Šimtai tūkstančių mirčių, pasaulinė ekonominė recesija su nesuvokiamo masto bedarbyste ir vos-ne-vos pavežanti sveikatos priežiūros sistema – tik dalis pandemijos sukeltų padarinių. Iššūkių begalė ir su jais anksčiau ar vėliau teks dorotis.
Kaip, suvaldžius pandemiją, atsistoti ant kojų – vienas svarbiausių šiandienos klausimų. Kaip tai nusprendė daryti Europa?
ES biudžetas ekonomikai gaivinti
Dar praėjusių metų liepą ES vadovai susitarė dėl visapusiško 1824,3 mlrd. eurų dydžio priemonių rinkinio ekonomikai gaivinti. Jis apima daugiametę finansinę programą (Multiannual Financial Framework), kurios vertė – 1074,3 mlrd. eurų ir 750 mlrd. eurų vertės priemonę „Naujos kartos ES“ („NextGenerationEU“), tapsiančia pagrindiniu finansinių injekcijų į nacionalinių valstybių ekonomikas, kovojant su COVID-19 pasekmėmis, šaltiniu.
Planuojama, kad šis finansinis paketas padės pertvarkyti ES ekonomiką ir atsigauti po pandemijos sukeltos krizės, pasitelkiant žaliąją ir skaitmeninę reformas bei didinant valstybių narių ekonomikų tvarumą bei atsparumą.
ES šalys narės iki balandžio 30 d. turi pateikti Europos Komisijai nacionalinius ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus, kuriuose bus išdėstytos reformų ir investicijų darbotvarkės iki 2026 m. (Šaltinis ČIA).
Lietuva savo planą jau pateikė
Balandžio viduryje Finansų ministerija visuomenei pristatė nacionalinį ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą „Naujos kartos Lietuva“, kuris sukėlė didelį susidomėjimą visuomenėje, bet tuo pačiu sulaukė ir įvairių priekaištų tiek iš politikų, tiek iš Prezidento, tarp jų ir kritikos dėl pasirinktų priemonių ekonomikai gaivinti, numatytų finansavimo sričių.
Tačiau Europos Parlamento Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto narė bei Biudžeto komiteto pavaduojanti narė ir ekonomistė Aušra Maldeikienė sako:
„Planas, kurį pateikė Vyriausybė yra tikrai kompetentingas ir profesionalus. Tai yra reformų planas, o tai reiškia, kad pirmą kartą turime galimybę (pabrėžiu galimybę) ES pinigais kokybiškai keisti viešąjį sektorių. Nors galimybė nėra įvykęs faktas, bet ta galimybė jau atsiveria.
Norėdamos gauti paramą pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę, ES šalys turi savo planuose nustatyti nuoseklų projektų, reformų ir investicijų rinkinį šešiose politikos srityse: žalioji pertvarka, skaitmeninė transformacija, pažangus, tvarus ir integracinis augimas bei darbo vietos, socialinė ir teritorinė sanglauda, sveikata ir atsparumas, naujai kartai, įskaitant švietimą ir įgūdžius, skirta politika.
Kitaip tariant, norint kad nacionaliniai valstybių narių ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planai būtų patvirtinti Briuselyje, jie turi atitikti tiek ES prioritetus, tiek būti suderinti su Europos semestro rekomendacijomis šaliai.
Kitas klausimas, kurį kelia tiek Lietuvos, tiek užsienio šalių ekonomikos ir politikos apžvalgininkai yra tas, kaip šiuos planus šalims narėms pavyks įgyvendinti.
Štai Jorge Núñez Ferrer, vieno iš lyderiaujančių think tank‘ų Europoje, savo veiklą jau vykdančių beveik keturis dešimtmečius, vyresnysis mokslinis darbuotojas atkreipia dėmesį į tai, kad nerimą kelia šalių narių biurokratinių, teisinių ir fiskalinių struktūrų pajėgumai pasiekti išsikeltus tikslus ir tai, kad Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės lėšos netaptų trumpalaike finansine injekcija šalių ekonomikoms vietoj to, kad iš esmės prisidėtų prie sisteminių ir struktūrinių pokyčių šalyse.
Šias baimes sustiprina dar ir ta aplinkybė, kad numatyti finansinės paramos tikslai ir laukiami rezultatai yra labai plataus pobūdžio, daugiaplaniai, o tai iš šalių narių pareikalaus ypatingų gebėjimų būti tiek itin lanksčioms, tiek labai dinamiškoms.
Be to, Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės lėšos bus paskirstytos šalims narėms per gana trumpą laikotarpį – t. y. 2021–2023 m. bėgyje ir išmokėtos iki 2026 m., o tai nėra įprasta ES projektų finansavimo praktika, taigi šalys narės gali susidurti su neįprastais sunkumais, stengdamos įsisavinti gautas lėšas.
Kaip pastebi Jorge Núñez Ferrer, dėl to iškyla dar ir tokia rizika, kad bus siekiama nusistatyti mažiau ambicingus tikslus ir kuo greičiau įsisavinti fondo pinigus.
Tačiau Finansų ministerija, kalbėdama konkrečiai apie Lietuvos situaciją ir atsakydama į klausimą, kokie yra esminiai, kertiniai Lietuvos ekonomikos gaivinimo plano elementai, sudarantys sąlygas iš principo perorientuoti šalies ekonomiką bei pakelti ją į naują kokybinį lygmenį, neapsiribojant tik kasdieninių gaisrų gesinimu, pabrėžia šiuos momentus:
„Siekiant užtikrinti kuo didesnį investicijų poveikį ekonomikos perorientavimui, jos bus nukreipiamos 7 prioritetinių sričių įgalinimui – „Naujos kartos Lietuva“ plano projekte Vyriausybė išskyrė 7 komponentus (sritis): žaliasis kursas, skaitmeninė pertvarka, švietimas, inovacijos ir mokslas, sveikata, socialiniai reikalai ir viešasis valdymas.
Kalbant apie esmines reformas, leisiančias perorientuoti Lietuvos ekonomiką, ilguoju laikotarpiu – švietimas (bus tokiu dalyku – Delfi), kuris yra ir šios Vyriausybės vienas pagrindinių prioritetų. Jam vien integruotame „Naujos kartos Lietuva“ plane numatoma 14 proc. lėšų (311 mln. eurų).
Kitas prioritetas – proveržis inovacijų srityje, ypač skatinant mokslo ir verslo bendradarbiavimą per bendras mokslo ir verslo misijas, kuris yra būtina sąlyga aukštos pridėtinės vertės ekonomikos kūrimui. Inovacijos yra ne tik tikslinio „Mokslas ir inovacijos“ komponento dalis, bet ir kitus komponentus apimantis prioritetas. Iš viso inovacijoms planuojama apie 18 proc. lėšų arba apie 400 mln. eurų.
Skaitmeninimas ir žaliasis kursas – kiti 2 pagrindiniai Vyriausybės prioritetai. Skaitmeninimui tiesiogiai ir netiesiogiai skiriame 33 proc. arba apie 734 mln. eurų, žaliam kursui – net 43 proc., arba apie 957 mln. eurų. Šios priemonės, kurios leis prisitaikyti prie besikeičiančių visuomenės poreikių ir klimato kaitos iššūkių, leis mūsų įmonėms būti konkurencingesnėms tarptautiniame kontekste, greitins ekonomikos ciklą.
Be to, siekiant atliepti kvalifikuotų, verslui reikalingų darbuotojų poreikį profesinio mokymo bei kvalifikacijos tobulinimas bus nukreiptas į skaitmenizacijai, pramonės revoliucijai, žaliajam kursui reikalingas kompetencijas. Taip pat numatomos subsidijos įmonėms, įdarbinančioms papildomai darbo rinkoje remiamus asmenis į skaitmeninės ir žaliosios transformacijos darbo vietas, teikiama parama bedarbiams, steigiantiems sau darbo vietas“.
Tarybos sprendimas dėl ES nuosavų išteklių sistemos kol kas nepatvirtintas
Kad Komisija, pasinaudodama savo tvirtu kredito reitingu, galėtų pasiskolinti norimą sumą pinigų palankiomis sąlygomis (kartu užtikrindama skolos grąžinimą), laikinai numatyta padidinti nuosavų išteklių (pajamų šaltinių) viršutinę ribą iki 2 proc. ES bendrųjų nacionalinių pajamų: kitaip tariant turės didėti lėšų, kurių Sąjunga gali prašyti šalių narių finansuoti išlaidoms, suma. O tai reiškia, kad reikalingi nauji ES biudžeto pajamų šaltiniai (nuosavi ištekliai), pavyzdžiui, tokie kaip plastiko mokestis.
Tarybos sprendimas dėl ES nuosavų išteklių sistemos, nustatantis ES biudžeto finansavimo sąlygas, tarp jų ir nuosavų išteklių viršutinę ribą, bei įgalinantis Komisiją skolintis pinigus, turi būti ratifikuotas visų šalių narių pagal jų konstitucinius reikalavimus.
Balandžio viduryje dokumentą buvo ratifikavusios 17 iš 27 šalių.
Europos Parlamento nariai ragina šalis nares nedelsti ratifikuoti Tarybos sprendimą dėl nuosavų išteklių sistemos ir taip kuo greičiau įgalinti Komisiją pasiskolinti pinigų.
Europos Parlamento Biudžeto komiteto narė, viena iš atsakingų už nuosavų išteklių reformą, Valérie Hayer, kalbėdama apie kovo pabaigoje EP patvirtintus tris įstatymus dėl ES nuosavų išteklių sistemos, sakė: „Parlamentas ir vėl veikia operatyviai, siekdamas kad Atsigavimo planas taptų realybe. Dabar mes raginame valstybes nares ratifikuoti Atsigavimo planą kaip įmanoma greičiau. Mes negalime sau leisti jokio delsimo [...]“.
Tačiau, pavyzdžiui, Vokietija – viena pagrindinių ES biudžeto dotuotojų, delsia tai padaryti ir kol kas Nuosavų išteklių sprendimas yra nugulęs šalies Federaliniame Konstituciniame Teisme dėl kraštutinės dešinės politinių jėgų ir pilietinės grupės pateikto skundo, kad neva ES Atsigavimo fondas prieštarauja ES sutartims.
Tuo tarpu Lenkijoje viena iš valdančiosios koalicijos partnerių – „Vieningoji Lenkija“ apskritai nepritaria bendro skolinimosi idėjai ir grasina netvirtinsianti nacionalinio ekonomikos atsigavimo ir atsparumo didinimo plano, nepaisant to, kad Lenkijai numatyta skirti paramos suma pagal priemonę „NextGenerationEU“ būtų viena didžiausių.
Be Vokietijos ir Lenkijos, kol kas dokumento dar nepasirašė Nyderlandai, Austrija, Airija, Suomija, Vengrija, Rumunija, Estija ir Lietuva.
Kuo grįstas šis delsimas? Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto Europos studijų centro vadovas prof. dr. Gediminas Vitkus sako, kad „baimės yra grindžiamos tuo, kad ES šalys kolektyviai pasiskolindamos tuo pačiu dalijasi ir atsakomybe. Atsakomybė tenka visiems, bet tai negarantuoja, kad visi turės vienodas galimybes savo įsipareigojimus įvykdyti. Tuomet „nevykėlių“ įsiskolinimus tektų dengti labiau sėkmingoms šalims, nes pasiskolinta buvo visų vardu“.