Iš Europos Komisijos vadovės Ursulos von der Leyen metinės kalbos aiškiai galima pajusti vis didėjantį ES nerimą dėl itin spartaus Kinijos augimo ir agresyvios bei vienašališkos Pekino politikos. „Mes norime kurti ryšius, ne priklausomybę“, – pabrėžė EK vadovė. Šie žodžiai ryškiai skiriasi nuo optimistiškos ir džiaugsmingos kalbos metų pradžioje, kai buvo pasiektas politinis susitarimas dėl investicijų su Kinijos prezidentu Xi.
Pasak Komisijos vadovės, Europai būtina turėti savo aiškią politikos viziją, kuri būtų nepriklausoma nuo Kinijos ir, svarbiausia, ji turėtų apriboti Kinijos vis augančią strateginę aprėptį iš Azijos į kitus kontinentus. „Europai nėra prasmės tiesti tobulo kelio tarp Kinijai priklausančios vario kasyklos ir Kinijai priklausančio uosto“, – pabrėžė Komisijos vadovė, aiškiai nurodydama į Kinijos plėtojamą „vienos juostos, vieno kelio“ projektą.
Vienas įtakingiausių europarlamentarų Kinijos klausimais Reinhardas Bütikoferis gana atvirai teigia, jog Kinija vis dažniau pasirodo savo „spalvomis“. „Sisteminė konkurencija vis labiau formuoja Europos ir Kinijos santykius, o Pekinas savo tikrus ketinimus vis daugiau atskleidžia politikos srityse“, – teigia europarlamentaras.
Viena juosta, vienas kelias
Šis nuo 2013 m. Kinijos plėtojamas projektas analitikų vertinamas kaip naujas šalies geopolitinis ir geoekonominis įrankis, skirtas Kinijos įtakai pasaulyje didinti. Iš esmės Pekinas siekia susaistyti Aziją, Europą ir Afriką ekonominiu keliu, pasitelkdamas savo ekonominę galią ir nuolat investuodamas iš pirmo žvilgsnio ypač patraukliomis sąlygomis į besivystančių valstybių infrastruktūros objektus.
Tačiau „viena juosta, vienas kelias“, be abejonės, nėra tik tradicinės ekonominės pagalbos ar geranoriško investavimo forma. Pekinas, strategiškai investuodamas į pažeidžiamų ar besivystančių valstybių rinkas, įgauna neįtikėtinai daug galios formuojant ir kontroliuojant tos valstybės politiką. Kalbant apie šį projektą, Pekinas finansuoja įvairius su tuo susijusius projektus – pradedant keliais, traukinių bėgiais ir baigiant elektrinėmis bei skaitmenine infrastruktūra.
Juodkalnija turėjo kreiptis į ES institucijas dėl pagalbos grąžinant 1 mlrd. eurų skolą Kinijos bankams; šią sumą šalis gana geromis sąlygomis gavo 2013 m. kelių projektui įgyvendinti. Dar vienas iš tokių pavyzdžių – Kinija šiuo metu kontroliuoja daugumą Pirėjaus prekybos uosto Graikijoje, ES ir NATO priklausančioje valstybėje, akcijų. Natūraliai kyla klausimas – ar diplomatinio konflikto su Pekinu arba krizės metu Graikija teisiškai galės disponuoti Pirėjo uostu, jei Kinijos įmonės kontroliuoja šį objektą. Tokių pavyzdžių galime rasti keliolikoje Europos Sąjungos valstybių, o Afrikoje Kinijos investicijos siekia net 47,4 mlrd. eurų.
Strateginių objektų kontrolė leidžia Pekinui šantažuoti valstybes, kurios, pavyzdžiui, norėtų plėtoti glaudesnius ekonominius ir politinius santykius su Taivanu ar pasmerkti kinų komunistų partijos vykdomą persekiojimo politiką (kartais primenančią net genocidą) prieš uigūrų musulmonų etninę mažumą Kinijos vakaruose.
ES atsakas
Von der Leyen kaip atsaką į Kinijos „vienos juostos, vieno kelio“ projektą pristatė naują Europos Sąjungos iniciatyvą – „Global Gateway“ (liet. „Gglobalūs vartai“). Svarbu pabrėžti, jog von der Leyen labai aiškiai ir tikslingai nurodė, kad „Global Gateway“ iniciatyva sukurta būtent kaip atsakas į Kinijos elgesį. Toks žingsnis parodo, jog Briuselis ne tik mato ir puikiai supranta grėsmę, sklindančią iš Kinijos, bet ir bando ieškoti būdų, kaip atsakyti į vis didėjančią Europos priklausomybę nuo Kinijos skolų per Pekino infrastruktūros ir investicijų schemas.
Ši iniciatyva analitikų vertinama kaip ypač svarbus, bet pavėluotas atsakas į kinų vystomą projektą. Europos Parlamente, R. Bütikoferio teigimu, von der Leyen iniciatyva jau sulaukė skirtingų politinių jėgų palaikymo.
Rytų Europos studijų centro asocijuotas analitikas Raigirdas Boruta teigia, jog tokio projekto idėja ir ketinimai svarbūs ES ateičiai. „Ketinimai geri ir potenciali nauda gana didelė. Tačiau lieka neaišku, ar tikrai užteks politinės valios jam įgyvendinti“, – pabrėžia pašnekovas.
Reakcijos iš Kinijos
Kinų pozicija dėl von der Leyen kalbos ir ES „Global Gateway“ projekto yra dvejopa. „Kinijos spaudoje Komisijos vadovės kalba sulaukė itin daug komentarų ir vertinimų. Kinams visų pirma užkliuvo, jog Kinijai buvo skirta stebėtinai daug dėmesio“, – akcentavo RESC analitikas.
Europos Sąjunga pastaruoju metu dažnai nesutarė su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis, ypač prezidentaujant Donaldui Trumpui. Senasis kontinentas bando tapti atskiru, nepriklausomu geopolitiniu žaidėju tarptautinėje erdvėje, o Kinija savo ruožtu, atidžiai stebi santykius tarp Vakarų partnerių.
„Kinų analitikai tiek iš von der Leyen kalbos, tiek iš ES „Global Gateway“ projekto įžvelgia galimą naudą. Akcentuojama, jog šis projektas parodo, kad JAV tampa ne itin patikimu Briuselio partneriu. Pasak kinų, šis ES projektas atskleidžia, jog pasitikėjimas JAV vis mažėja, o ES vis labiau stengiasi vykdyti nepriklausomą politiką ir tapti geopolitine savarankiška jėga, nepriklausoma nuo Vašingtono“, – pastebi RESC analitikas R. Boruta.
Tačiau kyla klausimas, kiek Briuselis pajėgus vykdyti ne tik nepriklausomą, bet ir efektyvią politiką, ekspertas šiuo atžvilgiu gan pesimistiškai vertina tokias ES pastangas. „Iš esmės abejojama, ar užteks politinės valios. Finansavimo prasme, šis projektas, be jokių abejonių, negalės prilygti kinų plėtojamai iniciatyvai. Kinai stengiasi pabrėžti, jog projektas „viena juosta, vienas kelias“ yra daug pranašesnis. Akcentuojama, jog šis projektas efektyvesnis, jo keliami reikalavimai daug žemesni. Viena iš potencialių problemų, kaip įvardijama, ta, jog ES projektas – tai vertybėmis grįstas projektas, tad jame dalyvaujančioms šalims teks susidurti su daug daugiau reikalavimų ir priklausomybe nuo ES vertybinės politikos. Kinai tiesiog nemano, jog net jei šis ES projektas bus materializuotas, jis galės konkuruoti su Kinijos projektu“, – teigia R. Boruta.
Galiausiai šiuo metu nėra pastebima, kad tarp JAV ir ES labai nesutaptų nuomonės „Global Gateway“ klausimu. Europarlamentarė Željana Zovko pasiūlė per artimiausias derybas tarp Briuselio ir Vašingtono sukurti „transatlantinę politinę tarybą“, kuri taptų „platforma, skirta komunikacijos kanalams pagerinti ir išvengti nereikalingos įtampos“. Bütikoferis pabrėžia, jog šis ES projektas gali tapti ir atspirties tašku gerinant infrastruktūrą Centrinėje bei Rytų Europoje, pavyzdžiui, sujungus jį su Lenkijos vystomu „Trijų jūrų“ projektu, taip dar daugiau demokratinių valstybių prisidėtų prie bendros europinės politikos stabdant Kinijos įtaką.