DELFI jaunimo dirbtuvių žurnalistų laidai „EPulsas“ parengtame reportaže aiškinosi, kodėl gerti kavą iš vienkartinio puodelio – blogas sprendimas.
Valdonė Šuškevičė, KTU Aplinkos inžinerijos instituto doktorantė, pastebi, kad vienkartinio kavos puodelio gamybos procesas yra ilgas ir sudėtingas, tačiau pagamintas puodelis naudojamas vos keliolika minučių ir greitai tampa šiukšle.
„Žiūrint plačiau, auginame, kertame miškus, apdirbame medieną, gaminame popierių, tuomet dengiame plastiko (PE taip pat reikia išgauti) sluoksniu, gaminame puodelius, juos transportuojame gamintojams, panaudojame 30 minučių, išmetame, surenkame, transportuojame, deginame, – aiškina specialistė. – Poveikis bendrame kontekste yra didelis vien dėl tokio trumpo panaudojimo ir didelių investicijų į produktą.“
Ji sako, kad vartotojai vis dar linkę panaudotus vienkartinius kavos puodelius mesti į popieriui skirtą šiukšliadėžę, tačiau su popieriumi puodelis negali būti perdirbtas dėl jame esančio plastiko, nors ir mažo kiekio.
Pagal 2016 metų skaičiavimus, globaliai yra sunaudojama apie 600 milijardų vienkartinių puodelių per metus, Lietuvai iš jų tenka apie 40 milijonų. Tačiau šiandien skaičiai gali būti žymiai didesni dėl padidėjusio kavinių kiekio ir išsiplėtusių kavos pardavėjų tinklų.
Verslas turi integruoti naujoves
Tai, kad daugelis kavą perka būtent vienkartiniuose puodeliuose išsinešimui, o ypač tinklinėse kavinėse, patvirtina jų baristos. Jos sako, kad pasirinkimą gali lemti skirtingi veiksniai: oras, amžiaus grupė ar netgi kavinės vieta.
Laimei, gyventojų sąmoningumas nežymiai didėja, vartotojai įsigyja savo puodelius, o kai kurios kavinės skatina tokią iniciatyvą ir taiko nuolaidą kavai, kuri pilama būtent į tokį daugkartinį kliento puodelį.
Kiek kitokią situaciją apibūdina netinklinės kavinės „Coffee1” vadovė Skaidrė Kirkaitė- Leonova. Ji tikina, kad retas užeinantis į šią kavinę gėrimą perka išsinešimui, o pati teikia pirmenybę keramikiniams puodeliams ir visai nesibaimina, kad vienkartinių puodelių naudojimas gali būti uždraustas. Tai, pasak jo, tik padės greičiau keisti žmonių įpročius.
„Tikrai nemanau, kad kažkas geria kavą vien dėl to, kad ją galima išsinešti. Tai galbūt tiesiog turės įtakos žmonių įpročiams. Vis dėlto, stabtelkite akimirkai, galbūt persijunkite nuo vienos veiklos į kitą ir pasimėgaukite kava iš keramikinio puodelio“, – teigia ji.
Ir pastebi, kad kiekvienas verslas prisitaiko prie sąlygų, technologijos sparčiai juda į priekį ir palaipsniui pradeda pereiti prie suyrančių puodelių ar šiaudelių. „Netgi Lietuvos rinkoje mes jau galime tokių gauti. Tai paskatins nestovėti vietoje, judėti į priekį ir ieškoti galimybių prisitaikyti“, – apie vienkartinių puodelių galimą draudimą kalba Skaidrė Kirkaitė-Leonova.
Be vienkartinių indų išgyventi 30 dienų įmanoma
Šio žalingo įpročio skatina atsisakyti ir „Lietuvos sveikuolių sąjunga“ bei norintiems atsigręžti į gamtą, siūlo iššūkį – 30 dienų be vienkartinių indų. Anot sveikuolių sąjungos narės Mildos Noreikaitės, iššūkio „Facebook“ grupėje informaciją stebi keli tūkstančiai žmonių, iš kurių porą šimtų aktyviai diskutuoja.
„Psichologiškai kartais tikime, kad per dvidešimt vieną dieną gali išsiugdyti tam tikras įprotis, tai trisdešimt čia su tokiu rezervu“, – juokiasi M. Noreikaitė. Iššūkiu norima atkreipti dėmesį į mums nebūtinų daiktų, tokių kaip plastikiniai indai naudojimo pasekmes – taršą visose žemės ekosistemose, papildo ji.
„Norime, kad tiesiog žmonės atkreiptų į tai dėmesį, pamąstytų, ar man tikrai reikia to puodelio. Tarkime, vienkartinis kavos puodelis – ateinu į kavinę, paprašau kavos, penkias minutes pasidžiaugiu ir per penkias minutes sugeneruoju šiukšlę“, – nuogąstauja sveikuolė.
Vienkartinių indų draudimai sulėtins gyvenimo tempą
Vis dėlto, M. Noreikaitė atkreipia dėmesį ir į kitų taršių gaminių, tokių kaip plastikiniai maišeliai, vienkartiniai indai, naudojimą.
Pati mergina savo kuprinėje visada nešiojasi daugkartinio naudojimo puodelį, termosą, indelį maistui ir net šaukštą, kad naudotų kuo mažiau vienkartinių indų, bet vis dar susiduria su nepatogiomis situacijomis, kai pavalgyti reikia greitai ar norisi pasiimti maistą išsinešimui.
„Kartais, kai prisiplanuoji daug reikalų, būna visai sunku – darbe draugai sako „tai greit nubėgam, pasiimam išsinešimui ir grįžtam“, ir aš sakau „tai aš gal liksiu, pavalgysiu vietoje“. Vien dėl to, kad nenori imti vienos vienkartinės dėžutės, sėdi ir valgai valgykloje. Kartais būna sunku, primena sulėtinti šiek tiek tempą, bet gal ir gerai, nes tas lėkimas irgi nieko gero“, – savo patirtimi dalijasi ji ir juokauja, kad draugai ją atpažįsta pagal barškančią kuprinę.
Darome sau meškos paslaugą
V. Šuškevičė patikina, kad sprendimų, kaip keisti situaciją, yra, vis plačiau kalbama apie tokius žiedinius veiklos modelius kaip daugkartinių sistemų kūrimą. „Pavyzdžiui, ReCup, Freiburg Cup, CupClub – vietoj vienkartinių puodelių naudojamas daugkartinių puodelių išsinešti servisas. Šiuo metu bandome tokią sistemą diegti ir Lietuvoje CupCup – kalbame su kavinėmis, gamintojais, degalinėmis ir panašiai – kuriame partnerių tinklą, ieškome geriausių sprendimų“, – naujausias tendencijas apžvelgia pašnekovė.
Sveikuolė M. Noreikaitė mano, kad daugelis tų, kuriems žemė nerūpi, nepagalvoja, kad teršdami aplinką meškos paslaugą padaro sau. Nuolat imami ir išmetami vienkartiniai indai patenka į vandenį, kuriame gyvena žmonių valgomi gyvūnai – į pastarųjų organizmą patenkančios šiukšlės nėra maloniausias vaizdas ant pietų stalo, tad ji primena – viskas sukasi ratu, tad verta nieko nelaukti, pradėti keisti įpročius pačiam ir kiti seks paskui.
Į problemą atsigręžta ir globaliai. Europos Parlamentas kovo pabaigoje didžiule balsų persvara nusprendė nuo 2021 metų uždrausti tam tikrų plastiko gaminių naudojimą. Nors vienkartiniai puodeliai į draustinų gaminių sąrašą nepatenka, nuo tų pačių metų puodeliams bus taikomos mažinimo priemonės.