Apie susitikimą darbotvarkėje paskelbė E. Gentvilas. Jis teigė susitikimas įvyko G. Landsbergio iniciatyva.
„Jis terorizavo mane skambučiais ir SMS“, – trumpai apie G. Landsbergio aktyvų norą susitikti portalui lrt.lt pasisakė Liberalų sąjūdžio atstovas.
Susitikimas truko apie 40 minučių. Po jo abu susitikimo dalyviai neigė, kad buvo kalbama apie G. Landsbergio kandidatūrą į eurokomisarus.
„Apie sesijos pabaigą“, – pokalbio temą įvardino G. Landsbergis.
Tuo metu E. Gentvilas pasakė šiek tiek daugiau.
„Apie G. Landsbergio, kaip galimo eurokomisaro ateitį ar problemą, mes tikrai nekalbėjome. Mes pasikalbėjome apie Lietuvos galimybes derybiniame procese, kokias pozicijas gauti“, – sakė jis ir pridūrė, kad nenorėtų atskleisti, kokių portfelių tikimasi.
Buvo koalicijos pasitarimas
Kaip „Delfi“ rašė, praėjusią savaitę koalicijos partneriai tarėsi dėl eurokomisaro iš Lietuvos.
„Laukia ilga vasara“, – po ketvirtadienį vykusio posėdžio atsiduso Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė.
„Buvo aptarti galimi portfeliai, kurie labiausiai atitinka Lietuvos interesus. Labai daug apie pavardes nebuvo kalbama. Mes gal matome, kad tarp portfelių galėtų būti ne tik plėtros komisaras, bet ir, pavyzdžiui, energetikos komisaras, ekonomikos komisaras <...>. Apie pavardes mes daug nekalbėjom ir aš už premjerę nekalbėsiu“, – po posėdžio teigė A. Armonaitė.
Paklausta, ar per posėdį dėl kokio nors galimo kandidato į eurokomisarus buvo paprašyta paramos, politikė tikino, kad „ne visai“.
Ji patvirtino, kad posėdyje minėta konservatorių pirmininko, užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio pavardė, premjerės Ingridos Šimonytės pavardė. A. Armonaitės įsitikinimu, būtent ji geriausiai atstovautų Lietuvos interesams, nes, jos matymu, gautų labai įtakingą portfelį.
„Ji atsakė, kad nenori to. Tai per prievartą mes, žinoma, nieko nedeleguosim“, – pridūrė Laisvės partijos lyderė. Tai lieka tik G. Landsbergis? Pasak A. Armonaitės, ne visai. Jos matymu, būtų padėję, jeigu ketvirtadienį jis irgi būtų dalyvavęs koalicijos partnerių susitikime.
Koalicijos partneriai ketvirtadienį taip pat kalbėjosi apie Civilinės sąjungos įstatymo priėmimą. A. Armonaitė tikino, kad jam prašė paramos.
„Vienas balsavimas, liko keli balsai. Matome, kad dar būtų galimybė pabandyti priimti šią vasarą projektą. Tai paprašiau paramos koalicijos partnerių. Esam šiaip jau ir įsipareigoję rinkėjams, ir Laisvės partijos valdyboje buvo keliami šitie klausimai, kad reikia dar per šitą laiką, kurį turime, bandyti priimti civilinę sąjungą“, – dėstė politikė.
Šimonytė: daug derybų vyksta vienu metu
Kalbėdama eurokomisaro klausimu, premjerė I. Šimonytė procesą apibūdino sakydama, kad tai – daug derybų vienu metu.
„Ir ne tik Lietuvos čia klausimas, kaip žmonėms kartais atrodo, kad čia kažkoks Lietuvos klausimas, Lietuva kaip nuspręs, taip ir bus, tai ne taip. Nes dar turės susitarti ir Europos partijų šeimos, ir valstybės narės, ir Europos Parlamentas turės pritarti. Čia yra sudėtinga dėlionė“, – Seime žurnalistams komentavo ji, bet tuo pačiu svarstė, kad kolegos iš Baltijos valstybių Estijos premjerė Kaja Kallas ir buvęs buvęs Latvijos ministras pirmininkas Valdis Dombrovskis veikiausiai turės reikšmingas atsakomybes.
„Būtų labai gražu, jeigu visos trys Baltijos valstybės turėtų labai rimtas atsakomybes Europos Komisijoje“, – sakė ministrė pirmininkė ir leido suprasti, kad Lietuva su kandidatu niekur nevėluoja – esą ir dėl dabartinio eurokomisaro Virginijaus Sinkevičiaus Seimas balsavo tik vasaros pabaigoje.
Šimonytė pabrėžė, kad, ieškant kandidato į eurokomisarus iš Lietuvos, kompetencija yra pirma sąlyga.
„Manau, kad Lietuva tikrai nerizikuotų siųsdama netinkamą žmogų į poziciją, į kurią galėtų nominuoti komisarą“, – teigė politikė.
Ar prasminga Lietuvoje kalbėti apie galimus eurokomisaro portfelius, jeigu neturime konkretaus kandidato? I. Šimonytės įsitikinimu, minėtai dalykai vienas kitam netrukdo.
„Pirmiausia reikia kalbėti apie valstybės prioritetus. Manau, kad yra kryptys, kurios Lietuvai natūraliai yra, turbūt, svarbesnės. Aš čia paminėčiau ir tą pačią plėtrą – ne tiek dėl pavardės, kiek Lietuva yra plėtros advokatė, jau dabar bijau prisiminti kaip, seniai.
Pastaruosius 20 metų Lietuva nuosekliai rėmė Europos Sąjungos plėtrą, tada, kai daugelis sakė, kad tai nerealu ir sukiojo pirštą prie smilkinio, sakė, kad mes esam naivuoliai ir jokios plėtros tikrai nebus, nes po paskutinės plėtros Europos Sąjunga daugiau plėstis nenorės. Dabar matome, kad realybė yra visiškai kita. Plėtra bus labai svarbi darbotvarkės dalis.
Gynybos klausimai, kurie aktualizavosi dėl Rusijos invazijos į Ukrainą – taip pat. Aišku, mes dar nežinom, ar bus tokia pozicija būsimoje komisijoje, kadangi tai priklauso nuo komisijos pirmininko ar pirmininkės. Bet taip pat manau, kad tai yra svarbios temos, kaip ir Europos Sąjungos atsparumas, nes, manau, kad atsparumas, žiūrint į būsimąją Europos darbotvarkę artimiausių penkerių metų, visomis prasmėmis – ir karinis, ir ekonominis, ir socialinis – bus vienas svarbiausių klausimų“, – vardijo premjerė ir taip pat paminėjo ekonomikos portfelius.
Savo ruožtu prezidentas Gitanas Nausėda LRT televizijai teigė, jog matytų geresnių kandidatų nei G. Landsbergis. Tarp kitų prezidentūros minėtų galimų kandidatų – premjerė Ingrida Šimonytė, finansų ministrė Gintarė Skaistė. Pastarąsias įvardijo šalies vadovo vyriausiasis patarėjas Frederikas Jansonas.
Armonaitė ragina eiti prie esmės: aiškumo dėl kandidato į EK nėra
Antradienį konservatorių pirmininkui G. Landsbergiui bei Seimo liberalų seniūnui E. Gentvilui susitikus, kaip patys politikai teigė, aptarti politinių aktualijų, mažųjų koalicijos partnerių Laisvės partijos pirmininkė A. Armonaitė ragina kolegas pagaliau imtis sprendimų dėl Lietuvos atstovo Europos Komisijoje (EK). Ministrė pabrėžia – tokie paraštėse vykstantys pokalbiai neduoda nei daugiau aiškumo dėl Vilniaus kandidatūros, nei padeda Lietuvai užsitikrinti svaresnį eurokomisaro portfelį.
„Kas su kuo nori, su tuo susitinka. Bet esmė – ne koaliciniai santykiai. Esmė – geri, pamatuoti sprendimai ir įtakingas, Lietuvos interesus atitinkantis eurokomisaro portfelis bei kompetentingas asmuo, kuris gali atstovauti tiems Lietuvos interesams. Dabar nei vienas, nei kitas kol kas neryškėja. Galima tik tarp eilučių nujausti, kad tai galėtų būti Gabrielius Landsbergis. Bet gal jau užtenka tų interpretacijų ir reikėtų aiškumo. Iš tų visų susitikimų, matyt, to aiškumo nėra daugiau“, – antradienį Eltai sakė A. Armonaitė.
Bet gal jau užtenka tų interpretacijų ir reikėtų aiškumo. Iš tų visų susitikimų, matyt, to aiškumo nėra daugiau.
Nors Laisvės partija taip pat yra tarp kritikos konservatoriams negailinčių mažųjų koalicijos partnerių, A. Armonaitė jokio kvietimo pasikalbėti iš G. Landsbergio nesulaukė. Visgi, „laisvietė“ to nesureikšmina ir nemano, kad jos vadovaujama politinė jėga konservatorių lyderio buvo palikta nuošalyje.
„Matote, mes dirbame Vyriausybėje ir tiek su premjere, tiek su užsienio reikalų ministru mes matomės pakankamai dažnai. Aš nežinau, kas kalbama tuose Liberalų sąjūdžio ir konservatorių susitikimuose – tai jų reikalai. Galbūt Tėvynės sąjunga bando išsiaiškinti, ko liberalai norėtų, liberalai gal indikuoja, kokia jų derybinė pozicija mainais už palaikymą. Aš tik spekuliuoju – tai man ne visai būdinga. Bet, matyt, tarp jų vyksta tokie pokalbiai, tegul jie vyksta. Bet visa tai fone, kai jau reikia sprendimų“, – svarstė parlamentarė.
Visgi, kartojo A. Armonaitė, metas eiti konkrečių ir aiškių sprendimų dėl kandidato į eurokomisarus link. Tačiau tokie privatūs pokalbiai, pažymi ji, šia kryptimi neveda.
„Iš to proceso, kaip jis vyksta, aš nematau daug prielaidų, kad jis baigtųsi – nes kažkur paraštėse kažkas šnekasi, o aiškumo daugiau nėra. Yra tik interpretacijos, pokalbiai, apkalbos, kažkokie šešėliai – tai nėra skaidrus politinis procesas“, – apgailestavo ji.
„Nesureikšminčiau vieno susitikimo, nepadaryčiau to visos Lietuvos pirmine aktualija. Visos Lietuvos pirminė aktualija yra svarbiausius Lietuvos interesus atitinkanti pozicija Europos Komisija ir kompetentingi kandidatai, kurie galėtų tas pozicijas užimti. Čia yra esmė, esmių esmė. Man atrodo, tas visas šurum burum, kuris dabar vyksta, nukreipia dėmesį nuo tos esmės“, – apibendrino A. Armonaitė.