Norėdamas gauti leidimą dirbti su slapta informacija Seimo narys pirmiausiai turi užpildyti tam tikrą klausimyną ir jį pateikti Valstybės saugumo departamentui (VSD). Po to departamentas atlieka asmens patikrinimą.
Kai kurias pareigas Seime einantys parlamentarai, pavyzdžiui, komitetų pirmininkai, Seimo pirmininko pavaduotojai ir kiti, turi turėti leidimus dirbti su žymomis „Slaptai“ arba „Visiškai slaptai“ pažymėta informacija.
Būtent tai sukėlė klausimų į Seimą išrinktam I. Vėgėlei. Savo abejonėmis jis neseniai pasidalijo laidoje „Komentaras TV“.
Pateikė klausimyną
Politikas pasakojo, kad neseniai į jį kreipėsi Seimo kanceliarija ir pateikė užpildyti klausimyną.
„Prasideda pildymas nuo užklausos, kuri ateina iš VSD – ar sutinki, kad saugumo departamentas analizuotų tavo duomenis, tirtų, rinktų duomenis, juos saugotų 25 metus. Kai parašai, kad sutinki, tada prasideda visas klausimynas. Ir aš sustojau ties tuo sutinku-nesutinku“, – teigė jis.
Politikas sakė pats paprašęs pateikti norminį aktą, kurio pagrindu VSD nori gauti Seimo narių duomenis.
Kalbėdamas su „Delfi“ I. Vėgėlė sakė, jog jam buvo nurodyta, kad leidimą dirbti su slapta informacija jis gauti privalo.
„Kitaip tariant, yra pasakyta pakankamai įsakmi pareiga. Tada aš klausiu, kokiu pagrindu ta pareiga nustatyta, žinote koks atsakymas yra? Kad riboto naudojimo dokumentas ir atskleisti jums negalime. Jūs galite tuo patikėti? Seimo nariams nustatyta pareiga riboto naudojimo dokumentu, kurio negali atskleisti“, – aiškino jis.
I. Vėgėlė tęsė, kad tokia pareiga Seimo nariams buvo nustatyta ankstesnėje kadencijoje Seimo pirmininko poįstatyminiu teisės aktu.
„Tada aš sakau – parodykite man tą aktą, nes jis yra labai įdomus man. Nes man keista, aš neįsivaizduoju tokios konstitucinės sąrangos, kurioje nustato pareigą Seimo pirmininkas Seimo nariui, nes jie yra lygiaverčiai“, – kalbėjo pašnekovas.
Jis svarstė, kad tokia pareiga galėtų būti nustatyta, pavyzdžiui, įstatymu ar panašiai.
Neatmeta, kad prašys
Kalbėdamas su „Delfi“ jis neatmetė, kad leidimo dirbti su slapta informacija prašys, bet tik tada, kai prireiks, pavyzdžiui, susipažinti su tam tikra konkrečia medžiaga.
„Jeigu reikės visuomenei, kad aš susipažinčiau ir galėčiau turėti platesnį kažkokios informacijos kiekį – vienareikšmiškai. Kol kas man nėra jokio poreikio gauti įslaptintos informacijos, nes tokia informacija aš negalėčiau pasidalinti su visuomene – koks tikslas man, eiliniam Seimo nariui, ne užimančiam pareigas, ne prezidentui, ne Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nariui, kurie gauna ypatingą informaciją?“, – teigė pašnekovas.
„Delfi“ pastebėjus, kad įtaresni žmonės galėtų pagalvoti, kad I. Vėgėlė turbūt turi kažką slėpti, politikas atsakė, kad „jei perkratytų 10 metų jūsų privatų gyvenimą nuo „A“ iki „Z“, manau, ir jūs norėtumėte ką nors slėpti“.
„Jūs kur nors būsite ne ten nusispjovusi, nusikeikusi, dar kažką pasakiusi – garantuoju, 100 procentų. Nerasite nei vieno Lietuvoje žmogaus, tame tarpe ir užimančio aukščiausias pareigas, kurie nenorėtų nuslėpti ko nors iš savo privataus gyvenimo. Nebus nei vieno tokio asmens. Klausimas tik, kokio lygio tas bus ir panašiai <...> Bet aš klausiu paprasto dalyko: kas gali Seimo nariui nustatyti pareigą atlikti tam tikrus veiksmus“, – teigė jis.
Sabatauskas: TTK nariai turi turėti leidimus
TTK pirmininkas, socialdemokratas J. Sabatauskas „Delfi“ pirmadienį sakė, kad šio komiteto nariai turi turėti leidimą dirbti su informacija, pažymėta grifu „Slaptai“.
„Priešingu atveju komiteto narys negali dalyvauti tam tikruose uždaruose posėdžiuose, kai bus svarstoma informacija kartu su tam tikrų tarnybų atstovais, sudaranti slaptą informaciją. Todėl komiteto nariams reikėtų turėti tokį leidimą“, – sakė jis.
Pasak J. Sabatausko, I. Vėgėlė yra teisus sakydamas, kad prievolė gauti leidimą dirbti su slapta informacija kai kuriems parlamentarams nėra numatyta Seimo statute – ją įtvirtino tuomet Seimo pirmininko pareigas ėjęs Viktoras Pranckietis.
Anksčiau žiniasklaida rašė, kad V. Pranckietis išplėtė sąrašą parlamentarų, kuriems privaloma turėti leidimus dirbti su slapta informacija.
„Tada buvo nustatyta ir Seimo pirmininko pavaduotojams, kad jie turėtų leidimus dirbti su informacija „Visiškai slaptai““, – pasakojo J. Sabatauskas.
Ar galės I. Vėgėlė dirbti TTK, jei tokio leidimo neprašys ir negaus?
Komiteto pirmininko teigimu – taip.
„Kai mes svarstysime įstatymus, jis galės būti. Bet mano praktikoje pasitaikė ne vienas kartas, kai tekdavo tirti tam tikrus atvejus, pavyzdžiui, prisiminus garsiąją Garliavos istoriją, kitus atvejus, buvo taip, kad reikėjo [leidimo dirbti su slapta informacija – aut.]. Arba komitetui pavesta atlikti tyrimą laikinosios komisijos statusu, tada tikrai tos informacijos būna pakankamai nemažai. Tada toks komiteto narys negalės dalyvauti“, – sakė jis.
Reikalavimai kai kuriems parlamentarams turėti leidimus dirbti su slapta informacija buvo įtvirtinti dar 2015 metais, kai Seimui pirmininkavo Loreta Graužinienė.
Tai reguliuojantis Seimo pirmininkės potvarkis iš tiesų yra riboto naudojimo.
