Apie mokytojų Lietuvoje padėtį ir profesionalumo lygį švietimo ekspertai diskutavo specialioje DELFI laidoje „EPulsas“, kurią ruošė jaunimo dirbtuvių žurnalistai.
Palikdama pareigas buvusi švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė teigė, kad mokytojų yra 6000-iais per daug. Su tuo sutiko ir švietimo ekspertas Bronislovas Burgis, bet apgailestavo, kad tai buvo pasakyta tik J. Petrauskienei išeinant – tam reikėjo pasiruošti ankščiau.
Vis dėlto Vilniaus kolegijos pedagogikos fakulteto dekanės Vaivos Juškienės manymu, pastarųjų įvykių ir derybų dėl atlyginimų bei darbo krūvio su Vyriausybe pasekmės yra teigiamos ir turėtų duoti vaisių.
„Atsirado veiksmas, kurio, matyt, jau seniai reikėjo, atsirado daugiau diskusijų, kurių taip pat seniai reikėjo, ir aš tikiuosi, kad be diskusijų prasidės konkretūs veiksmai,“ – sakė ji.
Švietimo eksperto B. Burgio nuomone, Lietuvos mokytojai tiek Europos, tiek pasaulio kontekste neatrodo blogai, tačiau jis pastebėjo, kad mokytojai, kaip ir mokiniai, yra skirtingi. Mokytojų skaičius, pasak jo, yra per didelis, bet gerų mokytojų – trūksta.
Tačiau „gero mokytojo“ sąvoka nėra apibrėžta, pažymėjo Pedagogikos fakulteto dekanė. Vienintelis kriterijus, anot jos, leidžiantis identifikuoti gerą mokytoją yra meilė darbui: „jeigu tu darbą myli ir negalvoji, kad tau moka, bet tu jauti malonumą atėjęs dirbti su vaikais – matyt tai jau yra vienas iš svarbiausių dalykų.“
Visgi čia B. Burgis atkreipė dėmesį ir į dar nuo sovietinių laikų likusią pamokos struktūrą, kuri mokytojus varžo, o mokslų daktarų ir edukologų, norinčių mokyti būsimus pedagogus, neleistų net pro mokyklos duris bei vadino tokią situaciją „visišku nesusipratimu“. Mokytis, anot eksperto, mokytojas privalo visą gyvenimą – jis turėtų gauti galimybę tobulinti savo įgūdžius pasirinktoje srityje.
Atlyginimas nėra pagrindinis rodiklis
Kalbant apie mažų atlyginimų ir paskatų tobulėti koreliaciją, V. Juškienė nesutiko, kad noras tobulėti ir gerai dirbti susijęs tik su atlyginimu. „Vienas ekonomistas yra pasakęs, kad atlyginimas motyvuoja tris pirmus mėnesius, paskui – nebemotyvuoja ir aš esu visiškai tuo tikra. Kalbama apie atlyginimus, nes tai yra lengviausia, ką yra galima padaryti, bet kaip padaryti taip, kad žmogus jaustųsi išdidus ir galėtų drąsiai pasakyti „aš esu mokytojas?“ “ – tokį klausimą kėlė dekanė. Anot pašnekovės, geras atlyginimas yra saugumo garantas, bet nėra pagrindinis tobulėjimo faktorius.
Atlyginimų problemą, pasak B. Burgio, galima būtų išspręsti mažose mokyklose panaikinant tam tikrus administracijos etatus, nes jie nėra reikalingi.
„Jeigu mokykloje yra šimtas moksleivių, ar reikia direktoriaus, dviejų pavaduotojų ir visokiausio personalo? Yra vietos daugiausiai vienam direktoriui,“ – samprotavo švietimo ekspertas. Jis siūlytų buvusios švietimo ir mokslo ministrės įvardyto skaičiaus – 6000 mokytojų atlyginimų padalinti geriausiems mokytojams.
Jaunimas pedagogikos studijų nesibaido
Pedagogikos fakulteto dekanė sako, kad mokytojo profesiją renkasi vis daugiau motyvuotų žmonių, todėl, pasak jos, „jaunų mokytojų nereikia gerinti – jie ir taip geri“. Bene vienintelis sunkumas ruošiant pedagogus – bandymas suspėti su viskuo.
„Dabar mes kalbam apie tai, kad greičiausiai bus ilginamas pradinis ugdymas, mes turėtumėme jau šiemet pradėti ruošti pedagogus tiems jau pailgėjusiems metams. Dar nėra aišku, bus tas pailgintas laikotarpis, ar nebus, ir mes – pedagogų ruošėjai – turime suspėti su visais pokyčiais ir iš tikrųjų padėti žmogui ateiti pakankamai stipriam yra didelis iššūkis,“ – savo patirtimi dalijasi dekanė.
Mokytojų prestižas, anot V. Juškienės, priklauso ir nuo visuomenės požiūrio į mokytojus. „Mes per mažai kalbame apie teigiamus dalykus. Kai pradėsime kalbėti apie gerus dalykus, galbūt ir požiūris pasikeis“.
Mokytojams – atestacija ir savarankiška veikla
Prie gero mokytojo įvaizdžio, anot B. Burgio, prisidėti turi ne tik Vyriausybė, bet ir patys mokytojai – jie turi parodyti, kad yra kompetentingi atlikti savo pareigas. „Visada sakau – artėja jų atestacija pagal keturis rodiklius – to dalyko, kurį jis dėsto – patikrinimas, kaip jis dėsto, lietuvių kalbos, užsienio kalbos – turi bent viena užsienio kalba laisvai kalbėti ir rašyti, ir kompiuterinis raštingumas,“ – savo poziciją dėsto B. Burgis ir priduria, kad mokytojas, žinodamas, kad jo laukia tokie patikrinimai – mokytųsi realiai, o ne dėl popierėlio.
Švietimo ekspertas taip pat mano, jog labai svarbus yra mokytojo indėlis. „Pavyzdžiui, mokydamas devintokus, aš paruoščiau trijų lygių konspektus – silpniausiems, vidutiniams, geriausiems. [...] Pavyzdžiui, mokiniai rašo lietuvių kalbos ir literatūros temas – mokytojau, parašyk bent penkias temas, ir tegul moksleiviai skaito, tegul skaito kritikai, tie, kurie peikia tuos mokinukus, kurie ne taip rašo,“ – idėjomis dalijasi B. Burgis.
ES teikiamos galimybės
Kaip rašoma svetainėje „Ką mano labui daro Europa?“, daugelis yra girdėję apie „Erasmus“ – ES studentų mainų programą, pagal kurią milijonai asmenų turi galimybę sėkmingai studijuoti užsienyje, tačiau mažiau žinoma, kad universitetų, mokyklų, profesinio mokymo ir suaugusiųjų švietimo įstaigų pedagogai taip pat gali pasinaudoti šia programa.
Gavę ES stipendijas, 2015 m. daugiau kaip 100 000 pedagogų vyko į užsienį.Programa „Erasmus“ sudaro mokytojams galimybes daugiausiai dviem mėnesiams vykti į 33 šalis. Kai kurie pedagogai išvykę dalyvauja mokymo kursuose, kiti įsilieja į mokyklų ir universitetų kolektyvus, kad galėtų įgyti patirties kitoje švietimo sistemoje. Taip pat pedagogai turi galimybę stebėti kitų šalių kolegų darbą ir taip sužinoti, kaip jie sprendžia kasdienes problemas. Visa ši veikla yra puikus būdas pedagogams tobulėti profesinėje srityje, pasisemti naujų idėjų ir užmegzti naujų ryšių.
ES padeda suburti įvairių šalių pedagogus ne tik vykdydama programą „Erasmus“, bet ir kurdama tinklus ir internetines bendruomenes. Štai portale „eTwinning“ beveik pusė milijono pedagogų iš 180 000 mokyklų visoje Europoje keičiasi idėjomis įvairiausiomis temomis, pavyzdžiui, apie tai, kaip geriau informuoti apie rūkymo žalą sveikatai, kaip organizuoti kūrybinę veiklą mokyklos bibliotekose ir pan. Platformoje „School Education Gateway“ galima rasti nemokamų internetinių mokymo kursų ir mokymo medžiagos.
Jei mokytojai nori kitoje šalyje praleisti ilgiau nei kelis mėnesius, jie tai gali padaryti, nes ES pašalino kai kurias kliūtis dirbti užsienyje – užtikrino abipusį pedagogų kvalifikacijų pripažinimą. Tai reiškia, kad, pavyzdžiui, pedagogo kvalifikaciją vienoje ES šalyje turintis asmuo gali dirbti mokytoju kitoje valstybėje narėje ir jam nereikia laikyti papildomų egzaminų.