Eltos kalbinta Vilniaus miesto savivaldybės Istorinės atminties komisijos pirmininkė, savivaldybės tarybos narė Kamilė Šeraitė-Gogelienė tvirtino, kad be leidimo pakabinta atminimo lenta, skirta K. Škirpai, bus numontuota.
Politikės teigimu, Istorinės atminties komisija dėl K. Škirpos asmenybės vertinimo kreipėsi į Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrą (LGGRTC), tačiau išvados iki šiol nėra gavę.
„Šitai lentai galioja ir priimtas įstatymas, kuris draudžia viešose erdvėse propaguoti totalitarinius režimus. Dėl nevienareikšmiško K. Škirpos asmenybės vertinimo kreipėmės į komisiją, kuri vertina tokius objektus. Kai būtume gavę jų išvadą, tada būtume svarstę tos lentos kabinimo klausimą“, – Eltai penktadienį tvirtino K. Šeraitė-Gogelienė.
Anksčiau pateiktose LGGRTC išvadose dėl K. Škirpos įvertinamas svarbus jo indėlis priešinantis sovietų okupaciniam režimui, tačiau pabrėžiama, jog 1940–1941 metais jo veikloje „būta ir antisemitizmo apraiškų“.
„Nesame apmąstę konkrečių veiksmų. Patartume savivaldybei pagalvoti, kiek galima tyčiotis iš visos tautos“, – šeštadienį Eltai teigė V. Radžvilas.
Nacionalinio susivienijimo pirmininkas tikina turintis argumentų sprendimui atminimo lentą pakabinti nesuderinus su Vilniaus miesto savivaldybe.
„Turime labai aiškius argumentus. Daugybę metų prašėme leidimo, kad ta lenta būtų pakabinta. Mums net nesiteikė atsakyti, todėl jie neįvykdė savo pareigos. Jeigu būtų pateikti racionalūs argumentai, o ne migloti samprotavimai – būtų galima kalbėtis ir tą darytume geranoriškai“, – pridūrė jis.
Krikituoja F. Kukliansky: ji provokuoja konfliktus
Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkei Fainai Kukliansky sukritikavus sprendimą kabinti atminimo lentą K. Škirpai, Nacionalinio susivienijimo pirmininkas tikina, kad konfliktus provokuoja pati žydų bendruomenės atstovė.
„Žydų bendruomenėje yra garbingų, Lietuvai ištikimų ir patriotiškų tos tautos atstovų, kurie galėtų deramai atstovauti bendruomenei ir nekeltų klausimų, ar ponios Kukliansky nuomonės nėra kitur Rytuose reiškiamų nuomonių atkartojimas“, – aiškino V. Radžvilas.
„Pažįstame daug žydų bendruomenės atstovų, kurie viską puikiai supranta ir ieško susitaikymo, o ne konfliktų. Ponia Kukliansky provokuoja konfliktus“, – pridūrė jis.
Tuo metu F. Kukliansky svarstė, kad sprendimas kabinti atminimo lentą – apgalvota provokacija.
„Tai apgalvota provokacija, akivaizdus visuomenės kiršinimas. Šis klausimas bus iškeltas. Žiūrėsime, kaip reaguos valdžia, nes susirūpinti ji tikrai turėtų“, – šeštadienį Eltai teigė F. Kukliansky.
Vytautas Landsbergis apie Škirpai skirtą atminimo lentą: tai tam tikras iššūkis
Vilniuje pakabinus nevienareikšmiškai vertinamam pulkininkui Kaziui Škirpai skirtą atminimo lentą, Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas, profesorius Vytautas Landsbergis tai vertina kaip iššūkį.
„Pamatysime, koks bus efektas. Čia tam tikras iššūkis, nes tą padarė viena atskira grupė. Jeigu kiekviena grupė kabins savo atminimo lentas, tai mes galime susilaukti labai įvairių (lentų – ELTA)“, – šeštadienį žurnalistams Nepriklausomybės aikštėje teigė V. Landsbergis.
ELTA primena, kad penktadienį, 1941 metų Birželio sukilimo išvakarėse, Nacionalinio susivienijimo iniciatyva ant sostinėje esančio Vilniaus apygardos teismo pastato buvo pakabinta kontraversiškai vertinamam pulkininkui K. Škirpai skirta atminimo lenta.
Kaip Eltai teigė šiai partijai atstovaujantis Vytautas Sinica, šis veiksmas buvo atliktas kaip pilietinio nepaklusnumo akcija ir su miesto savivaldybe suderintas nebuvo.
Eltos kalbinta Vilniaus miesto savivaldybės Istorinės atminties komisijos pirmininkė, savivaldybės tarybos narė Kamilė Šeraitė-Gogelienė tvirtino, kad be leidimo pakabinta atminimo lenta, skirta K. Škirpai, bus numontuota.
Politikės teigimu, Istorinės atminties komisija dėl K. Škirpos asmenybės vertinimo kreipėsi į Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrą (LGGRTC), tačiau išvados iki šiol nėra gavę.
„Šitai lentai galioja ir priimtas įstatymas, kuris draudžia viešose erdvėse propaguoti totalitarinius režimus. Dėl nevienareikšmiško K. Škirpos asmenybės vertinimo kreipėmės į komisiją, kuri vertina tokius objektus. Kai būtume gavę jų išvadą, tada būtume svarstę tos lentos kabinimo klausimą“, – Eltai penktadienį tvirtino K. Šeraitė-Gogelienė.
Anksčiau pateiktose LGGRTC išvadose dėl K. Škirpos įvertinamas svarbus jo indėlis priešinantis sovietų okupaciniam režimui, tačiau pabrėžiama, jog 1940–1941 metais jo veikloje „būta ir antisemitizmo apraiškų“.
