P.Auštrevičius: situacija pasaulyje blogėja
Europarlamentaras Petras Auštrevičius, šiemet rengiantis metinę ataskaitą apie žmogaus teisių padėtį pasaulyje, įvardija, kad turimi duomenys kuria niūrų vaizdą.
„Kadangi Europos Sąjunga yra globalus ir įtakingas žaidėjas, ji turi galimybę pasakyti savo nuomonę. Kasmet pateikiamas 190 pasaulio valstybių sąrašas, kuriame matoma bendra tendencija – daugėja nelaisvų valstybių. Pasaulyje mažėja arba traukiasi pilietinė visuomenė. Valstybės bando iš laisvų žmonių bendrijų paimti dalį jiems priklausančių teisių ir primesti jiems savo taisykles“, – sako Lietuvos atstovas Europos Parlamente.
Itin susirūpinimą kelia tai, jog šis neigiamas pokytis yra pastebimas ne kokiame nors viename regione, bet visame pasaulyje.
„Azijoje – Mianmaras ir rohinjai: nusikaltimai prieš juos, žudymai, egzodas. Afrika – pilietiniai karai ir kariniai konfliktai, kurie įtraukia vaikus, kur labiausiai kenčia neginkluoti aplinkinių regionų žmonės, prieš kuriuos pakeliamas kardas ar automatas. Pietų Amerikoje taip pat vyksta nuolatinė kova arba bandymas nugvelbti žemių iš vietos gyventojų“, – kritines problemas vardija P. Auštrevičius.
Pasak atstovo, itin svarbu tai, jog skelbiama informacija surinkta ne šiaip analizuojant dokumentus ar statistiką. Tikriausią ir vertingiausią informaciją vertintojams suteikia liudininkai, kurių istorijos tampa tiesioginių kančių ir siaubo liudijimu.
„Freedom House“: deja, tai tiesa
P.Auštrevičiaus žodžius patvirtina ir Tarptautinės žmogaus teisių gynimo organizacijos „Freedom House“ prezidentas Michaelas J. Abramowitzas. Anot jo, žinios apie žmogaus teisių pažangos stagnaciją valstybėse dabar jau nėra pačios blogiausios. Susirūpinimą kelia tai, jog dešimtys šalių krenta žemyn demokratijos, politinių laisvių ir žmogaus teisių padėties reitinguose.
„Per pastarąjį dešimtmetį 70-yje šalių užfiksuotas žmogaus teisių, laisvių, demokratijos situacijos pablogėjimas. Tarp jų – Rusija ir Kinija – didžiosios galios, kuriose vyksta itin neigiami pokyčiai. Pavyzdžiui, Kinijos vaidmuo ir žmogaus teisių pažeidimai vis labiau patraukia pasaulio dėmesį“, – sako ekspertas.
Ir šiuo atveju kalbama ne tik apie tolimus regionus, bet ir apie artimiausią Europos Sąjungos kaimynystę, šalis, aktyviai deklaravusias siekį tapti šalimis narėmis. O kai kuriais atvejais – netgi Sąjungos nares.
„Turkija ir Lenkija, mes ją taip pat pabrėžiame, ir ten situacija pablogėjusi vertinant politines ir pilietines teises. Turkija ką tik nusmuko į paskutinę kategoriją – ji jau reitinguojama kaip nelaisva“, – konferencijoje konstatavo „Freedom House“ prezidentas.
Rusų žurnalistė: už kitokias mintis laukia bausmė
Ilgametė nepriklausomo Rusijos laikraščio „Novaja Gazeta“ žurnalistė Jelena Milašina, nagrinėjusi homoseksualių vyrų kankinimus ir žudynes Čečėnijoje, prabilusi apie Rusiją neslepia kartėlio. Anot jos, yra tik du šviesūs momentai, kuriuos verta įvardyti.
„Esu iš Rusijos, kuri niekuomet nesilaikė žmogaus teisių deklaracijos... Michailas Gorbačiovas teisių klausimu žengė didelį žingsnį į priekį. Neseniai buvau Berlyne, mačiau Berlyno sienos likučius… Tai laikas, kai didžiavausi savo šalimi. Kitas momentas – Boriso Jelcino laikai, kai žodžio laisvė valdžiai atrodė neliečimas dalykas. Nei vienas lyderis Rusijoje į šį principą nežiūrėjo taip, kaip Jelcinas“, – akcentuoja žurnalistė.
Kalbėdama apie dabartinę situaciją, dėl savo tiriamosios žurnalistikos darbų visame pasaulyje žinoma J.Milašina prašo atsigręžti į Čečėniją. Tai, ką čia patiria žmonės, yra sunkiai suvokiama protu.
„Neturiu kuo jus nudžiuginti. Norėčiau pateikti pozityvių pavyzdžių, tačiau tas regionas, kruiame pastaruoju metu dirbu – Čečėnijos respublika – pasaulyje garsėja homoseksualų persekiojimu. Čia sudėtinga įžiūrėti kažką teigiamo, pozityvaus. Ir būtent čia man pavyksta surasti žmonių, kurie gyvena kaip Šiaurės Korėjoje. Ten baisu. Ten neįmanoma laisvai mąstyti, į kalėjimą sodina už kitokias mintis“, – save ne žmogaus teisių gynėja, o tiesiog profesionalia žurnaliste laikanti Jelena.