„Kodėl gi turėtų reikėti dviejų savaičių NATO sureaguoti? Įsivaizduokite, įvyksta ataka prieš Lietuvą, kad ir kas ten nutinka. Tai ar kariai tiesiog sėdės čia ir lauks, kol juos nužudys? Žinoma, kad jie gins save ir kvies pastiprinimą“, – interviu Delfi aiškino C. Zimmermannas.
Ambasadorius ne kartą skirtingais žodžiais patikino, kad šis projektas asmeniškai palaikomas aukščiausiu lygiu.
„Žinote, tai nėra susiję tik su Lietuvos saugumu. Tai susiję ir su mūsų pačių saugumu. Manau, kad mes pamoką išmokome sunkiuoju būdu, – būtent tai, jog Putinas negerbia teritorinio integralumo ir sienų, tokių, kokios jos yra Europoje, ir jis tikrai pažeidžia tarptautinę teisę, žmogaus teises, negerbia Ukrainos teisės į savivaldą ir apsisprendimus“, – sakė C. Zimmermannas.
2023 metų rugpjūtį darbą Lietuvoje pradėjęs Vokietijos ambasadorius su Delfi sveikinosi lietuviškai ir net drąsino bandyti jam pasakyti dalykus lietuvių kalba. Ambasadorius parodė ir savo laisvalaikio skaitinius: C. Zimmermannas po darbo skaito į vokiečių kalbą išverstus Dalios Grinkevičiūtės „Lietuvius prie Laptevų jūros“. Sako, kad taip nori geriau suprasti mus.
Plačiau apie Vokietijos brigadą, Ukrainą, Vokietijos požiūrį į Rusiją ir kitus svarbius klausimus – ambasadoriaus interviu „Delfi“.
Pradėkime nuo klausimų apie Vokietijos brigadą. Žinoma, tai yra istorinis sprendimas, mes tai vertiname. Manau, kiekvienas Lietuvoje Jums tą pasakytų. Tačiau pakalbėkime apie šio istorinio sprendimo įgyvendinimą. Daug praktinių klausimų liko neatsakytų. Žinome esminius elementus – bus du batalionai. Tačiau kartu žinome ir tai, kad yra problemų Vokietijos ginkluotosiose pajėgose – bundesvere, kad stinga personalo, įrangos. Vokietijos gynybos ministras ir kariuomenė stengiasi surinkti šiuos žmones ir įrangą brigadai Lietuvoje suformuoti visoje Vokietijoje. Kiek galime būti tikri, kad nebus vėlavimų?
Žinote, tai yra pavyzdinis „Zeitenwende“ (terminas, apibūdinantis Vokietijos gynybos politikos pokytį po Rusijos agresijos Ukrainoje, aut. p.) projektas. Ministras Borisas Pistoriusas asmeniškai prisiėmė atsakomybę už šį projektą. Ir galite pasitikėti manimi, Vokietijos ambasadoriumi Lietuvoje, – tai tapo ir mano prioritetu. Tą patį girdžiu ir iš Lietuvos pusės.
Naujai paskirtas Lietuvos gynybos ministras Laurynas Kasčiūnas pasveikino mane juokais sakydamas, kad dabar kiekvienas vaikas Lietuvoje mokosi tris žodžius: „mama“, „tėtis“ ir „brigada“. Jis buvo atvykęs į oro uostą jų (pirmųjų karių, aut. p.) sutikti.
Šis projektas asmeniškai palaikomas aukščiausiu lygiu. Gana gerai pažįstu Vokietijos gynybos ministrą. Galiu užtikrinti, kad jie šį projektą tikrai laiko prioritetu ir yra sutelkę į jį dėmesį. Žinote, tai nėra susiję tik su Lietuvos saugumu. Tai susiję ir su mūsų pačių saugumu. Manau, mes tą pamoką išmokome sunkiuoju būdu, – būtent tai, jog Putinas negerbia teritorinio integralumo ir sienų, tokių, kokios jos yra Europoje, ir jis tikrai pažeidžia tarptautinę teisę, žmogaus teises, negerbia Ukrainos teisės į savivaldą ir apsisprendimus.
Manau, mes labai aiškiai supratome, kad šis karas pirmiausia yra tiesiogiai prieš Ukrainą, bet Putinas aiškiai parodė, kad turi imperinių ambicijų. Puikiai žinome, jog turime ruoštis.
Aš užaugau Vokietijoje tuo metu, kai ji buvo padalyta. Buvau Vakarų pusėje. Tuo metu sąjungininkai atėjo mums į pagalbą. Tai buvo šimtai tūkstančių amerikiečių, kanadiečių, prancūzų, belgų, olandų. Ir jie savo fiziniu buvimu užtikrino saugumą. Sistema veikė. Tai buvo atgrasymas. Agresorius puikiai suvokė, kad jeigu jis puls mus, susidurs su stipriomis kariuomenėmis, pasiryžusiomis ginti laisves ir vertybes, kurias branginame.
Manau, mes labai aiškiai supratome, kad šis karas pirmiausia yra tiesiogiai prieš Ukrainą, bet Putinas aiškiai parodė, kad turi imperinių ambicijų. Puikiai žinome, jog turime ruoštis.
Mes atkartojame šį modelį. Rytinis NATO flangas dabar pasislinkęs šimtus kilometrų į Rytus. Tai yra NATO išorinė siena, ir tai turi būti tinkamai apginta. Štai kodėl mes į tai investuojame.
Manau, neturiu jums aiškinti, kodėl mes naudojame tankus. Tai labai stipri atgrasymo priemonė, labai matoma, labai veiksminga. Taigi čia bus tankų batalionas, mechanizuoti ginkluoti pėstininkai ir dabartinis priešakinių pajėgų batalionas Rukloje.
Čia mes jau turime 800 Vokietijos ir kitų valstybių gerai aprūpintų karių. Jie turi pačias naujausias „Leopard“ tankų versijas. Pats mačiau tai praėjusį penktadienį Rukloje. Labai įspūdinga. Ir profesionalumas, ir ryžtas, kurį ten mačiau, nepalieka jokių klausimų apie jų įsipareigojimą darbui. Aš jais pasitikiu. Kaip sakė Vokietijos kariuomenės sausumos pajėgų vadas gen. ltn. A. Maisas, „Vokietijos kariai vykdo jiems duotus įsakymus“. Manau, kad tai yra įprastas kariuomenių veikimo būdas. Mes supratome, jog visa tai yra susiję su kolektyviniu saugumu. Tad mes ne tik investuojame į tai, jog pagerintume savo partnerių ir draugų lietuvių saugumą, – tai yra ir mūsų pačių interesas. Tai yra susiję su mūsų Aljansu.
Manau, taip mes demonstruojame, kad Europa imasi lyderystės Aljanse. Tai labai svarbu mūsų partneriams Jungtinėse Valstijose (JAV). Ilgą laiką JAV nešė didžiąją naštos dalį NATO. Man atrodo, dabar jau atėjo pokyčio laikas. Manau, užsienio ir gynybos ministrai Europoje suprato, kad turime atsižvelgti į JAV prašymą daryti daugiau savo pačių gynybai.
Lietuva ir Vokietija kuria kai ką labai solidaus. Esame pirmieji NATO rytiniame flange. Tai yra lygių sau ir precedento neturintis projektas. Žinoma, tai nauja. Tad, taip, gali būti kokių nors spragų. Bet iššūkiai ir yra tam, kad būtų įveikti. Matau tokį didelį pasiryžimą iš abiejų pusių, kad neturiu klausimų, mes čia turėsime tiek vyrų, tiek moterų ir geriausią įrangą. Tą pažadėjo ir B. Pistoriusas, taip pat tai, kad Lietuva sukurs būtinas sąlygas.
Ar jaučiate čia pasitikėjimo iššūkių ir kaip tai galėtų būti išspręsta?
NATO Priešakinių pajėgų batalionas glaudžiai bendradarbiauja su Lietuvos kariais. Iš karių girdžiu, kad santykiai labai vertinami. Be to, girdžiu apie tai, kad Vokietijos kariai labai laukiami Lietuvoje, kad vertinamas jų atsidavimas ir profesionalumas.
Žinoma, visada gali padaryti daugiau. Manau, tas faktas, kad jie čia atsiveš savo šeimas, galbūt ir vaikus, padės geriau vieniems kitus suprasti. Jie sutiks lietuvius kepyklėlėse, parduotuvėse, eis pasivaikščioti su draugais lietuviais, vaikais žais kartu. Galbūt vokiečiai žais kartu su lietuviais futbolą. Manau, žingsnis po žingsnio mūsų visuomenės ims daugiau bendrauti. Saugumo pagrindą sudaro pasitikėjimas. Pasitikėjimą turi pasiekti žingsnis po žingsnio. Pasitikėjimas gali stiprėti.
Manau, abi pusės turi savo vaidmenį, tačiau vokiečiai yra atviri ir nori sutikti lietuvius, pamatyti šalį. Lietuviai gali prisidėti tai priimdami ir būdami geri šeimininkai. Manau, taip laimės abi pusės, ir tai padės vieniems kitus geriau suprasti. Kuo geriau mūsų kariai pažins šalį ir žmones, tuo geriau jie turės galimybę juos ginti.
Manau, tas faktas, kad jie čia atsiveš savo šeimas, galbūt ir vaikus, padės geriau vieniems kitus suprasti. Jie sutiks lietuvius kepyklėlėse, parduotuvėse, eis pasivaikščioti su draugais lietuviais, vaikais žais kartu. Galbūt vokiečiai žais kartu su lietuviais futbolą. Manau, žingsnis po žingsnio mūsų visuomenės ims daugiau bendrauti.
Jeigu gerai suprantu, dabartinis Priešakinių pajėgų batalionas integruotas į Lietuvos karines pajėgas. Dabar (paskutiniame etape) jis bus integruotas į Vokietijos vadovaujamą brigadą.
Taip.
Mano klausimas yra apie pavaldumą. Kaip tuomet bus su kitų šalių karių pavaldumu? Tarkime, ten šiuo metu yra karių iš Nyderlandų, kitų šalių.
Šis batalionas yra daugiatautė grupė ir šiuo metu jis yra vadovaujamas Vokietijos karinio pareigūno. Manau, Vokietijos brigada bus NATO daugianacionalinio šiaurės rytų korpuso dalis.
Kartu dar norėčiau pridurti apie tai, kad matote sunkumų renkant Vokietijos karius į Lietuvą. Iki šiol mes turime tik savanorius. Žinoma, galėtume įsakyti Vokietijos kariams tarnauti Lietuvoje. Tai irgi būtų galimybė. Bet aš manau, kad geriau, jei čia bus motyvuoti kariai. Galime juos motyvuoti patraukliomis sąlygomis. Lietuva taip pat galėtų prisidėti priimdama juos ir vertindama jų tarnybą. Tai irgi svarbu motyvacijai.
Jeigu kariai, esantys čia, Lietuvoje, Priešakinių pajėgų batalione, sugrįš į Vokietiją (jie keičiasi kas šešis mėnesius) ir pasakys „puikiai praleidau laiką, susiradau draugų, pakeliavau po šalį. Bendradarbiavimas su Lietuvos kariais buvo puikus, žmonės buvo svetingi. Jaučiausi gerai ir tai vertinu“, tai turės efektą. Lietuva kol kas nėra labai gerai žinoma Vokietijoje. Bet manau, kad brigada padės daugiau sužinoti apie Lietuvą, geriau ją suprasti Vokietijoje. Mano nuomone, turėsime daug naudingų šalutinių reiškinių ekonomikai, kalbai.
Dar – dėl ko tas pavaldumo klausimas yra svarbus; tarkime, jei nutiktų diena X, kiltų ginkluotas konfliktas, kas priimtų sprendimą prisijungti prie kovos su Lietuvos kariais?
Sugrįšiu į spaudos konferenciją, kurioje Vokietijos kariuomenės sausumos pajėgų vadas gen. ltn. A. Maisas sakė, kad „šie kariai bus Lietuvoje. Taigi ir agresijos atveju jie bus čia. Ir neabejotinai įsitrauks (į gynybą)“. Nes tai būtų ataka prieš NATO šalį. Buvo labai aiškus NATO valstybių vadovų pareiškimas, kad „kiekvienas NATO colis bus apgintas“. Be jokių išimčių. Ar lietuviai nebūtų pasirengę ginti Vokietijos?
Manau, kad būtų...
Aš to tikiuosi.
Tai yra politinis sprendimas. Problema prasideda, kai tai pakyla į politinį lygmenį. Lietuviams nerimą kelia kalbos, kad galbūt užtruks dvi savaites, kol NATO sureaguos.
Kodėl gi turėtų reikėti dviejų savaičių NATO sureaguoti? Įsivaizduokite, įvyksta ataka prieš Lietuvą, kad ir kas ten nutinka. Tai ar kariai tiesiog sėdės čia ir lauks, kol juos nužudys? Žinoma, kad jie gins save ir jie kvies pastiprinimą.
Atgrasymo logika paremta tuo, kad turite stiprią gynybą, žmonių, pasirengusių potencialiam puolimui. Šis buvimas čia agresoriui aiškiai rodo, kad nebus pikniko sąlygų. Kariai gintų save ir tai automatiškai lemtų Vokietijos karių įsitraukimą.
Kad geriau suprasčiau: kiek šitose situacijose yra automatinių sprendimų ir kiek tai priklauso nuo politinės valios?
Įsivaizduokite, kad karys būtų užpultas. Ar manote, kad jis lauktų politinių instrukcijų? Jis veiktų pagal savigynos principus. Žinoma, NATO Taryba turi priimti sprendimą, kad tai yra 5 straipsnis. Tačiau Ukraina davė mums pamoką. Šiandien tai vyksta prieš Ukrainą, tačiau ateityje gali būti bet kuri kita Europos šalis. Jeigu nesilaikysime NATO principo, kad esame visi už vieną ir vienas už visus, NATO neįvykdys savo uždavinio.
Šis Aljansas paminėjo savo 75 metų sukaktį. Manau, kad jis turėjo progų įrodyti, jog veikia. Aš tą mačiau dirbdamas NATO vyriausiuoju civiliniu atstovu Afganistane. Šiuo metu mes mėgaujamės taika NATO žemėje, drauge sėkmingai giname savo laisvę, teritorijas, demokratiją, žmogaus teises, teisės viršenybę. Tai yra šios organizacijos pagrindas.
Faktas, kad atvežame Vokietijos karių į Lietuvą, siunčia labai aiškią žinią: esame čia, ir jeigu kas nors negero nutiks, mes liksime bei ginsime jūsų šalį. Jie čia atvyksta tam, kad pasiliktų. Čia nėra jokios pabaigos datos.
Faktas, kad atvežame Vokietijos karių į Lietuvą, siunčia labai aiškią žinią: esame čia, ir jeigu kas nors negero nutiks, mes liksime bei ginsime jūsų šalį. Jie čia atvyksta tam, kad pasiliktų. Čia nėra jokios pabaigos datos.
Ar tai veiks rotaciniu principu?
Nerotaciniu. Štai kodėl mes pabrėžiame šeimų apgyvendinimo svarbą, kad kariai jaustųsi čia namuose. Jie čia bus su savo šeimomis. Ir tai yra dar viena priežastis ginti Lietuvą.
Suprantu, kad dėl savo praeities esate skeptiški. Tą rodo klausimai, kurie buvo užduodami, kai kalbėjome apie brigadą Lietuvai, jeigu brigada būtų įkurdinta Vokietijoje, tačiau kilus įtampoms perkelta į Lietuvą. Bet buvo priimtas sprendimas įkurdinti brigadą čia. Ir tai jau yra visai kas kito. Mes to niekada nesame darę.
Mano supratimu, tai rodo labai aiškų lietuviško mąstymo supratimą. Tie žmonės bus čia. Galėsite juos paliesti. Jie yra stipriai ginkluoti. Prisimenu paradą, kurį surengėte 105-ųjų Lietuvos kariuomenės atkūrimo metinių proga, ir prisimenu, kaip džiaugsmingai žmonės priėmė Vokietijos tankus. Matau augantį pasitikėjimą. Aš tai sveikinu. Jeigu bus įmanoma, ir pats keliausiu po Lietuvą, aiškinsiu, kokie yra mūsų ketinimai, ką darome. Mes norime komunikuoti apie progresą, kurį pasieksime kartu, žingsnis po žingsnio, kurdami tą brigadą.
Tai nėra žinutė, skirta tik Lietuvos populiacijai. Tai nėra žinutė tik vokiečiams. Tai yra žinutė ir Maskvai.
Jeigu bus įmanoma, ir pats keliausiu po Lietuvą, aiškinsiu, kokie yra mūsų ketinimai, ką darome. Mes norime komunikuoti apie progresą, kurį pasieksime kartu, žingsnis po žingsnio, kurdami tą brigadą.
Tai nėra žinutė, skirta tik Lietuvos populiacijai. Tai nėra žinutė tik vokiečiams. Tai yra žinutė ir Maskvai.
Manau, kad čia – ne tiek skepticizmas, kiek daugiau nerimas. Galbūt tai susiję su istorinėmis traumomis.
Traumos yra iššūkis. Turite į tai atsižvelgti. Pirmą kartą su Lietuvos klausimu susidūriau daugiau nei prieš 20 metų, kai dirbau Vokietijos delegacijoje NATO. Man buvo patikėta NATO plėtra. Kartu su kolegomis ir draugais iš Lietuvos, su kuriais vis dar susitinkame, padėjome ruošti Lietuvą narystei. Aš asmeniškai didžiuojuosi, kad esu čia kaip Vokietijos atstovas ir kad galiu ištiesti pagalbos ranką kuriant šią brigadą.
Matau, kad jums tai yra prioritetas. Brigadą oro uoste pasitiko jūsų gynybos ministras, jis kreipėsi į pirminės valdymo grupės karius. Ką tik kartu su dvidešimčia karių telefonu kalbėjausi su jūsų užsienio reikalų ministru. Jie puikiai sutinkami.
Ir, žinoma, kartu su savo komanda noriu čia gerai atlikti savo darbą. Mes tikrai daug investuojame ir skleidžiame žinią, kad esame čia, mes jus supratome. Žinome apie jūsų traumas, žinome apie jūsų istoriją. Esame čia, kad tai atlieptume.
Grįžkime prie praktinių klausimų. Kokių pagrindinių kliūčių dar liko: ar yra kokių nors kliūčių, kurios susijusios su infrastruktūra, pvz., Lietuvos pusė nepateikusi reikalingų atsakymų? Ar liko kokių nors finansinių klausimų, tarkim, Vokietija nesulaukė pakankamos finansinės paramos, kurios pageidauja? Gal galėtumėte paaiškinti, kaip tas finansinės naštos pasidalinimas atrodys procentais, ar tai bus 50/50 proc., ar 70/30 proc., ar dar kitokios dalys?
Apgailestauju, bet negaliu atsakyti į visus jūsų klausimus, paaiškinsiu, kodėl taip yra. Preliminari sutartis buvo pasirašyta gruodį. Pirmieji kariai tik ką atvyko. Yra kitų susitarimų, jie ruošiami.
Grubiai tariant, Vokietijos supratimas toks: Vokietija suteiks karių, pačią pažangiausią įrangą, o Lietuva investuos į būtinos infrastruktūros kūrimą – apgyvendinimą, poligonus, amunicijos sandėlius.
Greičiausiai girdėjote, ką sakė jūsų gynybos ministras, – klausimas dėl išlaidų pasidalinimo dar turės būti aptartas. Sprendžiame klausimus vienas po kito. Brigados pirminio elemento kariai atvyko čia į biurą Vilniuje vos prieš aštuonias dienas [interviu buvo darytas 04-17 d., – „Delfi“]. Sistemingai progresuojame: didesnė dalis karių atvyks rudenį. Ir vadovybė padės jiems pradėti veiklą.
Judame kitų klausimų link. Ar Vokietija planuotų prisijungti prie rotacinės oro gynybos Lietuvoje? Žinome, kad olandai atveš čia oro erdvės gynybos baterijų „Patriot“. Oro gynybos rotacinis modelis Lietuvoje buvo patvirtintas per paskutinį NATO viršūnių susitikimą, tai reiškia, kad „Patriot“ sistemos bus rotuojamos Lietuvoje. Ar Vokietija prie to prisidės?
Jūs greičiausiai girdėjote, kad Vokietija nusiųs papildomą „Patriot“ sistemą į Ukrainą.
Jeigu nuoširdžiai, aš manau, kad Ukraina šiuo metu yra prioritetas. Trys „Patriot“ sistemos jau suteiktos Ukrainai, taip pat keturios priešlėktuvinės raketų sistemos „Iris-T“ ir daugiau nei 50 oro gynybos sistemų GEPARD. Tuo atžvilgiu mes investuojame daug.
Baltijos šalių oro gynyba yra sprendžiama NATO lygiu. Nuo 2014 metų Vokietija taip pat dalyvauja NATO oro policijos misijoje ir šiuo metu vykdo misiją Latvijoje.
Girdime nemažai pranešimų iš ekspertų, valstybių vadovų, ginkluotųjų pajėgų vadų įvairiose NATO šalyse, kad Rusija išbandys NATO gal net greičiau, nei tikimasi, galbūt net 2026 arba 2027 metais. Kaip Vokietijos ambasadorius Lietuvoje, ar jaučiatės čia saugus, atsižvelgiant į tokias prognozes? Ir ar pastebite to kokių nors neigiamų įtakų verslui, investuotojams?
Manau, kad faktas, jog kuriame čia brigadą, stiprina Lietuvos saugumą. Daugiau nei 800 Vokietijos karių jau yra čia, vietoje, kaip dalis priešakinių pajėgų bataliono. Mes turime eVA (Vokietijos padidinto budrumo brigadą), tai yra brigada, dislokuota Vokietijoje, ji būtų mobilizuota kilus įtampoms. Manau, daug investuojame į Lietuvos saugumą, ir iš Baltijos šalių prekybos rūmų negauname signalų apie tai, kad žmonės prarastų pasitikėjimą ekonomine prasme.
Tikriausiai girdėjote, kad „Rheinmetall“ ketina pasirašyti ketinimų protokolą [jau pasirašytas – „Delfi“] dėl gamyklos Lietuvoje. Vokietija yra svarbiausia Lietuvos eksporto rinka. Aš nepastebiu abejonių dėl investicijų saugumo šioje šalyje. Manau, siunčiame teisingą signalą, užtikriname Lietuvos žmones.
Matau, kad mokyklose auga susidomėjimas vokiečių, kaip užsienio, kalba. Mes tai sveikiname ir remiame. Aš taip pat tikiu Lietuvos žmonių atsparumu. Jie žino, kad taika nėra už dyką. Jie ir patys nori į tai investuoti. Manau, lietuviai gerai mums primena, kad laisvė nėra kažkas savaime suprantamo. Ji turi būti apsaugota ir, jei reikia, apginta. Matau visuomenės atsparumą ir neabejoju dėl šios šalies ateities.
Aš taip pat tikiu Lietuvos žmonių atsparumu. Jie žino, kad taika nėra už dyką. Jie ir patys nori į tai investuoti. Manau, lietuviai gerai mums primena, kad laisvė nėra kažkas savaime suprantamo. Ji turi būti apsaugota ir, jei reikia, apginta. Matau visuomenės atsparumą ir neabejoju dėl šios šalies ateities.
Dar dėl „Rheinmentall“ gamyklos – ar galėtumėte pasidalinti daugiau detalių apie tai, kada ji galėtų realiai atsirasti ir pan.?
Detalės dar nėra prieinamos. Jie turi pasirašyti ketinimų protokolą. Tai dar nėra kontraktas. Bet aš manau, kad pagrindinė idėja yra gaminti 155 mm sviedinius. „Rheinmentall“ daro lygiai tą patį ir Vokietijoje. Jie stato gamyklą, kuri, kai veiks visu pajėgumu, gamins 200 tūkst. tokių sviedinių per metus.
Manau, kad mes gana efektyviai atliepiame labai rimtą saugumo situaciją. Šiuo metu skiriame 2,1 proc. (tai Vokietija planuoja pasiekti 2024 metais, tačiau kol kas nėra 2 proc. gynybai skiriamų lėšų patvirtinančių skaičių, – Delfi red. past.) nuo bendrojo vidaus produkto gynybai.
Brigadą Lietuvoje laikome savo pavyzdiniu projektu. Tai turi prasmę ir už Lietuvos ribų, Vokietijai – taip pat. Tai atliepia naują saugumo situaciją.
Likime prie klausimų apie verslą. Ar Vokietijos kompanijos dar patiria spaudimą iš Kinijos dėl to, kad veikia Lietuvoje?
Apie tai nesu girdėjęs. Ne.
Girdime daug diskusijų tarp aukščiausių pareigūnų apie galimus strateginius poslinkius po rinkimų JAV. Ar Vokietija būtų pasirengusi prisiimti daugiau atsakomybės, jei išsipildys tie tamsieji scenarijai, kad JAV sumažins savo vaidmenį NATO?
Nuoširdžiai kalbant, aš tikiu transatlantiniu Aljansu. Kaip nacionalinis atstovas, esu dirbęs ketverius metus ir vėliau dar dvejus metus Vokietijos generaliniu konsulu Afganistane. Mačiau, kad turime daug bendrumų kalbant apie interesus ir vertybes. Turime bendrą interesą kalbant apie saugumą, teritorinį NATO šalių integralumą. D diena [išsilaipinimas Normandijoje] yra minima ir Europoje, ir Šiaurės Amerikoje.
Mums brangios tos pačios vertybės. Tai yra demokratija, laisvė, žmogaus teisės, teisės viršenybė. Tai labai tvirtas pagrindas. Ir mes žinome, kad kartu esame stipresni. Aš esu už išsaugojimą šios unikalios organizacijos, kuri įrodė savo vertę per 75 metus. Tikiu, kad Putino imperializmas suteikia mums pačią geriausią prasmę išlaikyti transatlantinius ryšius.
Betgi girdite, ką kalba D. Trumpas, ir vis tiek jaučiatės saugus bei užtikrintas?
Galiausiai, JAV kariai yra dislokuoti Europoje. Jų yra ir Lietuvoje. Kodėl? Nes JAV mato, kad jūsų laisvė yra ir jų laisvė. Manau, tai yra esminis NATO principas: vienas už visus ir visi už vieną.
Matote, Putinas padarė NATO stipresnę. Manau, jis nesusilpnino organizacijos. NATO parodė daug sprendimų ir mobilizavo paramą Ukrainai. Mes laikome testą. Bet kartu matau, kad, kaip europiečiai, turime pasidaryti savo namų darbus. Kaip ir sakiau pradžioje, didelė dalis naštos už saugumą teko JAV. Manau, kad tos naštos pasidalinimas turėtų būti tas raktas.
Štai kodėl naujos amunicijos gamyklos atidarymas, bent 2 proc. BVP skyrimas gynybai, suteikti gerą pasirengimą jūsų ginkluotosioms pajėgoms yra tie dalykai, į kuriuos turime labai rimtai atsižvelgti. Dabar toks laikas, kai saugumas vaidina labai svarbų vaidmenį. Ir mes žinome, kas yra „ant kortos“. <…>.
Tikite, kad V. Putinas bus įveiktas Ukrainoje, ar jį pamatysime prie NATO sienų?
Tai priklauso nuo mūsų. Kare varžomasi, kas valingesnis. Ar mes rodome būtinus sprendimus? Manau, Vokietija duoda [Ukrainai] daug. Ji yra antra po JAV. Parama jau siekia 32 mlrd. eurų.
Ir kancleris dar kartą patvirtino, kad jis lieka įsipareigojęs ir nori suteikti tai, kas būtina, jog mūsų prisidėjimas augtų. Jis tą ir padarė. Sprendimas dėl „Patriot“ tą rodo. Manau, turime demonstruoti daugiau sprendimų. Norėčiau, kad partneriai prisidėtų. Kartu esame stipresni.
Tai nėra tik karas prieš Ukrainą. Manau, jis susijęs su idėja apie Europą ir Vakarus. Tai yra ataka prieš teritoriją ir pagarbą tarptautinei teisei, tarptautiniu mastu pripažintas sienas. Tai yra karas prieš suverenitetą, prieš žmogaus teises. Taigi turime visas priežastis remti Ukrainą.
Sakote, kad „tai priklauso nuo mūsų“, bet... Kai kalbėjausi su žmogumi apie tai, jog turėsiu interviu su Vokietijos ambasadoriumi, jis man pasakė: „Paklausk jo apie „Taurus“ raketas Ukrainai.“ Kiek suprantu, tas klausimas yra miręs. Bet jis man sako: „Tai ir paklausk, ko Vokietija bijo. Kodėl ji nesuteikė „Taurus“ Ukrainai?“ Tad toks ir klausimas.
Geras klausimas. Žinote mūsų poziciją. Sprendimas buvo priimtas kanclerio. Bet neabejotinai žinote ir tai, kad diskusija tuo klausimu Vokietijoje vyksta.
Ar Vokietija apskritai, kalbant apie amuniciją, oro gynybą, norėtų prisiimti daugiau rizikos nei iki šiol bei suteikti daugiau ir jai pačiai kritiškai svarbių priemonių Ukrainai? Turiu mintyje, daugiau amunicijos, daugiau oro gynybos sistemų, nei jau esate suteikę.
Taip. Manau, kad taip. Pradžioje mums užtruko tai įgyvendinti. Laikėmės požiūrio žengti žingsnį po žingsnio. Bet šiuo metu, kaip jau ir sakiau, esame antri po JAV. Kalbant apie oro gynybą, manau, kad esame gana stiprūs toje srityje. Jau esame apmokę 10 tūkst. ukrainiečių karių Vokietijoje. Tai yra daug. Tai pripažįsta ir patys ukrainiečiai.
Ukraina pastaruoju metu bombarduoja naftos perdirbimo gamyklas Rusijoje. Naudoja savo pačių dronus, nenaudoja Vakarų įrangos. Ir JAV yra išreiškusi susirūpinimą dėl tokių Ukrainos veiksmų. Kurioje pusėje šiuo klausimu yra Vokietija?
Nemačiau kokių nors Vokietijos pareiškimų šiuo klausimu.
Dar – apie Macrono iniciatyvą. Kaip Vokietija vertina Prancūzijos prezidento pasiūlymą dėl „strateginio neapibrėžtumo“? Tai reiškia, kad neturėtume sakyti, ką darysime ar nedarysime?
Manau, puikiai žinote, ką mūsų kancleris yra apie tai pasakęs. Negaliu ko nors daugiau pridurti.
Ar sutiktumėte su tuo, kad buvo klaida Vokietijos kompanijoms kurti verslą ne tik Rusijoje, bet ir su Rusijos kariuomene? Tarkime, statyti mokymų kompleksus pačioje Rusijoje. Ar galėtumėte garantuoti, kad to nebus ateityje? Taip pat, turint mintyje dabartinę politinę situaciją, galėtume pasitikėti Rusijos pažadais, sutartimis kada nors ateityje?
Kiek suprantu, klausimas yra apie tai, kaip mes gyvensime su pokarine Rusija? Nuoširdžiai manau, kad tai spekuliatyvus klausimas. Šiuo metu mums labai aišku, kad Putinas negali laimėti šio karo. Manau, šitai atsako į Jūsų klausimą. Tai labai tvirta pozicija. Jis nusitaikęs ne tik į Ukrainą, bet ir į mus. Taigi mes turime dvi priežastis remti Ukrainą ir pasiruošti mūsų pačių gynybai.
Šiuo metu mums labai aišku, kad Putinas negali laimėti šio karo
Kaip Vokietijos ambasadoriaus čia, Lietuvoje, koks yra jūsų pagrindinis iššūkis?
Pagrindinis iššūkis – sukurti šią brigadą ir sukurti pasitikėjimą Lietuvoje. Manau, tai yra mano pirma ir svarbiausia užduotis. Mes turime pareigą savo vaikams ir ateities kartoms. Aš noriu, kad jie gyventų taikioje Europoje. Europoje, kurioje galėtų mėgautis demokratija ir tokiomis fundamentaliomis vertybėmis kaip žmogaus teisės, teisės viršenybė, suverenitetas, pagarba.
Kartu stojame prieš imperialistinį agresorių. Jei klaustumėte manęs asmeniškai, manau, kad Europa turi padaryti daugiau. Turime dirbti ta kryptimi. Šiuo metu mes esame pažengę į priekį.