M. Šešelgytė sako, jog kiekviena valstybė tokiose kalbose įžvelgia, kas jai svarbiausia. Tai, pasak jos, beje, gali sutrukdyti J.-C. Junckerio akcentuotam vienybės ir garsesnio ES balso siekiui.
Visgi ekspertė atkreipė dėmesį, kad pranešime neišgirdome paminint atskirų valstybių ar politikų, kurie Lietuvai ir regionui yra svarbūs. Negirdėjome nei Maskvos, nei D. Trumpo politikos vertinimų. Lietuva neišgirdo ir apie Rytų partnerystę, Ukrainą, nors buvo kalbama apie Balkanus, Afrikos šalis.
„Gal per daug ir nesitikėjome, bet visgi mums šie klausimai svarbūs, svarbi bendroji gynybos politika, tad žinoma, galimas tam tikras nusivylimas, kad apie šiuos mums rūpinčius dalykus neišgirdome“, – sakė M. Šešelgytė ir pridūrė, kad vengimas pirštu baksnoti į tam tikrus tarptautinius veikėjus, juos kaltinti, yra būdingas tokio pobūdžio kalboms.
A. Pranckevičiaus nuomone, toks kalbos nuasmeninimas yra apgalvota strategija. „J.-C. Junckerio kalba buvo daugiau apie veiklos principus, nes ir pati Komisija daugiau veikia negu kalba“, – sakė A. Pranckevičius. Jo įsitikinimu, tai, kad Ukraina nepaminėta, nereiškia, kad EK nustoja būti svarbiausia veikėja šiame regione, ar kad jos politika šalies atžvilgiu keičiasi.
A. Pranckevičius: Lietuvai svarbiausia, kad Komisija daug investuoja į gynybą
A. Pranckevičius sakė, jog Lietuvai labai svarbu buvo išgirsti, kad EK daug investuoja į gynybą, Europos gynybos fondą, karinio bendradarbiavimo PESCO procesą, kuriame Lietuva lyderiauja viename iš 17 projektų – kuriant greitąsias kibernetines pajėgas. Svarbu ir tai, kad J.-C. Junckeris daug dėmesio skyrė ateities rinkimų saugumui, kibernetiniam saugumui, bandymui užkirsti kelią trečiosioms jėgoms daryti įtaką.
„Pirmininkas gana aiškiai pasakė, kad kai kurios trečiosios šalys, manyčiau, Rusija ir Turkija, turi įtakos ir interesų Vakarų Balkanuose arba bando ten pakeisti procesus“, – pabrėžė EK atstovas Lietuvoje.
A. Pranckevičiaus nuomone, Lietuvai svarbiausia, kad kalboje akcentuotas kibernetinio saugumo stiprinimas, santykiai su trečiosiomis šalimis, efektyvesnis sprendimų priėmimo procesas, dažniau taikant ne vienbalsiškumo, o kvalifikuotos daugumos principą, ypač svarstant sankcijas, civilines misijas, sprendžiant kitus užsienio politikos ir saugumo klausimus – kad viena valstybė negalėtų užblokuoti visos ES sprendimo.
Tai ketvirtoji J.-C. Junckerio, kaip Europos Komisijos vadovo, kalba. Politikas yra sakęs, kad perrinkimo nesieks.
Ragino stiprinti ES pasaulinį vaidmenį
Europos Komisijos vadovas Jeanas-Claude'as Junckeris trečiadienį savo metiniame kreipimesi į Europos Parlamentą pažadėjo, jog bus imtasi žingsnių stiprinti Europos Sąjungos vaidmenį pasaulinėje arenoje.
„Privalome tapti stambesniu pasauliniu veikėju, – sakė J.-C. Junckeris prancūziškai prieš pereidamas prie anglų kalbos. – Taip, esame pasauliniai mokėtojai, bet turime būti ir pasauliniai veikėjai.“
Šis J.-C. Junckerio kreipimasis į ES asamblėją Strasbūre yra paskutinis prieš gegužę vyksiančius rinkimus, kuriuose stiprėjančios populistinės jėgos mes iššūkį centristiniam politiniam sparnui. Visgi Europos Komisijos pirmininko patarėjai tvirtino, kad ši kalba nebus jo gulbės giesmė.
J.-C. Junckeris trečiadienį pristatė planus ES sienų apsaugai pasitelkti 10 tūkst. pareigūnų ir laikytis griežtos pozicijos dėl Europos prioritetų „Brexit“ derybose su Londonu.
„Europos Komisija šiandien siūlo stiprinti Europos sienų ir pakrantės apsaugos agentūrą, kad geriau apsaugotume savo išorines sienas, iki 2020-ųjų dislokuojant 10 tūkst. papildomų pasienio pareigūnų“, – sakė jis.
Savo kalboje EK vadovas sakė gerbiantis Didžiosios Britanijos sprendimą palikti ES.
„Tačiau taip pat prašome Britanijos vyriausybės suprasti, kad kas nors, paliekantis Bendriją, negali užimti tos pačios privilegijuotos pozicijos kaip šalis narė“, – sakė J.-C. Junckeris.
Jis taip pat perspėjo, kad „jei paliekate sąjungą, tikrai nepriklausysite mūsų bendrajai rinkai ar jos dalims“.
„Finišo tiesiojoje esame pasiryžę laikytis auksinės politikos taisyklės. Kai turi politinį mandatą – pradedi tvirtai ir finišuoji tvirtai“, – sakė Europos Komisijos atstovas spaudai Margaritis Schinas prieš J.-C. Junckerio kreipimąsi.
Kaip sakė vienas savo pavardės nenorėjęs skelbti Europos diplomatas, J.-C. Junckeris žino, jog dabar „kritinis“ laikas parengti Europą tokiam pasauliui, kuriame prezidento Donaldo Trumpo vadovaujama Amerika yra nenuspėjama užsienio politikos draugė ir protekcionistinė prekybos varžovė.
Nepaisant vis rimtesnio iššūkio, kurį kelia populistinės ir nacionalistinės partijos, nepatenkintos Bendrijos taisyklėmis dėl imigracijos ir teisės viršenybės, J.-C. Junckeris nori, kad Briuselis imtųsi reikšmingesnio vaidmens tarptautinėje arenoje.
Solidarumas
Tai buvo ketvirtoji metinė J.-C. Junckerio kalba. Ateinančių metų spalio 31 dieną jis baigs savo kadenciją, kurią lydėjo virtinė krizių: pabėgėlių antplūdis, didžiulė skola ir Didžiosios Britanijos siekis išstoti iš Bendrijos.
Daugelyje ES valstybių narių sustiprėjo populistinės, nacionalistinės ir euroskeptiškos politinės jėgos, o gegužę įvyksiantys rinkimai gali atvesti į Europos Parlamentą dar daugiau J.-C. Junckerio oponentų, trukdysiančių jo pastangoms įtvirtinti tai, ką jis vadina realiais laimėjimais siekiant vėl suteikti impulsą Europos projektui.
„Krizė, kurią jaučiame, yra bendrumo, solidarumo krizė“, – sakė Europos Parlamento žaliųjų frakcijos vienas iš pirmininkų Philippe'as Lambertsas.
Socialdemokratų lyderis Udo Bullmanas prieš J.-C. Junckerio kreipimąsi sakė: „Reikalausime aiškaus atsako į krizę. Įprastinė veikla čia nepadės.“
J.-C. Junckeriui pristačius savo pasiūlymus, įskaitant naujas priemones, skirtas geriau paskirstyti naujų pabėgėlių ir migrantų srautų priėmimo naštą, Europos Parlamentas turės visa tai paversti įstatymais, kuriems vėliau turės pritarti valstybių narių vyriausybės.