas – pagerintomis, tokiu atveju, jeigu rusai atitrauktų dalį savo operacinio rezervo iš Rytų Ukrainos, perkeltų į Kurską ir taip ukrainiečiams palengvintų kelią įvykdyti kontrpuolimą, išeiti prie Azovo jūros ir perkirsti sausumos koridorių į Krymą.
Taip rusai, pasak eksperto, netektų savo įgyvendinto tikslo.
„Ukrainiečiai dar Kurske, rusai dar neperkėlė savo visų pajėgumų tam, kad galėtų kontratakuoti ukrainiečius, o karyboje niekas nėra užtikrinta. Yra madingas žodis – karo migla. Šiandien tau viskas gerai, o rytoj gali nepasisekti“, – kalbėjo D. Antanaitis.
Visos „Žinių radijo“ laidos apie galimas Ukrainos ir Rusijos taikos derybas klausykitės čia: