Rokiškyje vykusiuose debatuose politikai pasidalijo įžvalgomis apie artėjančius rinkimus, sanglaudos tarp Europos šalių siekį ir pagrindines klaidas, kurias Lietuva padarė per 15 metų savo narystės Europos Sąjungoje (ES).
Europos politika turėtų būti ambicingesnė
Artėjantys EP rinkimai jų organizatorius priverčia sukti galvą, kaip kovoti su visuomenės pasyvumu ir paskatinti žmones rinkti EP ateities lyderius. Statistiniai duomenys rodo, kad labiausiai EP rinkimų vengia jauni žmonės, pradedantys profesionalai, kurie, paradoksalu, dažniausiai naudojasi narystės ES teikiamomis galimybėmis. Dar daugiau, EBPO duomenimis, net 60 proc. jaunų žmonių (15-29 m.) Lietuvoje sako, kad jie visiškai nesidomi politika ir tai yra blogiausias rezultatas ne tik ES, bet ir EBPO.
„Mes turim didelę problemą su švietimu. Turiu daug priekaištų tai švietimo formai, kuri yra dabar. Aš matau, kad ten trūksta bendražmogiškų, ekonominių mokymo dalykų, tiek politikos mokymo ir paaiškinimo paprastam žmogui, kad tai yra svarbu. Bet kurios pilietinės pareigos atlikimas yra labai svarbus dalykas“, – tvirtino Lietuvos žaliųjų partijos kandidatas R. Lapinskas.
A. Paulauskas abejingumu rinkimams kaltino ir Lietuvos politikus, dažnai kuriančius neigiamą įspūdį apie ES vykdomą politiką ir taip demotyvuojančius piliečius ja domėtis. „Aš galvoju, kad mūsų politikai savo klaidas nori nurašyti blogam Briuseliui. Grįžta iš Europos sostinės ir paskui sako – štai, mus privertė Briuselis kažką blogo padaryti. <...> Taip žmonės susidaro tokį vaizdą, kad mes maži užguiti ir mums siunčia blogus įstatymus. Mes patys kuriame šį baubą“, – tvirtino politikas.
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos atstovė G. Skaistė negailėjo kritikos ir pačiai ES politikai. „Tam, kad žmonės domėtųsi Europos politika, pati Europos politika turėtų būti ambicingesnė. Mes turėtume iškelti paprastus suprantamus, bet aiškius tikslus. Tokius, kokius žmonės norėtų pasiekti ir dalyvauti kartu su mumis. Kaip mūsų kandidatas į ES pirmininkus Manfredas Vėberis sakydamas savo kalbą pasakė, kad, štai, ES galėtų būti ta vieta, kurioje mes įveiksime vėžį ir tai galėtų būti tas ambicingas tikslas, kuris iš tikrųjų sujungtų visus ir paskatintų žmones ateiti į rinkimus“, – samprotavo G. Skaistė.
Kalbėdama apie iniciatyvą „Vote16“, raginančią leisti ES sąjungos piliečiams suteikti rinkimų teisę nuo 16 metų, kandidatė pabrėžė už šio klausimo slypinčius dvigubus standartus. „Matom tendencijas, kai griežtinamos kitos sąlygos ir, sakykim, alkoholio žmogus gali pirkti nuo 20 metų, o balsavimo teisę norime suteikti nuo 16 metų. Tai gal, visgi, turime apsispręsti, nuo kada mes žmogų laikome žmogumi ir nuo kada jis gali savarankiškai apsispręsti, ką jis renka, ką jis pats veikia ir kitus dalykus“, – tęsė mintį G. Skaistė.
Remia tik stambius žaidėjus
Debatuose buvo paliestas ir kitas, Lietuvai ypač skaudus, nelygybės aspektas – turtinė nelygybė. Paklaustas, kaip didinti Europos sanglaudą, A. Paulauskas pasiūlė atkreipti dėmesį į tris finansavimo kryptis, kurios Lietuvai yra esminės:
„Naujajame biudžete svarbiausi trys klausimai – žemdirbių išmokos, o šiuo metu mūsų žemdirbiai gauna tris kartus mažesnes išmokas, negu kitos Europos šalys, o jau praėjo 15 metų, mes taip pat norime konkuruoti lygiomis teisėmis. Manau, kad reikia kelti klausimą dėl išmokų žemdirbiams. Antras klausimas – dėl sanglaudos fondo. Kaip žinote, mūsų BVP pasiekė 75 proc. bendro Europos vidurkio ir mums yra mažinamas sanglaudos fondas. Ir trečiasis – Ignalinos atominės jėgainės uždarymas, nes jos uždaryti be ES paramos mes patys nepajėgūs“ – vardijo A. Paulauskas.
A. Maldeikienė taip pat pabrėžė subsidijų ūkininkams klausimo svarbą, atsižvelgdama į dabartinę smulkiems ūkininkams itin nepalankią situaciją: „Lietuva yra vienintelė ES valstybė, kur išmokos nesudedamos su pajamomis ir neapmokestinamos. Kokie yra faktai: maži ūkiai iki 10 ha praktiškai negauna paramos, tie ūkiai, kurie turi virš 100 ha, gauna visą paramą.
Mes paramą atiduodam turtingiausiems, o kitus išvarome, nors ekologine prasme ir visomis kitomis prasmėmis tik maži šeimos ūkiai ir gyvulininkystės ūkiai kuria tvarumą. Turime kalbėti apie tvarumą, o nelygybę mes pasidarome patys. Dėl to turime padėkoti ES, kuri sako, jog šitą žaidimą reikia uždaryti ir teks ateinančioms šalims paaiškinti visus nelygumus ir taip nustatyti taisykles, kad tai nevyktų.
Kai visi ūkininkai verkia, kad jiems labai sunku, nepamirškime, kad mūsų turtingiausi ūkininkai, turintys daugiau negu 100 ha, o tokių yra apie 3,5 proc., gauna keturis kartus didesnes pajamas negu analogiškus ūkius turintys kitose Vakarų šalyse. Tuo tarpu mažiukus ūkius turintys gyventojai, kuriems niekas nepadeda, nes taip nurodo taisyklės, gauna tris kartus mažesnes pajamas, nei analogiški ūkiai kitur. Čia mūsų problema ir nebeleiskime tiems visiems viršuje sėdintiems, kurie, beje, sėdi Seime ir kuria sau taisykles“, – replikavo A. Maldeikienė.
Jai pritarė ir M. Pereščius, pasisakęs už didesnę paramą inovatyviems ūkiams, pasisakantiems už žaliųjų technologijų plėtrą, ir paramos sumažinimą didiesiems žaidėjams, pavyzdžiui, užsiimantiems grūdų produkcijos gamyba.
G. Skaistė atkreipė dėmesį, kad ne viskas yra taip blogai. Europoje, lyginant su kitomis pasaulio šalimis, nelygybė mažiausia, nors kandidatė neneigė fakto, kad Lietuva ES kontekste, kalbant apie pajamų nelygybę, užima labai nepalankią vietą.
„Žiūrint globaliai, ES yra vieta, kurioje mes pakankamai gerai su tuo [turtine nelygybe] tvarkomės. Todėl reikia pasimokyti iš tų gerų pavyzdžių, kuriuos turime, žvelgiant į Skandinavijos pusę, ir perimti tam tikrus aspektus iš jų.
Kalbant apie sanglaudą, mes tikrai nemažai padarėme nuo stojimo dienos ir, ką mes dar galime padaryti, tai labiau susieti gaunamą paramą su reformomis. Kad nebūtų taip, jog investuojama vien tik į parkų ir trinkelių grožį, nesusiejant šių investicijų su kuriamomis darbo vietomis ir su mūsų ekonomine gerove“, – svarstė G. Skaistė.
Įsisavinant ES paramą žmonės liko pamiršti
Kandidatams buvo pasiūlyta pasidalinti nuomone, kuriose srityse, jų manymu, ES investicijos buvo panaudotos tinkamai.
R. Lapinskas pasidalijo konkrečiu pavyzdžiu: „Įvardysiu sritį, kurioje, manau, investavome pinigus puikiai. Tai yra centralizuoto šilumos ūkio pervedimas naudoti biokurą vietoje importuojamų iškastinių dujų iš Rusijos. Įdėjome viso labo apie 100 mln. eurų ES paramos ir pridėjome 200 mln. eurų savivaldybių įmonių pinigų, vadinasi, investavome 300 mln. eurų į šitą didžiąją revoliuciją, iš kurios maždaug 70 proc. šilumos gaminama iš biokuro ir sąskaitos už kilovatvalandę yra maždaug 35–40 proc. pigesnės negu buvo 2011 metais per dujų kainų piką. Įdėję tik 300 mln. eurų mes apie 200 mln. eurų taupome kasmet. Tai buvo puikus verslo planas ir aš nežinau privačių verslo planų, kurie turėtų tokią grąžą“, – dalijosi nuomone kandidatas.
A. Paulauskas džiaugėsi investicijomis į aplinkos tvarkymo sritis. „Labai daug investavom į aplinką – sutvarkyti sąvartynai, užsimezgė atliekų perdirbimo pramonė ir ji turi didelę perspektyvą vystytis. Svarbi investicija – vandenvalos sutvarkymas, nuotekų valymas, užstato sistema, kuri veikia. Aš sakyčiau, kad tai yra geri darbai. Mes šiek tiek apsivalėme, bet dar daug ką šioje srityje nuveikti reikia.“
M. Pereščius atkreipė dėmesį, kad ne visos investicijos buvo panaudotos sėkmingai. „Kalbant apie blogus dalykus, tai – infrastruktūra, plytelės, keliai tuose regionuose, kur net žmonių nebeliko. Dalis mokyklų renovuota ir tos mokyklos po keleto metų uždarytos, nes ten nebeliko vaikų. Tuose regionuose reikėjo kitaip investuoti“, – tikino kandidatas.
Jam oponavo G. Skaistė: „Ne visai sutikčiau, kad investicijos į infrastruktūrą yra blogai. Ji reikalinga pritraukti investicijas, nes niekas nevažiuos pas tave, jei tavo keliai bus tokie duobėti, jei iki tavo miesto reikės kratytis 5 valandas. Manau, kad investicijos į kelius yra geras dalykas, tačiau, kalbant apie tolimesnę ES pinigų įsisavinimo politiką, dažnai kalbame apie tai, kaip paimti pinigus, bet nepadaryti jokio pokyčio. Kai orientuojamės ne į didesnį pokytį, kurio reikia valstybei, bet apie tai, kad pasiimti visus pinigus, rezultatas yra labai blogas.
Tai, kaip buvo padarytos investicijos į mūsų aukštąjį mokslą, švietimą, darželius yra baisiausias dalykas, kaip galima panaudoti pinigus. Kai tu sukuri struktūrą, kuri yra visiškai niekam nereikalinga, ir jokios investicijos į turinį, kad pokytis vyktų žmonių galvoje, tai rezultatas yra toks, kad mūsų moksleiviai šiandien vieni iš blogiausių visoje ES. Tie rezultatai turės ilgalaikes pasekmes šių žmonių pajamoms ateityje ir jų starto pozicijoms gyvenime, kuomet tu ateini, stoji į universitetą, tačiau tavo žinios yra gerokai prastesnės negu bendraamžių kitose ES šalyse“, – negailėjo kritikos G. Skaistė.
A. Maldeikienė įvardijo tris daugiausia problemų dėl nelygybės ir netinkamo lėšų įsisavinimo keliančias sritis, tai, jos nuomone, statyba, logistika ir žemės ūkio stambieji perdirbėjai. „Jie daro taisykles, įsisavina pinigus, stato mokyklas, kuriose nėra vaikų, stato kelius, kurie veda į niekur. Kaip tai galima perlaužti? Mes šito neperlaušim, nebent ES mums nustatys taisykles“, – teigė kandidatė.
Ji, kaip ir R. Pakalnis, sutiko, jog investuojant ES suteiktas lėšas nebuvo atsižvelgta į žmogiškumo faktorių, Lietuvos gyventojai ir nauda jiems buvo pamiršti. „Kas tikrai buvo blogai padaryta, tai neinvestuota į žmones. Didžiausias mūsų turtas yra žmonės ir jeigu du trečdaliai abiturientų svajoja emigruoti, vadinasi tai yra mūsų politikos rezultatas. Į žmones mes neinvestavom“, – reziumavo R. Pakalnis.
Stebėkite visą diskusiją čia: