Šiemet egzamine moksleivių grupėje geriausiai pasirodė Ugnė Jakaitytė iš Prezidento Jono Žemaičio gimnazijos, iš 28 galimų balų surinkusi 20,5, o individualių ir organizacijų grupėje laureatu tapo Jonas Urbanavičius, surinkęs 25,5 balų.
Projekto organizatorių, Europos Komisijos (EK) atstovybės Vilniuje vadovas Arnoldas Pranckevičius džiaugėsi, kad iniciatyva kasmet sudomina vis daugiau skirtingo amžiaus žmonių iš įvairių Lietuvos kampelių. Kasmet Europos egzamine dalyvauja nuo 20 000 iki 30 000 dalyvių.
Pasak A. Pranckevičiaus, egzaminas leidžia žmonėms ne tik pasitikrinti žinias apie ES, bet ir jaustis pilietiškais, pilnaverčiais ES piliečiais. Be to, geriausiai egzaminą išlaikę dalyviai gauna proga dar labiau įsigilinti į ES temas vizito į ES institucijas metu.
„Ši kelionė į ES institucijas vyksta kasmet ir yra tradicinė Europos egzamino, debatų, „Europrotų“ ir kitų mūsų konkursų dovana. Tai nėra vien tik pažintinė kelionė, ji dažnai būna labai stipri turiniu, nes dalyviai turi galimybę susitikti su aukštais Europos Parlamento (EP) bei EK pareigūnais, turėti gana išskirtinius pokalbius net ir su pirmininko Junkerio kabinetu, susitikti su EP nariais, mūsų ES ambasadore, mūsų komisaru. Šis vizitas yra ne tik žinių įvertinimas, dovana, bet ir galimybė dar daugiau sužinoti“, – pasakojo A. Pranckevičius.
Kasmet, siekiant sudominti jaunus žmones dalyvauti projekte, egzamino klausimai nuolat keičiami, į juos įtraukiama daug temų. Kaip DELFI užsiminė A. Pranckevičius, kartais egzamino klausimai gimsta paskutinę dieną, nes jais stengiamasi reaguoti į šiandieninio pasaulio aktualijas.
„Dalyviai egzamine randa ir istorinių klausimų apie ES institucijas, bet kartu vis dažniau testuojame ir žinias apie kultūrą, kultūrinį paveldą, skirtingų valstybių gastronominį paveldą, mūsų kalbinę įvairovę. <...> Bandome kiekvieną kartą nustebinti, galvoti ir žaismingus, vizualius klausimus“, – vardijo vienas iš projekto organizatorių.
Paklausta, kaip pavyko sukaupti tiek žinių apie ES, laimėtoja Ugnė užsiminė panašiuose konkursuose dalyvaujanti jau ne pirmą kartą. Bandyti laimę „Europos egzamine“ merginą įkvėpė anksčiau vykęs konkursas „Euroscola“. „Mūsų mokykla tą konkursą laimėjo ir apsilankė Europos Parlamente Strasbūre. Visa ta patirtis man labai daug davė“, – džiaugėsi geriausiai „Europos egzaminą“ išlaikiusi dalyvė ir užsiminė, kad Briuselyje jai dar niekada nėra tekę būti. Paklausta, kokios Europos sritys ją labiausiai domina, Ugnė atsakė, kad jai įdomiausios įvairios šalys, jų skirtumai, skirtingų šalių žmonių ypatumai ir kalbos.
Į egzaminą Ugnę palydėjusi mokytoja Jovita Sokienė užsiminė projekte dalyvaujanti jau ne vienerius metus ir kasmet ieškanti žingeidžių mokinių, kurie domėtųsi ir norėtų dalyvauti tokiose iniciatyvose, nes, pasak mokytojos, tokie renginiai suteikia mokiniams vertingos patirties.
Geriausiais egzamino klausimus atsakęs individualių dalyvių ir organizacijų grupės atstovas Jonas Urbanavičius taip pat sutiko, kad „Europos egzaminas“ ir panašios iniciatyvos yra svarbios jauniems žmonėms. Jos skatina domėtis ES klausimais, suteikia naujų žinių, be to, padeda ugdyti tikrus euro-entuziastus.
Paklaustas, kaip vertina jaunų žmonių žinias ES klausimais, J. Urbonavičius pripažino kol kas nematantis ypatingo proveržio, kita vertus, jo nuomone, šiemet prieš EP rinkimus vykusių diskusijų kokybė buvo žymiai geresnė ir tai skatino žmones aktyviau domėtis politinėmis aktualijomis.
EK atstovybės Lietuvoje vadovas A. Pranckevičius taip pat pripažino, kad lietuviams trūksta žinių ES klausimais, ypač švietimo trūkumas pastebimas kaimo vietovių mokyklose. „Nuolat esu mokyklose ir universitetuose su Europos pamokomis ir pastebiu, kad yra didžiulis skirtumas tarp mokyklų, kurios yra „Euroscolos“ tinkle ar EP ambasadorės, kur labai aktyvūs istorijos, geografijos ar kalbų mokytojai ir aplink juos buriasi iniciatyvūs vaikai ir vyksta daug pasikeitimų. <...> Ten atvažiavęs pajunti gilų žinių išmanymą.
Tačiau yra kitos mokyklos, gal tolėliau nuo rajonų centrų, ten dažnai suprantu, kad esu pats pirmas žmogus, šnekantis apie ES mokykloje ir kad tie vaikai greičiausiai ir teturės tas 45 min. apie ES ir greičiausiai kitos tokios pamokos nebus. Tau iškyla didžiulė atsakomybė, kaip sudominti ir pateikti būtiniausius faktus ir kartu padiskutuoti su jaunais žmonėmis, kokie yra jų lūkesčiai ir galimybės“, – mintimis dalijosi A. Pranckevičius.
„Europos egzamino“ organizatorius pridūrė, kad Lietuva švietimo srityje turėtų imti pavyzdį iš Skandinavijos šalių, kuriose įvairūs ES aspektai integruojami į visą vidurinio lavinimo programą. „Ten mokyklą baigę vaikai žino visas savo teises, yra pasikaustę aplinkosaugos klausimais, žino visus svarbiausius istorinius Europos aspektus ir supranta, kodėl esame kartu ir kodėl ši sąjunga buvo sukurta. Tai yra tie pagrindai, kurie 18 metų sulaukusiam žmogui leidžia jaustis stipriau, bet Lietuvoje mes vis dar turime į tai investuoti. <...> „Europos egzaminas“ nėra tik žinių tikrinimas, tai ir pilietiškumo skatinimas, kad tu, kaip pilietis, turi kiek įmanoma daugiau žinoti apie savo valstybę ir apie ES, nes mes ir ES esame viena šeima“, – reziumavo A. Pranckevičius.
Renginio akimirkos: