Politiko manymu, susiformavusios negatyvios nuostatos dėl „Nemuno aušros“ po antrojo rinkimų turo gali dar labiau atlyžti. Savo ruožtu politikas nėra linkęs pripažinti pokyčių paties kalbėjime rezonansą kėlusiais klausimais. Antisemitizmu kaltinamo išrinktojo Seimo nario teigimu, pastaruoju metu pasikeitė tik jo kalbėjimo maniera, bet ne turinys.

„Mano retorika švelnėja ta prasme, kad aš dar kartą ramiu tonu išaiškinu, ką aš kalbėjau ir apie ką kalbėjau“, – Eltai sakė R. Žemaitaitis, komentuodamas Prezidentūros pastebėjimus, jog po pirmojo turo „Nemuno aušros“ lyderio retorika pradėjo keistis.

„Kada tu ramiu tonu ir be emocijos, be jokių pridedamų pagražinimų susakai, tai ir mano tonas atrodo pakankamai švelnus. Ir prezidentas, aš manau, priima racionalų sprendimą“, – pridūrė politikas.

Pasak jo, tam įtakos gali turėti ir sėkmingas politikos naujokės pasirodymas pirmajame rinkimų ture. „Nemuno aušra“ jau užsitikrino 15 mandatų ir tai trečias rezultatas tarp visų į Seimą pretendavusių jėgų.

„Jie mato, jog tai yra realiai antroji politinė jėga. Pagal gautų balsų skaičių – tai 200 tūkst. žmonių balsavo už „Nemuno aušrą“, – svarstė skandalingais pareiškimais garsėjantis politikas.

Jie mato, jog tai yra realiai antroji politinė jėga. Pagal gautų balsų skaičių – tai 200 tūkst. žmonių balsavo už „Nemuno aušrą.

Todėl, tęsė R. Žemaitaitis, gailėtis dėl parlamentaro mandatą kainavusių įrašų socialiniame tinkle jis nemato pagrindo. Taigi ir atsiprašyti, leido suprasti politikas, nėra pagrindo – nebent tik iš dalies.

„Aš dar kartą galiu atsiprašyti tų žydų tautybės žmonių, kurie nebuvo kagėbistai, enkavėdistai ir neprisidėjo prie Lietuvos tautos naikinimo bei trėmimo“, – sakė politikas, tikindamas, jog visi kaltinimai antisemitizmu yra iš piršto laužti.

„Tas nelaimingas eilėraštukas, kuris buvo pacituotas, tai buvo nevykęs pokštas. Bet tai buvo pasakymas apie žydų tautybės žmones, kurie buvo KGB ir NKVD, kurie buvo struktūrose. Tačiau apie žmones aš aiškinau, daugybę kartų sakiau, kad apie dorus ir teisingus žydus, apie žydus, kurie prisidėjo prie valstybės kūrimo, aš jų nenorėjau įžeisti“, – sakė politikas, pernelyg nesureikšmindamas, kad, visgi, dalis politikų netiesiogiai jį ragina aiškiai ir nedviprasmiškai atsiriboti ar atsiprašyti dėl Konstitucinio Teismo antisemitiškais pripažintų pasisakymų.

Tikina, kad LSDP pirmininkei „durys visada yra atidarytos“

R. Žemaitaitis mano, kad atsiriboti nuo ankstesnių pareiškimų poreikio nėra, nes visuomenė bei politinė aplinka ir pati ilgainiui pakeis apie jį suformuotą nuomonę. Ir „Nemuno aušros“ faktorius po Seimo rinkimų susiformuosiančioje politinėje architektūroje, leidžia suprasti jis, tokį supratimą tik paspartins.

Pavyzdžiui, hipotetiškai svarsto R. Žemaitaitis, tvariai koalicijai balsų stokojantys socialdemokratai gali patys ateiti pas jį prašyti paramos tvirtinant Vyriausybę – net oficialiai nepakvietus „Nemuno aušros“ į koaliciją. O į tokį prašymą, tęsia jis, Seimo naujokė galėtų pasižiūrėti konstruktyviai.

„Tada mes sakome, kad turime tokius ir tokius programinius punktus. Ar tu gali pritarti tokiems punktams, ar gali juos įtraukti į Vyriausybės darbų programą? Jei tu įtrauki, mes balsuojame už tai, kad tu būtumei paskirta ministre pirmininke. Tada „Nemuno aušra“, laikydamasi valstybės interesų, valstybės krypties į Vakarus, Viliją Blinkevičiūtę patvirtina į premjeres kartu su mūsų programiniais dalykais. Ir tada pasaulis žiūri, kad Žemaitaitis protingas, kad jis nenori suirutės. O tada po pusės metų Benas man jau skambina ir sako, kad aš turiu valstybinį požiūrį, kad tu nesi antisemitas, kaip dabar tave matome“, – hipotetinį scenarijų sau įprasta greitakalbe sudėliojo R. Žemaitaitis.

„Reikia pusės metų, reikia normalaus, elementaraus bendravimo ir suvokimo, kas aš toks esu ar nesu. Vilijai Blinkevičiūtei durys pas mane visada yra atidarytos, ji visada galės pas mane užeiti kaip pas frakcijos narį ar partijos pirmininką. Jeigu bus bėda, mes jai visada padėsime“, – kalbėjo parlamentaro mandato kadenciją bebaigiančiame Seime atsisakęs politikas.

Dėl ambicijų tapti žemės ūkio ministru – juokavo

O dabar, tikino jis, nei jo vedama partija, nei jis į valdžią nesiveržia. Pasak R. Žemaitaičio, juokavo jis ir kalbėdamas apie intencijas vadovauti Žemės ūkio ministerijai.

„Aš kalbėjau šaržo forma. Kai Ramūnas Karbauskis pasakė, kad nepalaikys Sauliaus Skvernelio valdančiojoje daugumoje, jei jis bus ministru, o Saulius Skvernelis tada pasakė, kad nori būti žemės ūkio ministru“, – sakė politikas, pokalbio pabaigoje pripažindamas, jog jį lydinčių bėdų priežastis – nestandartinis mąstymas.

Aš kalbėjau šaržo forma. Kai Ramūnas Karbauskis pasakė, kad nepalaikys Sauliaus Skvernelio valdančiojoje daugumoje, jei jis bus ministru, o Saulius Skvernelis tada pasakė, kad nori būti žemės ūkio ministru.

„Didžiausia bėda, kad Žemaitaitis turi nestereotipinį mąstymą ir kalbą“, – apibendrino R. Žemaitaitis.

Po sekmadienį įvykusio pirmojo Seimo rinkimų turo, kol kas daugiausiai mandatų užsitikrinusi Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) ėmėsi formuoti būsimą valdančiąją daugumą. Kol kas kaip partnerius socdemai įvardijo Demokratų sąjungą „Vardan Lietuvos“ ir Lietuvos valstiečių ir sąjungą (LVŽS). Kol kas LSDP „Nemuno aušros“ atžvilgiu laikosi kategoriškos nuomonės ir apie bendrą darbą nesvarsto.

Tuo metu prezidento vyriausiasis patarėjas Frederikas Jansonas trečiadienį LRT radijui teigė manantis, jog po pirmojo Seimo rinkimų turo antisemitizmu kaltinamo R. Žemaitaičio retorika pradėjo keistis. Visgi, pažymėjo šalies vadovo patarėjas, tai, ar „Nemuno aušra“ bus valdančiojoje daugumoje ir kokius postus galėtų turėti R. Žemaitaitis, priklausys nuo Seimo.

„Po pirmojo rinkimų turo pono Žemaitaičio retorika jau šiek tiek kinta. Žmogus bent jau bando paaiškinti, ką yra pasakęs, prikalbėjęs“, – trečiadienį LRT radijui teigė F. Jansonas, pridurdamas, kad dėl R. Žemaitaičio perspektyvų tapti ministru prezidentas yra neigiamai pasisakęs jau anksčiau.

ELTA primena, kad balandį Konstitucinis Teismas konstatavo, jog Seimo narys R. Žemaitaitis antisemitiniais pareiškimais sulaužė Seimo nario priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją. Po teismo verdikto, parlamentas turėjo priimti sprendimus dėl R. Žemaitaičio Seimo nario mandato naikinimo, tačiau politikas pats pasitraukė iš Seimo.