Rugsėjo 26-ąją kandidatai į Seimą Jotvingių vienmandatėje apygardoje diskutavo politikos stebėsenos tinklo „Žinau, ką renku“ organizuotuose debatuose, atsakinėjo į klausimą, ar reikėtų sureglamentuoti tos pačios lyties porų santykius.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) kandidatas Seimo rinkimuose, Druskininkų savivaldybės tarybos narys D. Mizaras pasisakė prieš civilinės sąjungos įteisinimo projektą ir interpretavo jo turinį.
„Civilinės sąjungos įstatymas apibrėžia... Imperatyviai pas mus Konstitucijoje pasakyta, kad tarp vyro ir moters. Jeigu šitame įstatyme bus apibrėžta, kas norima apibrėžti, tai liečia vaikų įvaikinimą. Aš nesutiksiu, kad tie žmonės, kurie yra – negražiai gal pasakysiu, – bet gyvenimo klaidos, kurių natūraliai pasaulyje gimsta, taip, tam tikras procentas, tai aš nepritarčiau, kad tose šeimose vaikai būtų žalojami“, – kalbėjo kandidatas.
Nors Civilinės sąjungos įstatymo projekte nekalbama apie galimybę tos pačios lyties poroms įsivaikinti, pataisų oponentai nuogąstauja, kad civilinę sąjungą sudarę asmenys ilgainiui įsivaikinti galės. Viena iš projekto autorių, parlamentarė Jurgita Sejonienė tą yra paneigusi.
Pasak jos, nėra jokio pagrindo sakyti, kad siūlomu projektu tos pačios lyties poroms būtų sudarytos sąlygos įsivaikinti.
„Žinau, kad gali kilti nuogąstavimų, kad dabar civilinė sąjungą sudarę žmonės galės įsivaikinti vaikus. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje įrodyta, kad valstybės turi teisę taikyti skirtingą reglamentavimą sutuoktiniams ir nesusituokusioms – esančioms partnerystėje ar analogiškai gyvenantiems žmonėms. Šiuo įstatymo projektu tokios pačios nuostatos taikomos ir heteroseksualioms ir homoseksualioms poroms. Taigi, niekaip negalima teigti, kad tokiu įstatymu būtų galimybė homoseksualams įsivaikinti“, – tvirtino J. Sejonienė.
Mizaras: aš tiesiog turiu savo nuomonę
Per debatus D. Mizaro išsakytas matymas, kad homoseksualai yra gyvenimo klaidos, sulaukė kritiškos reakcijos, prieštaravimų.
„Kolega, man atrodo, ką tik iš jūsų lūpų išgirdom tikrai, galbūt, nederančias kalbas, menkinančias mūsų piliečius, kurie turi teisę lygiai taip pat jaustis oriai Lietuvoje kaip ir visi kiti. Manyčiau, gyvendami XXI a., mes neturime vergų, mes neturime persekioti dėl tautinės priklausomybės, dėl odos spalvos, tai nepersekiokime žmonių, leiskime gyventi po šita saule, nes taip Dievas mus sukūrė“, – kalbėjo konservatorius, parlamentaras Vilius Semeška.
Savo ruožtu Liberalų sąjūdžio kandidatas Seimo rinkimuose, Druskininkų savivaldybės tarybos narys Gerardas Sokolovas kalbėjo apie tai, jog nusistatymas prieš tos pačios lyties poras gali turėti neigiamos įtakos Lietuvos santykiams su tarptautiniais partneriais. Jis priminė, kad, pavyzdžiui, buvęs JAV ambasadorius Lietuvoje Robertas Gilchristas (esą viešai žinoma) yra gėjus, ir kėlė klausimą, ar jis pakeltų telefono ragelį Lietuvai svarbią akimirką, jeigu būtų laikomas „gyvenimo klaida“.
„Mūsų kolega JAV ambasadorių Lietuvoje pavadino gyvenimo klaida. Kaip tada prašyti ambasadoriaus, skambinti... Gali būti, kad ambasadorius nepakels ragelio tam asmeniui, kuris jį gyvenimo klaida pavadino, jeigu Lietuva bus labai svarbią akimirką“, – dėstė G. Sokolovas.
Atsakydamas į tai, D. Mizaras teigė, kad, pavadindamas homoseksualius žmones gyvenimo klaidomis, neturėjo nieko konkretaus omenyje, bet taip pat pažymėjo manantis, kad homoseksualumas – liga.
„Gerbiamieji, čia nenustatyta į konkrečius asmenis, aš šneku visumoje, kaip pasaulyje yra, kaip pasaulis sukurtas, sutvertas. Čia yra liga, tą pripažįsta ir... Nesiginčysiu. Aš tiesiog turiu savo nuomonę, jūs turit savo nuomonę, aš ją išreiškiau“, – kalbėjo kandidatas į Seimą.
G. Sokolovas paprieštaravo, kad tai nėra liga, o debatus moderavusi žurnalistė pabrėžė, kad ligų klasifikatoriuje homoseksualumo nėra.
Žagunis: pažiūrėsime, kaip jie armijoje ant kulnų nubėgs
Į diskusiją įsitraukė partijos „Laisvė ir teisingumas“ kandidatas Rimvydas Žagunis, kuris panoro atsakyti V. Semeškai.
„Teisingai, leidžiame gyventi, tegul jie gyvena, bet tegul nelenda ten, kur nereikia. Jūs įsivaizduojate, vyras su vyru vaiką užaugins? Koks jis bus? <...> Ir, Viliau, kadangi jūs buvote viceministras, pasiimkite juos į armiją. Pažiūrėsime, kaip jie ant tų kulnų nubėgs“, – pasišaipė R. Žagunis, kurio pasisakymas sulaukė ir juoko, ir plojimų iš salės.
Savo ruožtu V. Semeška pažymėjo, kad, pavyzdžiui, Ukrainoje kariauja ir savo tėvynę gina ir gėjai, ir „tradicinės orientacijos“ žmonės.
„Norėjau pakartoti: visi mes esame žmonės, taip, kaip Dievas davė. Tegul jie visi gyvena taikiai“, – diskusiją užbaigė V. Semeška.
Visgi, vėliau į (švelniai tariant) netaktišką debatų žiūrovo klausimą apie prastą rajono kelių būklę nesureagavo nei debatų dalyviai, nei debatus vedusi žurnalistė.
„Aš galiu pasakyti vienareikšmiškai, kad viena aktualiausių problemų – mūsų rajono kelių būklė. Čia apie gėjus daug šnekėjom, tai, žinokit, kai aš pravažiuoju golfuku žvyrkeliais, tai atkrato šikną, atsiprašant, labiau negu tie gėjai gal atkala. Čia faktas yra“, – su šypsena kalbėjo pilietis, o dalis kandidatų į Seimą ėmė kvatotis.
Yra įsivaizdavimas dėl to, ką nori girdėti rinkėjas
Vertindama diskusijos turinį, Delfi kalbinta Lietuvos žmogaus teisių centro direktorė J. Juškaitė atkreipė dėmesį į kelis jos aspektus: pirmiausia, į tai, kad kai kurie kandidatai savo komunikaciją konstruoja pagal tai, ką, jų įsivaizdavimu, nori girdėti rinkėjas.
„Yra įsivaizdavimas, ko tikisi rinkėjas, apeliuojama į žmones, kurie nepalaiko tos pačios lyties šeimų, turi neigiamų nuostatų homoseksualių žmonių, translyčių žmonių atžvilgiu <...>. Yra galvojimas, ko rinkėjas nori, ką rinkėjas nori girdėti, ir bukas pataikavimas tam įsivaizdavimui nepaisant to, kad, jeigu mes žiūrime į tas pačias visuomenės nuomonės apklausas, mes matome, kad, pavyzdžiui, palaikymas civilinei sąjungai ar kažkokios formos tos pačios lyties asmenų santykių įteisinimui artėja prie pusės gyventojų. Vadinasi, dalis politikų yra įstrigę įsivaizdavime, kad žmonės yra labai neigiamai nusiteikę.
Beje, noriu pridėti, kad, jeigu klausimas (apie tos pačios lyties porų santykių sureguliavimą – Delfi) formuojamas gerokai neutraliau, atsitraukus nuo visų politinių debatų, jeigu mes jį iškeliame iš politinių procesų, tai žmonės dažnai yra linkę dar ramiau į jį reaguoti. Bet, aišku, kai politikai jį naudoja debatuose, jie tiesiog bando prisitraukti rinkėjus ir parodyti, kad jie išgelbės juos, Lietuvą ir ką tik nori – vos ne homoseksualūs asmenys yra didžiausia Lietuvos problema. Bet žinome, kad skurdo rodikliai, nacionalinio saugumo klausimai, taip pat švietimo sistemos problemos tikrai yra tie, kurie dega tiesiogine šio žodžio prasme“, – komentavo J. Juškaitė.
Kitas dalykas – dalis politikų yra homofobiškų pažiūrų ir stokoja žmogiškumo, vidinės kultūros, teigė pašnekovė.
„Jie mano, kad žmones dėl jų seksualinės orientacijos galima niekinti, galima pravardžiuoti tokiais žodžiais, galima naudoti sovietinio žargono žodžius. Tai elementariai rodo jų vidinę kultūrą ir pačių pažiūras.
Visi žmonės kažką supranta daugiau, kažką supranta mažiau, bet demokratinėje visuomenėje yra tam tikri moralės ir pagarbos vienas kitam standartai, tai šitie politikai iš esmės netgi jų nesilaiko ir, turbūt, rodo ne tik homofobiškumą, bet ir elementaraus žmogiškumo trūkumą“, – vertino J. Juškaitė.
Juškaitė: norisi politinės kultūros, kur brėžtume ribas
Svarbu, kad tokie teiginiai neliktų be atsako, sutiko ji.
„Kad neatrodytų, jog visi jiems pritaria, ir kad visiems čia viskas su tuo šaunu. Asmeniškai žinau politikų, kurie patys, pavyzdžiui, nepritaria, kad ir civilinei sąjungai ar tos pačios lyties asmenų šeimų santykių įteisinimui, bet jie yra tie politikai, kurie, išgirdę tokį žodyną, pasakytų, kad tai yra nepriimtina.
Norisi politinės kultūros, kur brėžtume ribas. Ir nepaisant to, ar pritariame, ar nepritariame vienam ar kitam klausimui, nežemintumėme, neskatintumėme neapykantos vienų arba kitų žmonių atžvilgiu. Svarbu, kad prisiimtų atsakomybę ir kiti dalyvaujantys asmenys“, – pažymėjo Lietuvos žmogaus teisių centro vadovė.
