Vokietijos skirtos brigados štabas, kuris koordinuos visos brigados įsikūrimą Lietuvoje, įsikūrė viename Vilniaus verslo centrų.
„Užtikrinu jus, kad mūsų kariai atvyko, kad čia pasiliktų“, – „LNK Žinioms“ lietuviškai komentavo Vokietijos ambasadorius Lietuvoje Cornelius Zimmermannas.
Bet brigada Lietuvai sukėlė klausimų ir diskusijų bangą pačioje Vokietijoje, kai ministras Borisas Pistoriusas pristatė, kiek brigada kainuos. Sukurti brigadą, o tai planuojama per trejus metus, kainuos 10 mlrd. eurų, ir dar per 1 mlrd. eurų kasmet išlaikymui.
„Džiaugiuosi, kad kol kas vyksta taip, kaip ir suplanuota. Tie planai yra labai aiškūs, jie išdėstyti kiekvieniems metams“, – „LNK Žinioms“ komentavo Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda.
Brigadai Lietuvoje vokiečiai planuoja 6 mlrd. eurų skirti karių ruošimui dar Vokietijoje: uniformoms, ginklams, kareivinėms. Už 4 mlrd. eurų Lietuvos brigadai ketina pirkti sunkiosios ginkluotės, pavyzdžiui, tankų. Technika būtų vokiška, todėl šie pinigai liktų Vokietijoje.
Lietuvai Vokietijos brigados priėmimas kainuos daug mažiau nei vokiečiams.
Kasčiūnas: brigados priėmimas kainuos apie 1 mlrd. eurų
„Virš milijardo, aš taip sakyčiau. Tarp, galbūt, 800 mln. eurų ir virš milijardo, esame dabar tokiame diapazone. Dar nėra iki galo poreikis aiškus“, – sakė Lietuvos krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas.
Pagrindinės Lietuvos investicijos – vokiečiams įrengti Rūdninkų poligoną, pastatyti kareivines, kuriose gyvens vieni be šeimų atvykę vokiečių brigados kariai. Atvykusieji su šeimomis nuomosis butus Vilniuje už Vokietijos pinigus.
„Jeigu anksčiau mes kalbėjom, kad reikės kažkokių kvartalų vokiečių kariams, ne, to nereikės. Jie, aišku, ieškosis kažkur šalia, pietiniame Vilniuje, bet eis iš esmės į nuomos rinką“, – pasakojo L. Kasčiūnas.
Ministras B. Pistoriusas kelia tikslą, kad Lietuvos brigada būtų pavyzdinė visame NATO, bet dėl to Vokietijoje jis ir kritikuojamas. Esą Lietuvos brigadai prašoma neproporcingai daugiau pinigų nei kitoms Vokietijos brigadoms, ir kad ministras Lietuvos brigadai suplanavo milijardines išlaidas nesulaukęs savo viršininko kanclerio Olafo Scholzo palaiminimo.
„Tai esminis klausimas. Ministrui reikia kanclerio paramos, bet paramos nėra. Ministras šįmet prašė papildomų 9 mlrd., bet gavo mažiau nei 2 mlrd. Labai daug šnekama, bet žodžių nelydi veiksmai, gynybos ministrui neleidžiama veikti. Aš nematau kanclerio politinės valios stiprinti gynybą“, – komentavo Bundestago narys (CDU/CSU) Roderichas Kiesewetteris.
Bundestago narys: kancleris griauna Vokietijos reputaciją
Vokietija kelia tikslą tapti Europos saugumo garantu, o kaip tai seksis, anot vokiečių politikų, priklausys nuo Lietuvos brigados kūrimo. Jei ministras B. Pistoriusas gaus visus Lietuvos brigadai prašomus milijardus, reikėtų skirti papildomus milijardus ir kitiems Vokietijos pajėgumams, o tam poreikiai – milžiniški.
„Vokietijos kariuomenei iš viso reikia mažiausiai 300 mlrd. eurų ir čia klausimas, kaip tai pasiekti iki 2030 metų. Vokietijos metinis karinis biudžetas dabar – apie 50 mlrd. eurų. Mums reikia 80 mlrd. eurų, kad pasiektume 2 proc. BVP tikslą“, – dėstė Bundestago narys R. Kiesewetteris.
Į brigadą Lietuvoje piniginiais priedais viliojami net aukštesnio rango vokiečių kariškiai. Seržantas, kuris atvyktų be šeimos, per mėnesį gautų daugiau nei 3 tūkst. eurų algą ir dar daugiau nei 1,5 tūkst. eurų priedą. Pulkininkas leitenantas, kuris atvyktų su šeima, gautų beveik 4,5 tūkst. eurų algos ir dar daugiau nei 3 tūkst. eurų priedą.
„Gynybos ministras B. Pistoriusas yra labai įsitraukęs, jis visą savo patikimumą pastatė ant brigados Lietuvai sukūrimo. Ši brigada bus paskatinti finansavimą visai Vokietijos kariuomenei. Ir ne ministrai, o kancleris griauna Vokietijos reputaciją. Kancleris nerodo politinės valios. Vadinamasis „amžiaus posūkis“ reikalauja ne tik pinigų. Pirmiausia reikia keisti mąstymą“, – vertino R. Kiesewetteris.
Planuojama, kad šįmet į Lietuvą persikels 150 karių, o visi 5 tūkst. karių su technika – 2027 metais.
Visą „LNK Žinių“ reportažą žiūrėkite čia: