Trečiojoje jaunimo dirbtuvių kuriamoje laidoje „EPulsas“ svečiavosi ir apie jaunimo įsitraukimo į EP rinkimus svarbą diskutavo Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos (LiJOT) Prezidentas Antanas Mikalauskas ir publicistas, intelektualinio žaidimo „Eurokvizas“ vedėjas Aidas Puklevičius.
„Europos Parlamentas yra kaip ir bet kuris kitas parlamentas – tai vienintelė tiesiogiai renkama mūsų atstovaujama institucija Europos Sąjungoje“, – EP svarbą pabrėžia publicistas, intelektualinio žaidimo „Eurokvizas“ vedėjas Aidas Puklevičius.
Jis akcentuoja, kad būtent EP sprendžia, kas bus Europos Komisijos prezidentas, tvirtina Europos komisarus, ES biudžetą, sprendžia daugelį klausimų, kurie daro įtaką mūsų gyvenimui. Vienas naujausių pavyzdžių – direktyva dėl plastiko šiaudelių uždraudimo, prisidedanti prie mūsų gyvenimo tvarumo.
Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos (LiJOT) Prezidentas Antanas Mikalauskas viltis deda į jaunimą. „Jaunas žmogus visada yra entuziastas, jis žiūri į ateitį ir ta Europos Sąjunga asocijuojasi su pozityvia ateitimi“, – sako jis ir papildo, kad jaunimą domina Europos siūlomos galimybės ir tai turėtų motyvuoti juos balsavimui.
Svarbus ne tik viešinimas, bet ir asmeninis interesas
A. Puklevičiaus nuomone, nereikėtų daryti tokios didelės skirties tarp nacionalinių ir EP rinkimų. „Aišku, nacionalinis parlamentas nustato mokesčius, nustato daugybę dalykų, kurie liečia daugiau, bet EP gauna vis daugiau galių, jo kompetencijos vis labiau plečiamos ir jis taip pat turi vis daugiau įtakos mūsų kasdieniam gyvenimui, o taip pat ir idėjai, kuri mus vienija ir dėl kurios daugiau nei 70 metų šiame kontinente nėra tikro karo“, – mano publicistas.
A. Mikalauskas teigia, kad kol žmonės nežino, ką EP veikia, negali iš jo reikalauti atsakomybės. Bet tokie atvejai, kaip svarstymas uždaryti „kebabines“ ar šiaudelių klausimas labai priartina žmogų ir kasdienį gyvenimą prie EP.
„Tų paprastų atvejų viešinimas, kai tai yra kiekvieno žmogaus kasdieniai dalykai, priartina ir tada tu jau galvoji apie tai, o kaip balsavo Lietuvos europarlamentaras?“ – dėsto A. Mikalauskas.
A. Puklevičius prideda, kad šiame technologijų amžiuje susirasti informacijos apie europarlamentaro veiklą nesunku, todėl derėtų kalbėti ne tik apie informacijos viešinamą, bet ir apie domėjimąsį tuo, kas vyksta. Jei žmogus neturi asmeninio intereso, nieko per prievartą neįbruksi, mano jis.
Visos Europos pūlinys
Vangus dalyvavimas EP rinkimuose nėra išskirtinė tendencija Lietuvoje. „Graikams nepadeda net baudos grėsmė – daugiau nei pusė nesusirenka prie balsadėžių. Jie galvoja – geriau aš gausiu kažkokią baudą ar dar ką nors, bet neisiu“, – pavyzdį pateikia A. Puklevičius.
Savo ruožtu A. Mikalauskas pabrėžia, kad manydami, jog gyventojai nenoriai dalyvauja tik EP rinkimuose save apgaudinėjame. Pasak jo, panašus skaičius lietuvių aplenkia ir savivaldos rinkimus, kurie yra arčiausiai jų kasdienio gyvenimo.
„Reikia suvokti, nepriklausomai nuo to, kad Europos Sąjunga įdeda tikrai pakankamai didelius pinigus į viešinimą ir supažindinimą, ką daro Europos Sąjunga, ką ji veikia, to nepakanka. Turbūt to niekada ir nepakaks, vien dėlto, kad tai priklauso nuo to, ar žmogus domisi“, – sako jis.
Kita vertus, pašnekovo teigimu, iš žemiausio taško jau kylame, vis daugiau žmonių jaučia, kad dėl žinių stokos jie gali daug netekti – tokios aplinkybės priverčia žmogų domėtis ir įsitraukti į politiką. „Brexit“ pavyzdys parodė, kad didesnis žmonių, kurie nepalaikė idėjos išstoti iš Bendrijos, dalyvavimas referendume būtų padėjęs išvengti dabartinės suirutės šalyje.
Ar jaunimas ateis spręsti savo ateities?
Lietuvoje šių metų savivaldybių rinkimai sulaukė maždaug dviem procentais daugiau jaunimo balsų negu 2016-ais metais. Pasak A. Mikalausko, tai gali būti geras ženklas EP rinkimams – tikimasi sulaukti 40 procentų jaunimo balsų (2014 m. balsavo 37 proc. jaunimo).
„Tendencija yra natūrali, visada didėjanti. Bet kardinaliai, turbūt, niekas nesikeis, kiek buvo aktyvių balsuojančių, tiek plius minus jų ir liks, galbūt šiek tiek didės dėl tam tikrų iniciatyvų, bendro susidomėjimo“, – svarsto jaunimo atstovas. Šiais metais prie rinkėjų aktyvumo gali prisidėti ir gegužės 26-tąją dieną vyksiantis antrasis prezidento rinkimų turas.
Tačiau A. Puklevičius sako, kad su jaunimu, kaip ir su visa visuomene dar reikia dirbti. Šiuo atveju pensinio amžiaus gyventojai yra pavyzdingesni nei jauni žmonės, kurie nuolat turi reikalų. „Tai yra paradoksas, kad ateina pensininkai ir sprendžia, kaip gyvens tas, kuriam yra dvidešimt treji metai“, – rinkimų realijas primena publicistas.
Atrasti Europą prie pietų stalo
Būdų, kaip skatinti domėjimąsi tiek EP rinkimais, tiek tuo, kas apskritai vyksta Europoje yra, sako A. Puklevičius. Intelektualaus žaidimo „Eurokvizas“ vedėjas teigia, kad žaidimo metu žmonėms svarbiausia gerai praleisti laiką ir sužinoti, ką nors naujo. Klaipėdą, Uteną, Panevėžį, Šiaulius ir Marijampolę aplankęs ir Kaune finišavęs žaidimas sulaukė jaunimo ir vaikų dėmesio.
A. Puklevičius džiaugiasi, kad vaikai žino svarbiausius faktus apie Europą, pavyzdžiui, apie Romos sutartį jie mokosi jau mokykloje.„Kai jiems užduodi klausimą, [kokia] kompozitoriaus ir dailininko pavardė, kuri tuo pačiu yra ir Europos integracijos tėvų pavardžių pora, jie iš karto ramiai parašo: Monė, Šumanas,“ – teigiamai jaunimą vertina publicistas. O politinė ir kultūrinė Europos dalis – vyresniosios kartos stiprybė, per savo gyvenimą jie spėjo daugiau sužinoti.
Publicistas tikisi, kad žaidimas paskatins žmones domėtis Europa ir suvokti save kaip jos dalį. Tačiau abejoja, ar jo populiarumas leidžia spręsti apie būsimų rinkimų aktyvumą – žmonės tiesiog mėgsta protmūšius.
„Šioje vietoje svarbu ne tiek, kiek dalyvauja, bet koks poveikis. Labai svarbu dalytis. Kai prasideda bendravimas, kuris eina iš lūpų į lūpas, kuris, ko gero, yra svarbesnis nei užpirkti TV kanalai ar dar kas nors. Jei eina nuo žmogaus į žmogų, jais dažniausiai labiau pasitikima, negu ateinančia informacija iš viršaus“, – mano A. Puklevičius.
Kaip pasivyti estus ir latvius?
Paklaustas, kaip vertina Lietuvos parlamentarų darbą EP, Lietuvos Jaunimo organizacijų asociacijos vadovas sako nėra linkęs vertinti europarlamentarų dalyvavimo posėdžiuose, kaip jų darbo kokybės rodiklio, ką daugelis, jo nuomone, sureikšmina. A. Mikalausko teigimu, svarbiausia, kad jais būtų pasitikima ir lietuviai matytų tuos žmones, kuriuos išrenka.
A. Puklevičius kritiškiau žvelgia į europarlamentarų darbą, tačiau neišskiria tik Lietuvos. „Yra trys ar keturi žmonės, kurie dirba tiek, kad, duok Dieve, visi taip dirbtų. Yra žmonių, kurie galbūt dėl amžiaus savo ir dėl dar ko nors, jau tiesiog „atidirbinėja“ pensiją ir panašiai“, – kritikos negaili europarlamentarams publicistas ir apgailestauja, kad į žurnalo „Politico“ sudarytą keturiasdešimties įtakingiausių europarlamentarų sąrašą nepateko nei vienas lietuvis, nors savo vietą rado tiek Latvijos, tiek Estijos atstovai.
Artėjantys rinkimai ir nauji atstovai europalamentare gali atnešti pokyčių, tačiau, pašnekovai sako, kad juos reikia rinkti atsakingai ir tik tada reikalauti atsakomybės iš jų.
Europos Parlamento rinkimai vyks šio mėnesio (gegužės) 26-tą dieną.