„Jeigu labai sudėtingoje Europos panoramoje susidarys įspūdis, kad mes nerimtai siūlome ES narystės perspektyvą Vakarų Balkanams, tai vėliau ar anksčiau galime pamatyti tai, ką matėme Balkanuose 10-ajame dešimtmetyje“, – sakė J.-C. Junckeris, kalbėdamas šiuo metu ES pirmininkaujančios Austrijos parlamente.
Šios šešios Balkanų šalys – paskutiniame praėjusio amžiaus dešimtmetyje tapusios kruviniausio konflikto Europoje po Antrojo pasaulinio karo arena – šiuo metu yra skirtingai pažengusios kelyje į narystę Bendrijoje.
Europos Sąjunga su Serbija ir Juodkalnija yra oficialiai pradėjusios narystės derybas, šalimis kandidatėmis vadinamos Albanija ir Makedonija tebėra derybų „laukiamajame“, o Bosnija ir Kosovas yra įvardinamos kaip „potencialios kandidatės“.
Gruodžio mėnesį J.-C. Junckeris sakė, kad ES plėtra į Balkanus yra labai svarbi, siekiant išsaugoti stabilumą regione. Jis taip pat išreiškė viltį, kad iki 2025 metų Serbija ir Juodkalnija prisijungs prie bloko.
Tačiau kelias į visateisę ES narystę šioms valstybėms „tebėra labai ilgas“, – pareiškė J.-C. Junckeris.
Pasak jo, nors kai kurios šalys daro pažangą, „ta pažanga vis dar nėra pakankamai didelė“. ES galėtų pasiūlyti šioms valstybėms tam tikrą „ekonominę zoną, kurioje jos iš dalies galėtų elgtis taip, kaip elgsis ilgainiui tapusios visateisėmis narėmis“, sakė EK vadovas.
J.-C. Junckeris taip pat pakartojo nemanąs, kad kuri nors iš šių šalių galėtų tapti visateise ES nare „iki 2025 metų, bet net ir tada tai nebus greitai“.
ES privalo „intensyviai rūpintis Vakarų Balkanais ir prireikus padėti“. Bendrija turėtų „užtikrinti supratimą, kad Vakarų Balkanų šalys privalo išspręsti visus savo sienų konfliktus, (nes) tik tada galima gauti narystę“, kalbėjo jis.
Vienas opiausių klausimų yra 2008 metais vienašališkai nepriklausomybę nuo Serbijos paskelbusio Kosovo statusas. Belgradas savo buvusios provincijos valstybingumą atsisako pripažinti.
Vienoje J.-C. Junckeris dalyvavo Austrijos Respublikos įkūrimo šimtmečio minėjime.