Iš Berlyno – į Vilnių, „Žinių“ reportažo herojus Jakobas save vadina meilės emigrantu.
„Mano meilė – su lietuve. Ji buvo mano žmona jau prieš mums grįžtant į Lietuvą. Mums labai pasisekė, kad mūsų darbdaviai siuntė mus į Lietuvą. Pas mus yra biurų visame pasaulyje“, – sklandžia lietuvių kalba pasakojo Jakobas.
Vyras čia gyvena beveik šešerius metus, ir dabar pats nevengia vokiečių patraukti per dantį.
„Lietuviai turi panašumų į mus, bet kartais net truputį kai ką daro geriau. Tarkime, vokiečiai sako, kad esame bulvių tauta, lietuviai – irgi, bet jie turi kugelį, cepelinus, ko pas mus nėra“, – kalbėjo Jakobas.
Artimiausiu metu naujakurių padaugės
Artimiausiu metu vokiečių naujakurių Lietuvoje padaugės. Iki 2027-ųjų mūsų šalyje bus dislokuoti penki tūkstančiai Vokietijos karių. Nors tikslių skaičių kol kas nėra, krašto apsaugos ministerija skaičiuoja, kad maždaug trečdalis jų atvyks su šeimomis.
„Kultūrinio šoko manau tikrai nebus. Aš pats esu vokietis. Jau septyniolika metų čia gyvenu ir dirbu“, – pasakojo kitas laidos pašnekovas, Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmų direktoriaus pavaduotojas Dominicas Otto.
Atlyginimus savo kariams mokės vokiečiai. O štai šeimos nariams Lietuvoje reikės ieškotis darbo.
„Brigados bus dislokuotos prie Vilniaus ir Kauno. Labiausiai čia ir reikia tų darbo vietų“, – sakė D. Otto.
Dauguma apsistos Vilniuje
Penktadalis vokiečių karių planuoja apsistoti Kaune, tarnaus – Rukloje. Likę 80 proc. – Vilniuje, tarnybą atliks dabar dar tik statomame Rūdininkų poligone.
Kiek tiksliai darbo vietų reikės, kol kas sunku pasakyti. Tačiau Užimtumo tarnyba užsimojo atvažiuojančioms karių žmonoms ir kitiems šeimos nariams parodyti, kokios yra Lietuvoje perspektyvos, kviečia įmones siūlyti darbą.
„Tą gali daryti tiek lietuviškos, tiek Vokietijos kapitalo įmonės. Svarbu, kad tos darbo vietos būtų skirtos žmonėms, kurie kalba vokiškai arba angliškai“, – sakė D. Otto.
Anot darbo paieškos platformų, darbų, kur būtų reikalinga vokiečių kalba, Lietuvoje ne per daugiausia.
„Daugiau tai yra dešimtys negu šimtai ar tūkstančiai vietų. Pavyzdžiui, yra pavienių skelbimų, kur ieškoma vokiečių kalbos mokytojų arba mokytojų vokiečių kalbos kursuose“, – sakė „CV-online“ rinkodaros vadovė Rita Karavaitienė.
Daugiausiai pasiūlymų yra klientų aptarnavimo, prekybos specialistams, dažniausiai vokiško kapitalo įmonėse arba tose, kurios eksportuoja į Vokietiją.
„Jie ieškosi būtent tokių darbuotojų, kurie galėtų aptarnauti Vokietijos rinką, bendrauti su jais tikrąja vokiečių kalba“, – teigė R. Karavaitienė.
Jau yra atsiliepusių į kvietimą
Prekybos centro „Lidl“ atstovė Lina Skersytė sakė, kad vokiečių kalbos žinios pas juos tam tikrose pozicijose yra svarbios.
„Tai nėra būtinybė kiekvienam darbuotojui mokėti vokiškai, bet, pavyzdžiui, mūsų Pirkimų departamente tikrai yra tokių pozicijų“, – sakė L. Skersytė.
LNK „Žinių“ duomenimis, į Užimtumo tarnybos kvietimą kol kas atsiliepė vokiško kapitalo „Continental“, „Lidl“, IKI ir kelios mažesnės informacinių technologijų įmonės.
„Labai svarbu, kokia būtų kandidatų patirtis, koks būtų jų lūkestis“, – teigė L. Skersytė.
Atlyginimai mažesni nei Vokietijoje
Tiesa, atvykus iš Vokietijos, priprasti teks ir prie lietuviškų atlyginimų.
„Klientų aptarnavimo sferoje vyrauja apie 2000 eurų, neatskaičius mokesčių. Jeigu yra aukštesnės pozicijos, pavyzdžiui, eksporto, importo vadybininkas ar vadovas, tai gali būti nuo 2000 iki 4000 eurų atlyginimas“, – sakė
Šiemet vidutinė mėnesio alga Vokietijoje svyruoja nuo 2500 iki 2800 eurų „į rankas“. Tuo pat metu Lietuvoje vidutinis darbo užmokestis, atskaičius mokesčius, yra maždaug perpus mažesnis – apie 1300 eurų.
„Keista, kaip skiriasi algų lygis Vokietijoje ir Lietuvoje, bet kainos yra labai panašios, kai kurios prekės yra net brangesnės Lietuvoje“, – pastebėjo Jakobas.
Tiesa, vokiečiai ir patys galės susikurti darbo vietas. Lietuva ir Vokietija pasirašė sutartį, kuri leis vokiečiams steigti savo švietimo, o, jei pageidaus, ir gydymo įstaigas. Taip pat – karines valgyklas ir parduotuves, kurioms bus taikomos mokestinės išimtys.
Lietuva sutartį jau ratifikavo. Vokietija tai žada padaryti kitąmet.
„Lietuviai mus, vokiečius, priima kaip kaimynus, labai maloniai. Iš Vokietijos pusės atrodo, kad Lietuva yra labai toli“, – sakė Jakobas.
Kol kas jokių specialių lietuvių kalbos kursų vokiečiams niekas neorganizuos.
„Aš asmeniškai rekomenduoju bent šiek tiek išmokti lietuvių kalbą“, – sakė
Iki šių metų pabaigos Lietuvoje turėtų gyventi jau apie 150 vokiečių karių. Su jais kartu persikels ir dvidešimt vaikų, kurie Lietuvoje lankys ugdymo įstaigas.