Vilniaus miesto savivaldybė pristatė sostinės gynybos politikos planą. Viena dalis – parama, kita – civilinės saugos stiprinimas. Nuolat kalbama, kad dienos x atveju išvykti iš Vilniaus būtų itin sudėtinga, taigi šiek tiek nubrėžtas ir evakuacijos vaizdas.
Priedangose šiuo metu būtų galima pasislėpti pusei Vilniaus gyventojų. Nuspręsta pirkti ir priemones, blokuojančias įvažiavimus, kurti vietą treniruotėms su dronais, pasakojo „Žinių radijo“ laida „Dienos klausimas“.
Kaip laidoje kalbėjo Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas, minėtame plane kalbama apie daug prielaidų.
„Suprantame, kad grėsmė neatsitiktų per vieną minutę, valandą arba parą. Situacija aiškėtų kurį laiką. Civilės saugos plane yra numatyta daug priemonių: evakuacijos planai, kuriuos dabar turime, ir su kuriais dirbame, priedangų tinklo plėtra, kad oro pavojaus atveju vilniečiai galėtų pasislėpti nuo galimų skeveldrų ir rikošetų.
Bet lygiai taip pat yra kitos priemonės, kurios reikalingos gyvenant dabartinėmis aktualijomis, pradedant informavimo kanalų plėtra, sirenos, mūsų mobiliosios programėlės, kurios galėtų veikti be interneto ryšio, telefono linijos, komunikacijos radijuje, ir kita informacija, kurią kiekvienas vilnietis turi turėti galvoje, ir žinojimą, kur esant reikalui gali rasti informaciją. Darbas su visuomene pasiruošiant padeda ne tik žinoti, bet ir nuimti nereikalingas įtampas ir paniką“, – teigė V. Benkunskas.
Tikslas, kad sirenas girdėtų visi vilniečiai
Kalbėdamas apie perspėjimo sirenų darbą, meras pažymėjo, kad tikslas yra, kad jas girdėtų visi vilniečiai.
„Sirenų paskirtis jau daugelį metų yra labai aiški, tai yra lauko viešosiose erdvėse skleidžiamas garso signalas, kuris įspėja apie pavojų. Šiai dienai Vilniaus mieste sumontuota 41 perspėjimo sirena. Jos dengia maždaug trisdešimt kelis procentus miesto teritorijos.
Šiuo metu Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas, panaudodamas Norvegijos fondo lėšas, įrenginėja 52 naujas perspėjimo sirenas, kurios turėtų artėti padengimo prasme prie viso miesto. Rudenį yra planuojamos pratybos, kada bus galima išsibandyti ir pažiūrėti, kur dar turime pilkas zonas, kuriose sirenos neveikia“, – teigė V. Benkunskas.
Rengiamas evakuacijos planas
Meras informavo, kad šiuo metu dar rengiamas gyventojų evakuacijos planas. Tai daroma atsižvelgiant į daug scenarijų.
„Akivaizdu, kad, jeigu mes turėtume grėsmę iš Rytų, tai evakuacijos kryptys būtų labai aiškios: tai yra visi išvažiavimo keliai į šiaurinę ir vakarinę puses. Preliminariai skaičiuojamos šešios pagrindinės evakuacijos kryptys, pradedant Molėtų, Panevėžio, Dūkštų, Kauno, Trakų, Alytaus kryptimi, ir visi keliai, dabartinės infrastruktūros objektai yra vertinami pagal skirtingas prielaidas.
Pavyzdžiui, ką mes tokiu atveju darome, jei turime subombarduotus tiltus? Jeigu turime sabotažo atvejį, kai tyčia sukeliamas eismo įvykis, kas turi reaguoti ir sutvarkyti, kad eismo srautai nenutrūktų? Labai svarbus organizacinis darbas, kas ir kokius algoritmus turi vykdyti, kad viskas vyktų sklandžiai ir per keliasdešimt ar keliolika valandų Vilniaus gyventojai galėtų Vilnių palikti, jeigu toks poreikis būtų“, – teigė V. Benkunskas.
Planą savivaldybė tikisi turėti rudeniop.
„Daugelis duomenų nebus viešinami, bet mūsų darbas įsitikinti su kitomis institucijomis, kad šitie planai yra realistiški, veikiantys, galbūt kažką pasibandyti pratybose ir viską pasidėti į seifą, tikintis, kad šitų planų realizuoti gyvenime niekada nereikės“, – teigė V. Benkunskas.
Tikslas: priedangos – prieinamos visiems
Vilniaus miesto savivaldybė taip pat kelia tikslą, kad visiems miesto gyventojams būtų prieinamos priedangos.
„Jeigu kalbame apie priedangas, kas yra trumpalaikės buvimo vietos, skirtos gyventojams apsisaugoti nuo nuolaužų, skeveldrų, jeigu yra atakos iš oro, tai Vilniaus miestas neišsiskiria iš Lietuvos konteksto. Turime registruotų statinių 50 proc. gyventojų, kurie atitinka priedangos reglamentavimą. Tikslą, kurį kelia Vidaus reikalų ministerija, turėti 60 proc. gyventojų savivaldybėse priedangas, mes vertiname kaip per mažai ambicingą. Turime tikslą turėti visą miestą dengiantį priedangų tinklą“, – kalbėjo V. Benkunskas.
Pasak jo, šiuo metu sparčiai vertinami potencialūs nekilnojamojo turto objektai, kurie turi rūsius, cokolinius aukštus, požemines automobilių statymo aikšteles, kad jie galėtų būti įregistruojami, kad atitinka priedangos reikalavimus. Reikalavimai yra tokie: du išėjimai, neturėtų būti langų arba langai esant reikalui galėtų greitai būti uždengiami, turėtų būti avarinis vandens čiaupas.
„Turime miesto teritorijų, kur turime rastų pastatų, kurių užtektų net 150 proc. gyventojų pasislėpti, bet tikslas yra, kad Vilnius būtų padengtas tokiais pastatais. Didžiausia problema bus su individualių namų kvartalais, kur nėra tokių rūsių, ten bus reikalingi individualūs sprendimai“, – sakė V. Benkunskas.
Kritikuoja dėl nekonkretumo
Socialdemokratų frakcijos miesto Taryboje seniūnas Povilas Pinelis sveikino miesto administraciją su teigiamu žingsniu, bet kritiškai vertino tai, kad planuose trūksta konkretumo, kalbant apie terminus.
„Girdime apie evakuacijos planus, tačiau problema yra ta, kad niekas jų nematę. Tarybos nariai, visuomenė nėra supažindinta su aiškiais padarytais darbais, jų nemato“, – kritikavo P. Pinelis.
Jis taip pat išsakė poziciją, kad gynyba turi užsiimti profesionalai, o savivaldybės funkcija ir pagrindinis prioritetas turėtų likti civilių gyventojų gyvybių išsaugojimas.
„Jeigu įvyksta situacija, reikia greitai evakuoti žmones. Čia yra kalba apie autobusus, viešojo transporto panaudojimą evakuacijai. Dabar Vilnius priima sprendimą pirkti elektrinius autobusus. Visus žinome, kad elektra pakrauti autobusą, net ir naudojantis moderniomis technologijomis, užtrunka ilgiau negu į jį pripilti benzino. Tada kyla klausimas, kaip tokie planai dera su mero ir administracijos turimais planais“, – sakė P. Pinelis.
Plačiau apie Vilniaus gynybos planą ankstesnį „Delfi“ tekstą galite skaityti čia.
