Naujųjų ES tarptautinių viešųjų pirkimų taisyklių projektas apriboja galimybes įmonėms iš ES nepriklausančių šalių dalyvauti ES viešųjų pirkimų rinkoje, jeigu jų valstybės neužtikrina adekvačios prieigos prie savo viešųjų pirkimų rinkos ES bendrovėms. Europos Komisijai būtų suteikta teisė spręsti, kuriais atvejais minėtos taisyklės būtų taikomos trečiųjų valstybių įmonėms, rašoma pranešime spaudai.
Siekiant ES įmonėms kompensuoti nelygiavertį viešųjų pirkimų rinkų atvėrimą, Europos Komisija galėtų leisti koreguoti konkurso balą trečiųjų šalių įmonėms (be kainos darbų ar paslaugų kainos pakeitimo) arba atsisakyti nagrinėti minėtų įmonių konkursinius pasiūlymus. Šios taisyklės galėtų būti taikomos pirkimams, kuriais įsigyjami brangesni nei 10 mln. eurų vertės darbai ir koncesijos, arba perkamos virš 5 mln. eurų vertės prekės ir paslaugos.
Europarlamentarai siekia, kad šios taisyklės nebūtų taikomos mažiausiai išsivysčiusioms valstybėms. Savo ruožtu, ES valstybės galėtų pasirinkti netaikyti šių taisyklių, jei visos viešajame pirkime dalyvaujančios įmonės yra iš ES nepriklausančių valstybių arba tai būtina svarbiems šalies viešojo saugumo ar sveikatos apsaugos interesams užtikrinti.
EP pranešėjas Daniel Caspary (Europos liaudies partija, Vokietija) teigė: „Europos Parlamentas atvėrė kelią naujoms taisyklėms, kurios padėtų reaguoti į vis labiau priešišką prekybos aplinką. Supaprastinome taisykles ir pašalinome nereikalingą biurokratiją. Savo poziciją parengėme vos per tris mėnesius, siekdami galutinai suderinti taisykles su ES Taryba iki kito pavasario. Kamuolys šiuo metu yra ES Tarybos pusėje, kuri turi paspartinti savo darbą.“
ES taisyklių pataisoms pritarė 590 EP narių, 8 nepritarė, o 99 susilaikė. Derybos su ES Taryba prasidės gruodžio 16 d.