Šią savaitę buvo pristatytos keliautojų laukto „skiepų paso“ prognozės. Taip pat aiškiau atsakyta, kokių vakcinų žmonės gali tikėtis vasarą, bei kokiu principu vyksta skiepų užsakymas. Lietuvą atstovaujantys europarlamentarai įsitikinę, kad apie skiepų naudą turi daugiau kalbėti patys politikai.
Europos Parlamento pirmininkas Davidas Sassoli įsitikinęs, kad solidarumas, vienybė ir pasitikėjimas yra pagrindiniai kriterijai, padėsiantys Europos Sąjungai vieningai kovoti su pandemija.
„Vakcinacijos kampanijos gali būti sėkmingos tik esant visuomenės pasitikėjimui. Mes taip pat turėtume būti pasirengę sudaryti daugiau išankstinių pirkimo sutarčių, jei reiktų pakeisti vakcinas, kad įveiktume naujas viruso mutacijas. Pasitikėjimas yra pagrįstas informacija ir skaidrumu. Žvelgiant į ateitį, pandemija turėtų paskatinti mus apsvarstyti ryšį tarp intelektinės nuosavybės apsaugos ir didžiulių viešųjų pinigų, išleistų tyrimams ES lygiu, kiekio. Aš tvirtai tikiu, kad daugiašališkumas ir koordinuotos pastangos yra priemonės, kurių turime imtis, kad išeitume iš šios krizės, padidintume savo sveikatos sistemų atsparumą ir sustiprintume pasirengimo pandemijai, ir reagavimo į ją galimybes“, - sakė D. Sassoli savo kalboje.
Vienybę jis akcentavo ir atsakydamas į kritiką, kad ES skiepai buvo perkami perdavus atsakomybę Parlamentui. Kas būtų nutikę, – svarstė D. Sassoli, – jei tiek daug įvairių ES šalių, visos 27, nebūtų suteikusios Komisijai skiepų įsigijimo galių? Vienybę pirmininkas priminė ir savo feisbuko paskyroje, skiepijimo procesui jau įsibėgėjus.
„Mes negalime sau leisti švaistyti vienos vakcinos. Mums reikia pasitikėjimo ir vienybės. Vakcina platinama ir organizuojama, vadovaujantis proporcingumo ir abipusiškumo principais“, – pabrėžė jis. D. Sassoli įsitikinęs, kad remiantis vieninga vakcinacija ir laikantis EP plano, didžioji dalis žmonių jau vasarą turės imunitetą.
Žaliasis pažymėjimas – mūsų naujas pasas
Pagrindinėje iki šiol įvykusioje, dar vasario mėnesį organizuotoje konferencijoje skiepų tema, buvo aptartos europarlamentarų pozicijos dėl vakcinacijos ir ligšiolinė visuomenės skiepijimo patirtis. Pirmiausia europarlamentaras Liudas Mažylis atsakė į abejones dėl vakcinų padalijimo Europos Sąjungos (ES) šalims.
„Pagrindinė teigiamybė, kad Europos Komisija pasielgė įžvalgiai, visų 27 valstybių vardu įsigydama pakankamus kiekius kelių gamintojų vakcinos. Šito principo ir toliau laikomasi. Iš karto norėčiau užkardyti vis pasigirstančias prielaidas, kad kuri nors didesnė ar turtingesnė ES valstybė galbūt gauna daugiau skiepų – tokių dalykų man neteko girdėti. Nėra taip, kad jeigu Lietuvoje vakcinų tiekimas lėtėja, tai kurioje nors kitoje ES valstybėje jis auga“, – pabrėžė L. Mažylis.
Šis principas – pagrindinis, kurio laikomasi siekiant solidaraus šalių užtikrinimo vakcinomis. O pastaruoju metu, didėjant paskiepytų asmenų skaičiui, Europos Komisija pirmadienį pasiūlė leisti keliautojams, pilnai paskiepytiems nuo pandeminio koronaviruso Europos Sąjungos patvirtintomis vakcinomis, patekti į Bendriją, jeigu jie atvyksta iš šalių su gera epidemiologine padėtimi.
Kaip praneša BNS, viena svarbiausių priemonių yra planuojamas „skaitmeninis žaliasis pažymėjimas“, įrodantis, kad asmuo yra paskiepytas nuo COVID-19, jo tyrimo dėl COVID-19 rezultatas yra neigiamas arba jis yra persirgęs COVID-19. Planuojama ateinantį mėnesį pradėti jį naudoti kelionėms po ES, o ilgainiui toks dokumentas turėtų atverti galimybę atvykti keliautojams ir iš Bendrijai nepriklausančių šalių.
Dar vis daug abejojančių
Nors ir kiek kalbama apie skiepų naudą bei skiriama dėmesio jų reklamai, vis dar yra nemažai abejojančių ar net griežtai atsisakančių skiepytis. Balandžio 28 dieną paskelbta, kad įpusėjo Europos imunizacijos savaitė.
Skiepijimo tempai visoje Europoje įsibėgėja vis didėjant vakcinos gamybos pajėgumams. Visai neseniai pradėjo dirbti ir gaminti vakcinas jau 53-ioji gamykla ES, o iki metų pabaigos turėsime daugiau nei 3 milijardų vakcinų dozių metinius gamybos pajėgumus. Tikslas – kad iki liepos pabaigos pasiskiepytų 70 proc. suaugusiųjų gyventojų Europos Sąjungoje.
Vis dėlto pozityvūs gamybos skaičiai dar neparodo tikro būsimų paskiepytųjų skaičiaus.
„Prognozuoju, kad jau vasaros antroje pusėje vakcinų gali būti daugiau, negu norinčių skiepytis“, – taip pasirodžiusią informaciją pakomentavo Europos Parlamento narė Rasa Juknevičienė.
Europarlamentarė dažnai pasisako už skiepijimą ir raginimo skiepytis sklaidą, nevengia per dantį patraukti ir tų politikų, kurie platina sąmokslo teorijas. Po pasirodžiusios apklausos, kiek žmonių vis dar abejoja arba atsisako skiepytis ir kokios jų politinės pažiūros paaiškėjo, kad Lietuvoje daugiausia nenorinčių skiepytis – Darbo partiją palaikančių rinkėjų, taip pat itin daug – Valstiečių ir žaliųjų sąjungos palaikytojų gretose. R. Juknevičienė teigė, kad iš dalies tai pakeistų – politikų atsakomybė.
O kaip dėl „Sputnik“?
Europos vaistų agentūra (EVA) šiuo metu yra patvirtinusi keturias vakcinas nuo koronaviruso: „BioNTech/Pfizer“, „Moderna“, „AstraZeneca“, kuri dabar jau vadinama „Vaxzevria“, ir „Johnson & Johnson“. Kovo mėnesį EVA pradėjo rusiškos vakcinos „Sputnik V“ saugumo ir veiksmingumo vertinimą, tiesa, šis užtrunka ir dar vis nėra aišku, kuo baigsis. Jokie Kinijos skiepai dar išvis nėra vertinami.
Kaip rašoma žiniasklaidoje, „European Health Forum Gastein“ organizuotame renginyje europarlamentaras Juozas Olekas domėjosi, ar Europos Komisija planuoja pradėti derybas dėl bendro „Sputnik V“ pirkimo mechanizmo ir kokie mechanizmai tam būtų naudojami. Šis klausimas kilo po to, kai Vokietija parodė interesą įsigyti rusiškosios vakcinos, kai tik ši bus prieinama. Europos vaistų agentūrai vis dar vykdant „Sputnik V“ vakcinos saugumo peržiūrą, toks Vokietijos ir kitų valstybių narių skubėjimas bendrai ES mastu įsigyti Rusijos vakciną gali sukelt didelių problemų, teigė J. Olekas.
Nors EVA kol kas tebetiria rusiškąją vakciną ir ji ES šalyse nėra patvirtinta, kai kurios kitos šalys, jau nusprendusios skiepyti „Sputnik“, tą aktyviai daro. Vienos didžiųjų „Sputnik“ vakcina pasitikinčių šalių – Meksika bei Turkija. Tačiau kitoms šalims vakcina kelia abejonių. Tarkime, Brazilijos sveikatos priežiūros tarnyba „Anvisa“ atmetė prašymą importuoti Rusijos vakciną ir teigė, kad jų gauti pavyzdžiai buvo užteršti. Su šia vakcina susiję nemažai skandalingų ginčų ir bent kol kas panašu, kad Lietuvai dėl jos jaudintis iš viso nereikia.
Jau dabar Lietuvoje vienu iš patvirtintų skiepų yra paskiepyti apie 22 proc. visų gyventojų ir šis skaičius kasdien auga, o balandžio 21-ąją mūsų šalyje pradėta skiepyti ir „Johnson & Johnson“ vakcina.