Šias taisykles europarlamentarai vadina investicija į lyčių lygybę ir teisingesnį atsakomybių padalijimą. Labiausiai akcentuojama jos dalis – naujos taisyklės dėl tėvystės ir neperleidžiamų vaiko priežiūros atostogų. Jomis Europos Sąjungos (ES) šalys narės įpareigojamas užtikrinti, kad vyrams priklausytų ne mažiau nei 10 darbo dienų apmokamų tėvystės atostogų, kurių jis turėtų išeiti apytiksliai tuo metu, kai gimsta kūdikis. Šio tėvystės atostogos turi būti apmokamos ne prasčiau nei laikinojo nedarbingumo atostogos.
Antroji priemonė šeimoms – neperleidžiamos ir apmokamos bent dviejų mėnesių vaiko priežiūros atostogos. Nors šios atostogos nėra privalomos, kiekvienas iš tėvų turi turėti teisę jas pasiimti ir gauti atlyginimą. Tos šalys narės, kurios gimusių savo piliečių tėvams suteikia 6 ar daugiau mėnesių trunkančias vaiko priežiūros atostogas, turės garantuoti ir bent 6 mėnesius gaunamą pašalpą, ne mažesnę nei 65 procentai bazinio atlyginimo.
Dar viena itin reikšminga priemonė, sulaukusi ir itin didelio darbdavių dėmesio – teisė tėvams ir globėjams prašyti lanksčių darbo sąlygų, leidžiančių darbą derinti su pareigomis šeimoje. To pavyzdžiai – darbas nuotoliniu būdu arba lankstus darbo grafikas. Reaguodamas į tokią darbuotojo užklausą darbdavys, pasak EP, privalės ne tik atsižvelgti į savo išteklius ir veiklos pajėgumus, bet ir į darbuotojų specialiuosius poreikius.
Jauna mama: mažamečių tėvų diskriminacija darbo rinkoje – skaudi tema
Šių metų balandžio mėnesį pirmagimį pagimdžiusi Indrė Arbačiauskienė europarlamentarų sprendimą padėti vaikų turintiems ES piliečiams derinti darbą ir asmeninį gyvenimą vertina itin pozityviai. Anot jos, nors Lietuva ir gali didžiuotis bene ilgiausiomis motinystės atostogomis ES, šaliai iš kitų šalių narių reiktų pasimokyti ne tik išmokų sistemų kūrimo, bet ir visuomenės ir ypač darbdavių požiūrio į vaikų turinčias šeimas keitimo.
„Lietuvoje mažamečius vaikus auginančių tėvų diskriminacija darbo rinkoje vis dar labai skaudi tema. EP sprendimai dėl dirbančių tėvų ir globėjų turės teisę prašyti lanksčių darbo sąlygų, daugeliui šeimų taps didele paspirtimi išlikti darbo rinkoje ir tuo pačiu išvengti socialinės atskirties, sumažinti skurdo riziką. Bet šalia to, būtina gerinti viešąją nuomonę ir darbdavių nuostatas vaikus auginančių tėvų atžvilgiu. Lietuvoje darbdaviai vis dar leidžia sau tikslingai samdyti tik neturinčius vaikų asmenis, sutartimis įpareigoti darbuotojus jų neturėti ar dėl to mokėti mažesnį atlyginimą už neva prastesnį darbo našumą”, - situaciją Lietuvoje apibūdina jauna profesionalė.
Moteris taip pat akcentuoja, kad nepaisant to, jog vis dažniau Lietuvoje besikuriančios užsienio kompanijos atneša vaikus turintiems asmenims palankios darbo kultūros pavyzdžius, daug lietuvių darbdavių dar reikia motyvuoti atsižvelgti į darbuotojų šeimyninę padėtį. Siekiant EP numatyto standarto, pasak Indrės, kol kas bent Lietuvoje „galbūt verta pagalvoti apie lengvatų ar kokios kitos formos lengvatas darbdaviams, kuriantiems lanksčias darbo sąlygas mažus vaikus auginantiems darbuotojams“.
Jauna mama taip pat kreipiasi ir į manančius, kad toks EP žingsnis yra jau per didelis ekonominės ir politinės Sąjungos kišimasis į žmogaus privatų gyvenimą.
„Gimus sūnui įsitikinome, kad galimybė ir tėčiui išeiti mėnesio tėvystės atostogų yra didelė pagalba mamai su naujagimiu, o kartu tai neįkainojamas laikas šeimai, kurio metu jie ne tik apsipranta su pokyčiais, bet kartu ir sutvirtina savo santykius. Bendraudama su užsienyje gyvenančiais draugais ne vieną jų nustebinau papasakodama apie lietuvišką tvarką“, - europarlamentarų sprendimo suvienodinti bent minimalias sąlygas derinti darbą ir šeimą svarbą nurodo moteris.
Pokyčiai Lietuvoje bus lėti?
Lygių galimybių tarnybos teisės skyriaus vedėjas Vytis Muliuolis, pabrėžia, jog europarlamentarų sprendimas tikrai gali pretenduoti į „investicijos į lyčių lygybę“ įvertinimą, nes gali užtikrinti „daugiau galimybių savirealizacijai viešajame gyvenime“.
Institucijos atstovas taip pat pritaria Indrei, jog Lietuvoje esanti situacija tiesiog reikalaute reikalauja reguliavimo siekiant užtikrinti minimalius gerovės standartus vaikų turintiems ES piliečiams.
„Kaip rodo Eurobarometro duomenys, Lietuvos darbdaviai nėra linkę taikyti darbuotojui lanksčias, leidžiančias darbą ir asmeninį gyvenimą suderinti, darbo sąlygas, nors tokia galimybė ir numatyta Lietuvos Respublikos darbo kodekse. Net 47 procentai respondentų patvirtino, jog lanksčios darbo sąlygos jų darbovietėje nėra taikomos. Tokia situacija nesuteikia pagrindo būti labai optimistiškiems kalbant apie darbdavių poziciją ir aptariamos direktyvos atžvilgiu“, - statistiką analizuoja V.Muliuolis.
Paklaustas apie praktinį aprašytų taisyklių įgyvendinimą, teisininkas nurodo, kad pokytis šioje jautrioje srityje bus lėtas ir laipsniškas.
„Svarbius darbo santykių pokyčius numatantys teisės aktų pakeitimai visuomenėje dažnai nėra priimami lengvai. Puikiai atsimename užtrukusį naujojo Darbo kodekso priėmimo procesą arba vis dar besitęsiančią socialinių įmonių reformą. [...] Bet didėjanti kvalifikuotų darbuotojų paklausa turėtų tik paskatinti darbdavių konkurenciją darbo sąlygų nustatymo srityje.“