„Tokie Rusijos Federacijos veiksmai vertinti kaip sąmoninga, kryptinga, eskalacinė provokacija, siekiant bauginti kaimynines valstybes ir jų visuomenes. Tai dar vienas įrodymas, Rusijos agresyvi ir revizionistinė politika kelia grėsmę kaimyninių valstybių ir visos Europos saugumui.
Lietuva šiandien kviečiasi Rusijos atstovą išsamaus paaiškinimo bei koordinuojasi savo atsaką su partneriais.
Lietuva primena ir ragina gerbti bei laikytis Rusiją visuotinai pripažintų tarptautinės teisės principus ir normas, o taip pat tarptautinius ir dvišalius susitarimus dėl sienų neliečiamumo, konkrečiai 1991 m. sutartį dėl tarpvalstybinių santykių pagrindų, 1997 m. sutartį dėl valstybės sienos, 1997 m. sutartį dėl išskirtinės ekonominės zonos ir kontinentinio šelfo atribojimo Baltijos jūroje, 2005 m. susitarimą dėl išskirtinių ekonominių zonų ir kontinentinio šelfo ribų sankirtos Baltijos jūroje, o taip pat kitus susitarimus“, – teigiama ministerijos komentare.
Landsbergis: tai – akivaizdi eskalacija
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis situaciją pakomentavo ir socialiniame tinkle „X“.
„Vykdoma dar viena hibridinė Rusijos operacija, kuria šį kartą bandoma skleisti baimę, netikrumą ir abejones dėl savo ketinimų Baltijos jūroje. Tai akivaizdi eskalacija prieš NATO ir ES, kuri turi būti sutikta tinkamai tvirtai“, – rašė ministras.
NSGK pirmininkas: tai eilinis bandymas gąsdinti
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Arvydas Pocius mano, kad Rusijos planus pakeisti sienas su Lietuva ir Suomija Baltijos jūroje reikėtų vertinti kaip eilinį gąsdinimą, bandant atgrasyti Vakarus nuo pagalbos Ukrainai.
„Manau, kad čia eilinį kartą bandoma gąsdinti, grasinti. Rusija nori atgrasyti Vakarus nuo pagalbos Ukrainai ir ta retorika nieko gi naujo“, – Eltai teigė A. Pocius.
„Bet reikia vertinti pagal principą, kad geriau ruoštis blogiausiam, taigi – reikia būti budriems. Tai ir darysime“, – pridūrė jis.
Todėl politikas mano, kad Užsienio reikalų ministerija (URM) turi įvertinti šiuos Maskvos pareiškimus.
„Manau, kad Užsienio reikalų ministerija turėtų atlikti jau oficialius užklausimus ir pavertinti šią situaciją bei kartu priimti kažkokius oficialesnius sprendimus“, – sakė A. Pocius.
VSAT vadas: kol kas pasienyje jokių veiksmų nefiksuota
Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vadas Rustamas Liubajevas antrina Užsienio reikalų ministerijos (URM) pozicijai ir sako, kad Rusijos sprendimas vienašališkai keisti jūrines sienas su Lietuva ir Suomija yra galima provokacija. Pasak jo, kol kas pasieniečiai nefiksavo padidėjusio judėjimo prie sienos su Rusijos Federacija.
„URM vertina tai kaip galimą provokaciją, aš sutinku su tokiu vertinimu“, – Eltai teigė R. Liubajevas.
„Siena jūroje ir Kuršių mariose stebima stebėjimo sistemomis. Jokio judėjimo, jokių veiksmų arba aktyvumo prie sienos su Rusijos Federacija šiai dienai neturime“, – pridūrė jis.
Pasak jo, dėl situacijos šiuo metu konsultuojamasi su atsakingomis institucijomis, tarp kurių yra ir URM. R. Liubajevas pabrėžė, kad jūrinė siena yra nustatoma tarptautinėmis sutartimis, ne vienašališkais sprendimais.
VSAT vadas akcentuoja, kad apsauga pasienyje su Rusijos Federacija yra sustiprinta jau kurį laiką.
„Mūsų sienos apsauga sustiprinta jau kurį laiką ir tas režimas, kuris šiuo metu taikomas sienai su Rusijos Federacija, atitinka tai situacijai, kuri šiuo metu yra“, – sakė R. Liubajevas.
Suomija: sąmyšio kėlimas yra ir hibridinės įtakos forma
Rusija iš anksto nepranešė Suomijai apie savo planus išplėsti teritorinių vandenų ribas, sakė Suomijos parlamento Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Kimmo Kiljunenas.
Anot jo, valstybės administracija apie Rusijos ketinimus sužinojo tik antradienio, gegužės 21 d., vakare.
„Visų pirma, reikia išsiaiškinti problemos esmę“, – 8 val. transliuojamos rytinės žinių laidos metu sakė jis.
K. Kiljunenas pridūrė, kad pats sienų ribų peržiūrėjimo faktas nėra netikėtas, nes neva taip daroma dėl įvairių priežasčių.
„Galbūt ekonominiuose rajonuose yra vietų, kurias būtina peržiūrėti, juk gamtinės sąlygos gali pasikeisti. Stebina tik tai, kad apie tokius veiksmus tiesiog pranešama. Paprastai tokie klausimai svarstomi ir derinami, o dabar atsidūrėme gana netikėtoje padėtyje“, – televizijos kanalo „Yle“ eteryje kalbėjo jis.
Suomijos užsienio reikalų ministrė Elina Valtonen taip pat pakomentavo Rusijos ketinimus pakeisti jūrų sienas. Jos teigimu, šalies užsienio reikalų ministerija tiria šį klausimą.
E. Valtonen priminė, kad jūrų sienų keitimą reglamentuoja Jungtinių Tautų (JT) jūrų teisės konvencija, kurią pasirašė Rusija.
„Derėtų nepamiršti, kad sąmyšio kėlimas yra ir hibridinės įtakos forma. Suomija nėra sumišusi“, – reziumavo ji.
Čmilytė-Nielsen: tai eskalacija
Rusijos sprendimą vienašališkai keisti jūrines sienas su Lietuva ir Suomija Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen vadina eskalacija. Pasak jos, reaguojant į šiuos Maskvos planus, būtina savo veiksmus koordinuoti su šalies partneriais.
„Tai vienareikšmiai atrodo kaip tolimesnis įtampų didinimas, tam tikra eskalacija. Bet reikia, žinoma , toliau analizuoti, aiškintis. Užsienio reikalų ministerija šįryt jau pasisakė, kad kvies Rusijos atstovą detaliems paaiškinimams. Ir, be abejo, koordinuosimės su mūsų partneriais ir sąjungininkais“, – trečiadienį žurnalistams Seime teigė V. Čmilytė-Nielsen.
Visgi detaliau vertinti situacijos ir galimų grėsmių Lietuvos saugumui Seimo pirmininkė nenorėjo.
„Tikrai ne, nenorėčiau komentuoti, skubėti. Kaip ir sakiau, analizuojame, aiškinamės ir koordinuosime su partneriais, vertindami tą situaciją. Bet vienareikšmiškai tai yra įtampos didinimas“, – sakė ji.
Rusija nusprendė perkelti valstybės sieną Baltijos jūroje prie Lietuvos ir Suomijos
Kaip jau buvo pranešta, Rusijos valdžia nusprendė plėsti šalies teritorinius vandenis Baltijos jūroje prie valstybės sienos su Lietuva ir Suomija, teigiama teisės aktų portale paskelbtame Vyriausybės nutarimo projekte. Apie tai rašo „The Moscow Times“.
Kaip teigiama Krašto apsaugos ministerijos parengtame dokumente, Rusija savo vidiniais jūros vandenimis ketina paskelbti dalį akvatorijos Suomijos įlankos rytuose, taip pat prie Kaliningrado srities Baltijsko ir Zelenogradsko miestų.
Dabartinės geografinės koordinatės, Sovietų Sąjungos Ministrų Tarybos nustatytos 1985 m., „ne visiškai atitinka esamą geografinę situaciją“, tvirtina projekto autoriai. Taškai buvo užfiksuoti „naudojant nedidelio masto jūrų navigacinius žemėlapius“, kurie savo ruožtu buvo pagrįsti XX amžiaus vidurio darbais, rašoma dokumente.
40 metų senumo SSRS Ministrų Tarybos nutarimą, reglamentuojantį sienas Baltijos jūroje, Gynybos ministerija siūlo iš dalies „pripažinti neveikiančiu“.
Sienų peržiūros dokumentas, kurio Suomijos ir Lietuvos užsienio reikalų ministerijos kol kas oficialiai nekomentavo, viešam aptarimui buvo pristatytas beveik kartu su taktinių branduolinių ginklų panaudojimo pratybų pradžia. Pratybų tikslas – parengti personalą nestrateginio branduolinio ginklo panaudojimui, taip pat reaguoti „į provokuojančius atskirų Vakarų pareigūnų pareiškimus ir grasinimus“, pranešė departamento spaudos tarnyba.