Reakcijos Vokietijoje
Konrado Adenauerio fondo Lietuvoje vadovė Fausta Šimaitytė Žinių radijo eteryje sakė, kad orlaivio katastrofa Vilniuje Vokietijos žiniasklaidoje nušviečiama labai plačiai.
„Tai buvo viena pagrindinių pirmadienio ryto naujienų. Vos paskelbus apie nelaimę, įvykis buvo iš karto gretinamas su incidentu Leipcige liepos mėnesį. Visuose straipsniuose buvo primenama, kad Vokietijos saugumo institucijos po įvykio buvo išsiuntusios įspėjimą aviacijos ir logistikos įmonėms.
O kalbinti Vokietijos ekspertai, buvę saugumo tarnybų agentai teigė, kad įvykis iš tiesų ne tik labai primena incidentą Leipcige, bet ir šią vasarą nutikusį įtariamą sabotažo aktą Londone“, – Žinių radijo eteryje pasakojo F. Šimaitytė.
Jos teigimu, panašiai į įvykį sureagavo ir šalies politikai, su išvadomis neskubama, bet keliamos prielaidos dėl galimo sabotažo.
„Pavyzdžiui, Krikdemų saugumo politikas Roderich Kiesewetter pasakė, kad svarbu dabar nieko neatmesti, nes katastrofa labai primena Rusijos braižą ir net pasiūlė apsvarstyti NATO 4 straipsnio galimybę. Nes Rusijos teroras NATO tik stiprėja, o NATO 4 straipsnis reiškia konsultacijas, kai kyla grėsmė NATO šalių saugumui.
Atskirą pareiškimą padarė Vokietijos žvalgybos tarnybų priežiūros komiteto pirmininkas Konstantinas von Notzas. Jam orlaivio katastrofa Vilniuje irgi kelia įtarimų. Nes tik prieš mėnesį apie tokią galimybę parlamente įspėjo Vokietijos saugumo institucijų vadovai“, – kalbėjo Konrado Adenauerio fondo Lietuvoje vadovė F. Šimaitytė.
Ir nepaisant to, koks bus tyrimo rezultatas, šis įvykis Vokietijoje jau pasitarnavo kaip įspėjimas politikams.
„Kad būtina didinti ne tik budrumą, bet ir stiprinti įstatymų bazę. Štai Vokietijos žvalgybos tarnybų priežiūros komiteto pirmininkas K. von Notzas apgailestavo, kad šalyje jau kurį laiką stalčiuje guli įstatymas dėl kritinės infrastruktūros saugumo priemonių didinimo. Bet iki šiol jis nėra priimtas.
Todėl dabar sakoma, kad jau nebėra laiko laukti, kadangi Vokietijoje vyks rinkimai, įstatymų priėmimas galimai užsitęs. Dėl jis reikalauja, kad toks įstatymas būtų priimtas dar šioje kadencijoje“, – Žinių radijo laidoje „Aktualusis interviu“ sakė Konrado Adenauerio fondo Lietuvoje vadovė F. Šimaitytė.
Lyginant su Lietuvos politikų ir valdžios institucijų reakciją į įvykį su Vokietijos, laidos pašnekovė patvirtino, kad spekuliuoti labiau sau leidžia politikai Berlyne.
„Ten yra atviriau ir daugiau kalbama apie Rusijos grėsmę. Ji yra daugiau fokuse. Bet, žinoma, dabar kalbama ne tiek techninių kažkokių įrodymų kalba, bet labiau apie tokias politines nuojautas ir instinktus kalbama“, – tvirtino ji.
F. Šimaitytė teigė, jog viešai Vokietijoje vyrauja 3 šio įvykio versijos.
„Pirmoji – teroristinis išpuolis, antra – žmogiškoji klaida, o trečia – neatmetama „Boeing“ techninių detalių padėtis. Kadangi pavasarį pasirodė pranešimų apie nukritusius „Boeing“ ratus, iškritusias orlaivio duris. Tai tokia versija irgi yra“, – ryškiausias įvykio versijas Vokietijoje Žinių radijo laidoje „Aktualusis interviu“ pristatė F. Šimaitytė.
Pirmadienio vakarą Vokietijos kancleris Olafas Scholzas paragino nedaryti skubotų išvadų dėl Vilniuje sudužusio DHL lėktuvo, praneša agentūra „Reuters“.
Lietuvos institucijų reakcija
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Giedrimas Jeglinskas Žinių radijo laidoje „Aktualusis interviu“ ragino neužbėgti įvykiams už akių ir be argumentų nenuspręsti, kad krovininio orlaivio katastrofą Vilniuje lėmė sabotažas, ar kažkokia kitokia agresija.
„Leiskime tyrimui užsibaigti. <...> Nėra nuostabu, kad Lietuvoje mes laukiame gal išsamesnių išvadų, ką tyrimas, kuris gali užtrukti ganėtinai ilgai, nes aviacijos tyrimai yra ilgalaikis procesas. Nežinau, kodėl Vokietijoje yra taip...
Bet yra ir geopolitinis aspektas, su kuriuo susiduriame visi, gyvendami šalia Ukrainos karo. Suprantame, kad tie sabotažai yra įmanomi, jie galimi ir Rusija, kitos šalys planuoja tokią veiklą“, – Žinių radijo eteryje kalbėjo Seimo NSGK vadovas G. Jeglinskas.
Tačiau nepaisant to, jis vis tiek ragino laukti tyrimo rezultatų, laikytis ramiai.
G. Jeglinskas kartojo, jog kol kas nėra nei vieno argumento, nurodančio, kad šis įvykis gali būti sabotažas ar išpuolis.
„Mes turime palaukti išsamesnių išvadų iš tyrimo komisijos. Žinau, kad kalbamės su visomis institucijomis, savo sąjungininkais. <...> Dabar nėra tos skubos, kad Seimo NSGK tai reikėtų diskutuoti“, – Žinių radijo eteryje tvirtino Seimo NSGK vadovas G. Jeglinskas.
O jeigu, visgi, šis katastrofa būtų įvertinta kaip sabotažo atvejis, pirmiausia reikėtų kalbėtis su Lietuvos sąjungininkais, sakė G. Jeglinskas.
„Čia jau įsijungtų kiti dalykai, kariuomenės parengtis, manau, turėtų būti kitokia, jeigu tai tikrai būtų išpuolis. Bet dar kartą noriu pasakyti – mes čia kalbame labai hipotetiškai, negąsdindami žmonių.
Taip, kaip suveikė institucijos pirmadienį, yra labai pagirtina. <...> Neabejoju, kad tas atsakas ir mūsų reakcija būtų labai adekvati, užtikrintų, kad Lietuva yra saugi. Dėl to tikrai nedvejoju, visą laiką reikia būti pasirengusiam. Nes tokių hibridinių, ar kinetinių sabotažų, diversijų tikslas visą laiką yra sukelti paniką, nepasitikėjimą valstybės institucijomis“, – Žinių radijo laidoje „Aktualusis interviu“ sakė Seimo NSGK vadovas G. Jeglinskas.
