Arbitražo teismas prieš Lietuvą suformuotas 2024 m. pradžioje. Kaip skelbė portalas TV3, „Belaruskalij“ Lietuvos reikalauja atlyginti maždaug 1 mlrd. eurų siekiančius nuostolius.
Bendrovės teigimu, nuostolius ji patyrė nuo 2022 m. vasario 1 d. per šalį sustabdžius kalio trąšų tranzitą, turėjusį vykti iki praėjusių metų pabaigos. Sutartį su Aliaksandro Lukašenkos aplinka siejama trąšų gamintoja nutraukė „Lietuvos geležinkeliai“.
Šios savaitės posėdyje Ministrų kabinetas pritarė Finansų ministerijos prašymui skirti papildomų lėšų teisinėms paslaugoms, „Ellex Valiūnas“ ir Londono advokatų kontorai „Covington & Burling LLP“ investicinio arbitražo procese atstovaujant Susisiekimo ministerijai.
Vyriausybė taip pat dar šių metų kovą teisininkams skyrė 320 tūkst. eurų už trijų mėnesių paslaugas, rugsėjį už vasario–birželio mėnesio teisines paslaugas skirta virš 546,8 tūkst. eurų.
Kaip Eltai rugsėjį nurodė Susisiekimo ministerija, nuo praėjusių metų spalio „Belaruskalij“ Lietuvai vis dar nepateikė ieškinio, todėl ginčo procesas gali užtrukti. Nors buvo numatyta, kad pirmasis posėdis arbitražo byloje galėtų vykti 2026 m. vasarį, tikėtina, kad šis terminas gali nusikelti.
Visgi, kaip jau skelbta, įprastai tokio pobūdžio bylos trunka 3–5 metus.
Vyriausybė yra patvirtinusi, kad Lietuvos sutartis su baltarusišku trąšų verslu kelia grėsmę nacionaliniam saugumui, jog šis nutarimas pagrįstas, konstatavo ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT).
Arbitražas nagrinėjamas pagal UNICITRAL 1976 (United Nations Commission on International Trade Law – ELTA) arba Jungtinių Tautų tarptautinės prekybos teisės komisijos taisykles. Sudaromas ad hoc arbitražas iš trijų arbitrų – vieną skiria ieškovas, antrą skiria atsakovas, o trečias parenkamas arbitrų sprendimu.
Arbitražą techniškai aptarnauja Nuolatinis arbitražo teismas, įsikūręs Hagoje.
Ginčijamą sutartį su „Belaruskalij“ Lietuva nutraukė remdamasi 2022 m. sausį priimtu Vyriausybės sprendimu, kuriame teigiama, jog „Belaruskalij“ kelia grėsmę nacionaliniam saugumui. Kaip skelbta žiniasklaidoje, pati bendrovė argumentuoja, kad nutraukdama tranzitą Lietuva galėjo pažeisti 1999 m. su Baltarusija sudarytą dvišalę sutartį dėl investicijų skatinimo.
Šios sutarties denonsavimui spalį jau yra pritaręs Seimas.
Registrų centro duomenimis, 30 proc. trąšas Klaipėdos uoste kraunančio „Birių krovinių terminalo“ akcijų priklauso „Belaruskalij“.