Ji pritarė idėjai įvesti vienodą minimalų korporatyvinį mokestį visoje sąjungoje, tokiu būdu užkertant kelią kai kurioms šalims nustatyti itin žemą mokestinę kartelę ir taip priviliojant didžiąsias tarptautines bendroves į savo šalį, tačiau tuo pačiu užtikrinant, kad jos beveik nemokėtų mokesčių į vietos biudžetą.
Politikė nevengė pajuokauti ir paklausta, ar ES egzistuoja „mokesčių rojai“, ši atšovė, kad „man mokesčių rojus yra ten, kur visi sąžiningai susimoka savo dalį“. Būdama komisare ji agitavo dėl „skaitmeninio mokesčio“, kuris užtikrintų, kad didžiosios informacinių technologijų kopanijos mokėtų mokestį į šalies biudžetą, jei toje šalyje vykdo savo veiklą. O savo reputaciją, kaip didžiųjų korporacijų košmaras M. Vestager užsitikrino apdalindama „Apple“ ir „Google“ didžiulėmis baudomis bei sustabdydama Europos kompanijų „Alstom“ bei „Siemens“ susijungimą dėl konkurencijos pažeidimų.
Po gegužės 15 d. įvykusių debatų M. Vestager rado laiko susitikti su žurnalistais iš visos Europos ir atsakyti į jų klausimus apie Europos Sąjungos ateitį.
Kalbėdama apie būimąją valdančiąją daugumą Europos Parlamente po rinkimų liberaliai ALDE frakcijai priklausanti politikė pripažino, kad reikės plačios koalicijos ir pabrėžė, kad esminiams ES principams kyla pavojus.
„Nemanau, kad šiuo metu laikas akcentuoti, kas šiuo metu yra mums artimiausi. Svarbiausia yra tai, kad mums bus reikalinga plati koalicija, kuri sutaria svarbiausiais klausimais. Nes kai kuriems fundamentaliems principams kyla pavojus. Įstatymo viršenybei, spaudos laisvei. Kai kuriose Europos vietose žmonės jaučiasi pamiršti, kad į juos neatsižvelgiama, jų balsai negirdimi taip, kaip kitų. Taigi mes pirmiausia turime sutarti dėl fundamentalių detalių, o paskui galima turėti ir nesutarimų tam tikrais klausimais, nes neįmanoma kruopščiai sudėlioti 5 metų programą vos per keletą savaičių, tai yra nerealu ir nelabai konstruktyvu“, – teigė M. Vestager.
Kalba netruko pasisukti Europos gynybos klausimu, kuriame kandidatė į EK vadovo kėdę pabrėžė glaudesnį šalių narių bendradarbiavimą. „Manau, mes turime geriau patys pasirūpinti savimi. Ir manau, kad galbūt pati „Europos kariuomenės“ etiketė kai kam yra truputį trikdanti. Nes tada prieš akis iškyla tradicinė armija, nacionalinė kariuomenė, tačiau mes galime daug efektyviau dirbti kartu ir padėti vieni kitiems su europietiška perspektyva, kalbant apie mūsų saugumą tam tikruose rėmuose“, – sakė M. Vestager.
„Vienas iš akivaizdžiausių uždavinių yra kibernetinis saugumas ir hibridinės grėsmės. Nes tai yra sritys, kurios gali trikdyti mūsų demokratiją, mūsų elektros tiekimą, ligoninių infrastruktūrą, esminius mūsų visuomenės ramsčius. Visa tai gali būti paveikta kibernetinių grėsmių ir mes kartu galime gerokai geriau tuo pasirūpinti, – kalbėjo M. Vestager, – Taip pat galime geriau optimizuoti mūsų karines išlaidas. Jei palyginsime su JAV, jie daug efektyviau panaudoja savo pinigus. Mes turime tiek daug skirtingų ginklų sistemų, tankų sistemų. Reikia vos ne atskiros karinės operacijos vien tam, kad jos galėtų veikti kartu. Todėl, manau, yra daug dalykų, kuriuos galime padaryti šiose srityje ir daug sprendimų jau yra priimta, kuriuos reikia imti ir įgyvendinti“.
„Kas liečia „Nord Stream 2“ projektą, daug dirbama prie to, kad šis klausimas būtų teisiškai apibrėžtas. Tai yra tai, ko mes ik iši šiol neturėjome. Tačiau nemanau, kad dabar staiga reiktų imti ir pasakyti, kad tai neturi būti daroma. EK komisija, manau, padarė viską, kas galima, kad šis klausimas būtų tinkamai sureguliuotas“, – teigė danų politikė.
Politikė aiškiai pabrėžė, kad viena pagrindinių laukiančių užduočių bus pamirštų ir nusivylusių visuomenės grupių įtraukimas į Europos Sąjungos dienotvarkę.
„Dar šį rytą buvau susitikusi su ekonomikos ir socialinio komiteto atstovais, kurie dirba su profsąjungomis, darbdaviais, nevyriausybinėmis organizacijomis, vartotojų teisių organizacijomis. Tai jau antras kartas, kai ten buvau, nes tokiu būdu galima išmokti labai daug. Jie turi skirtingas perspektyvas, kitaip dėlioja prioritetus. Ir manau, tai yra puikus pavyzdys, kaip reikia įtraukti skirtingus žmones. Antra, ir tai gali skambėti labai žemiškai, dalykas, dėl kurio išties gailiuosi, kad daugiau nekeliavau po periferiją, nes tai suteikia kitokių įžvalgų. Tai ne tam, kad kažką mokytum, bet tam, kad išmoktum pats. Nes kai artimiau pažįsti žmones, įgauni kitokį požiūrio tašką“, – žurnalistams sakė M. Vestager.
„Mūsų geografija formuoja tam tikrus prioritetus ir tai faktas, kurį reikia priimti. Aš matau ir jaučiu tuos skirtumus. Kai turi kaimyną, kuris nėra sąjungos narys, tada keičiasi pati situacija“, – pabrėžė ji.
Didžiulę įtaką Europos Sąjungos politikos balansui padarys „Brexit“. Pasitraukus vienai didžiausių ir įtakingiausių sąjungos narių persiskirstys Europos Parlamento aritmetika. Dažnai baiminamasi, kad be JK pasipriešinimo Vokietija ir Prancūzija imsis iniciatyvos formuoti sąjungą pagal savo viziją, o mažesnių valstybių balasas taps mažiau svarbus.
Šiuo klausimu M. Vestager turi patarimą visoms mažesnėms sąjungos šalims, taip pat ir Lietuvai: „Pritariu požiūriui, kad britams pasitraukus iš ES, atsiras vakuumas. O bet koks vakumas turi būti užpildytas, nes kitaip vakuumas subliūkšta. Manau mūsų sąjungos dinamika yra svarbi ir JK atliko savo vaidmenį. Kartais tai buvo konstruktuvi, nors ir kritiška, bet labai energinga veikla. Ir aš manau, kad šį vaidmenį gali priisiimti kiti. Ir galbūt kartais mažesnės narės tarpusavyje suformavusios koaliciją, suprasdamos, kad juos vienija bendras interesas, gali imtis šio vaidmens. Nebūtinai tai turi būti ta pati koalicija ar tos pačios narės, bet aš manau, kad mes galime sukurti dinamišką sąjungą ir manau, tai bus labai reikalinga. Nes santykiai tarp Prancūzijos ir Vokietijos taip pat yra vedami to, kad kažkas dirba ties tuo ir skiria tam energijos, ir formuoja mūsų diskusiją. Ir manau, tai bus aiški misija kitoms šalims narėms“.
Šiuo metu daug spekuliuojama, kokią vietą Europos Parlamente užims Emmanuelio Macrono partija „En Marche!“. Savo turiniu ir idėjomis partija labai artima liberalus vienijančiam aljansui ALDE, tačiau kol kas kampanijoje dalyvauja atskirai ir nėra pažadėjusi, kad jungsis prie šio aljanso. „En Marche!“ parama galėtų būti labai svarbi, jei sėkmingai pasirodytų tiek ALDE, tiek partneriai Prancūzijoje, ši frakcija galėtų tapti viena svarbiausių visame parlamente.
„Pati asmeniškai nesu aktyviai įsitraukusi į šį klausimą, jį sprendžia partijų grupės. Tačiau ką įžvelgiu, tai didelį panašumo jausmą ir savotišką prielankumą. Tačiau taip pat matau ir skirtingų požiūrio taškų. Bet ką galime pasakyti apie ALDE grupę, kad turėti skirtingus požiūrius yra nieko naujo. Tai labai plati bažnyčia“, – sakė pašnekovė, tačiau tai pat buvo nelinkusi spekuliuoti dėl ALDE paramos kairiųjų kandidatui Fransui Timmermansui.
Daug diskusijų ES sukėlęs klausimas – kai kurių šalies narių teisių suspendavimas dėl nusižengimų teisės viršenybės srityje, kaip nurodyta 7 ES sąjungos sutarties punkte. Būtent šiuo punktu remiantis buvo grasinama suspenduoti Lenkijos balsavimo teisę, vis garsiau prabilta apie sankcijas Rumunijai. Šiuo klausimu M. Vstager pabrėžė, kad vien tik 7 punkto nepakanka, būtinas naujas mechanizmas, kuris leistų pažaboti teisė viršenybės pažeidimus šalyse narėse.
„Aš pilnai palaikau idėją, kad narystė sąjungoje yra pilna narystė. Negali tiesiog sakyti, kad aš laikysiuosi šių pažadų, bet ne likusių. Ir todėl privalome rasti tokį kondicionalumą, kuris teigs, kad jei nesilaikysi tam tikrų taisyklių, lauks pasekmės. Kas man labai svarbu, kad šios taisyklės būtų pritaikomos bet kokiai šaliai. Ir kad ta sistema veiktų bet kuriai šaliai. Nes niekada negali atmesti, kad kitoje šalyje narėje niekada neiškils teisės viršenybės problemos. Todėl šis instrumentas turės būti pritaikomas visoms narėms. Septintasis punktas yra vienas iš įrankių, bet vien jo nepakanka. Todėl mes pasiūlėme kondicionalumą, kad dalykai turi priklausyti vienas nuo kito. Tu negali sakyti, kad aš imsiu finansavimą, bet aš nenorėsiu įgyvendinti savo įsipareigojimų teisės viršenybės klausimu. Šie dalykai turi sekti vienas paskui kitą“, – sakė M. Vestager.
Kalbėdama apie tolimesnę ES plėtrą M. Vestager liko atsargi, tačiau taip pat pabrėžė, kad durys Vakarų Balkanų šalims lieka atviros, jei šios atitiks Kopenhagos kriterijus. „Manau, labai svarbu turėti perspektyvą, kad tu gali tapti ES nare. Nes daug pokyčių, kurie, mano galva, buvo teigiami, prasidėjo dalimi būtent dėl to. Kita plėtra, manau, bus labai skirtinga nuo ankstesnių, didelių plėtrų. Jos buvo atliktos skirtigomis aplinkybėmis, tada buvo daug skirtingų narių vienu metu, buvo kitas laikas, buvo skirtinga atmosfera. Ir, manau, visi pasimokėme iš to. Aš labai laukiu debatų tarp šalių narių maždaug po mėnesio nuo šiandien apie tai, kaip eiti į priekį. Galbūt galėtume priimti šalis po vieną. Nes Vakarų Balkanai yra labai skirtingi. Tačiau jei šalis prilygs Kopenhagos kriterijams, durys jai turės būti atviros“, – sakė kandidatė į EK vadovo postą.