Kas sukelia jaunimo nedarbo problemas ES?
Lietuvos Užimtumo tarnybos prie SADM komunikacijos skyriaus specialistė Milda Jankauskienė kaip vieną pagrindinių jaunimo nedarbo ES priežasčių išskiria profesinės kvalifikacijos neturėjimą.
„2020 m. 56,1 proc. 16–29 m. registruoto jaunimo neturėjo profesinio pasirengimo, 43,9 proc. – buvo įgiję profesiją ar specialybę. Per metus 11,2 proc. punkto padidėjo jaunuolių be kvalifikacijos. 2020 m. tarp Užimtumo tarnyboje registruotų jaunuolių daugiausia (68,7 proc.) be kvalifikacijos buvo 16–19 m. amžiaus grupėje, 20–29 m. – 32,1 proc.“
Be profesinių kompetencijų trūkumo, jaunimo užimtumo, nedarbo ir neaktyvumo lygiams daug įtakos turi darbo rinkų segmentacija (kuri pirmiausia paveikia jaunimą), minimalaus darbo užmokesčio lygis, taip pat motyvacijos trūkumas, priklausomybės problemos.
Lietuvos jaunimo organizacijų taryba (LiJOT) nurodo ne vieną jaunų žmonių nedarbo priežastį kaip švietimo sistemos spragos, emigracija, menkas jaunų žmonių užimtumas, socialinė situacija, iškreiptas visuomenės požiūris į jauną žmogų ir neigiamas požiūris į verslo vystymąsi.
Situacija pandemijos metu – gerėjo ar blogėjo?
M. Jankauskienės teigimu, būtent pandemijos labiausiai paveiktuose paslaugų ir aptarnavimo sektoriuose, kurie neteko daug darbuotojų, dirbo nemažai jaunimo.
„Darbo neteko jauni specialistai be darbo patirties arba su maža darbo patirtimi. Jiems tapo daug sunkiau susirasti darbą. Jaunimui, turinčiam mažiau darbo patirties, sudėtingiau konkuruoti su labiau patyrusiais kolegomis, kai vyksta veiklos optimizavimas ar atsisakoma tam tikrų veiklų.“
Kalbant apie jaunų moterų užimtumą – pasak Užimtumo tarnybos darbuotojų, jų veiklą ribojo karantino laikotarpiu (neveikiant vaikų ugdymo įstaigoms) vaikų priežiūra namuose.
Kaip teigia užimtumo specialistai, darbdavių persvarstytos veiklos perspektyvos, optimizuotos funkcijos ir darbo jėgos apimtys sąlygojo mažiau kvalifikuotų, mažesnę darbo patirtį turinčių darbuotojų mažinimą. O dalis savarankišką veiklą vykdžiusių jaunų asmenų pasibaigus karantinui neatnaujino savo veiklos.
Taip pat, pandemijos laikotarpis ne tik paskatino jaunų žmonių nedarbą, tačiau sukėlė dar vieną problemą – konkrečių profesijų specialistų trūkumą Europos Sąjungoje. Į jų gretas įeina aptarnavimo sektorius (ypač paklausūs virėjai), medicinos (įvairių sričių medicinos darbuotojai, ypač slaugytojai, kineziterapeutai), IT ir aukštųjų technologijų specialistai bei sezoniniai darbuotojai (žemės ūkis, paslaugų sektorius).
Kaip EP prisideda prie nedarbo mažinimo Europos Sąjungoje?
„Visų pirma Europos Parlamentas prisideda prie jaunimo užimtumo didinimo, numatydamas ES biudžeto lėšų su tuo susijusioms iniciatyvoms. EP patvirtino lėšas jaunimo užimtumo skatinimui 202–2027 m. daugiamečiame ES biudžete, taip pat ekonomikos gaivinimo plane „Naujosios kartos ES“, – teigia EP biuras Lietuvoje.
2020 m. liepos 10 dieną priimtoje rezoliucijoje dėl ES užimtumo gairių, europarlamentarai ragino peržiūrėti būsimas gaires, atsižvelgiant į COVID-19 protrūkį, pabrėždami būtinybę spręsti jaunimo nedarbą, naudojantis sustiprintomis „Jaunimo garantijomis“.
Tų pačių metų spalio 8 dieną EP priimtoje rezoliucijoje europarlamentarai pritarė Europos Komisijos pasiūlymui, ragindami padidinti biudžetą kitam „Jaunimo garantijos“ etapui (2021–2027 m.). Jie taip pat sukritikavo jaunimo įdarbinimo paramos biudžeto mažinimą, vykdytą ES aukščiausio lygio susitikimo metu liepos mėnesį.
Jaunimo garantijos – kas tai?
Jaunimo garantija yra visų valstybių narių įsipareigojimas užtikrinti, kad jaunimui nuo 15 iki 29 metų amžiaus per keturis mėnesius nuo formaliojo mokymo užbaigimo ar tapimo bedarbiais būtų pateikiamas kokybiško darbo pasiūlymas, pasiūlymas tęsti studijas, atlikti stažuotę ar praktiką. Parama jaunuoliams teikiama atsižvelgiant į konkrečius jauno žmogaus polinkius ir galimybes.
Pasak EP biuro Lietuvoje, kol kas tai yra ES Tarybos rekomendacija, tačiau Europos Parlamentas siekia ją įteisinti privalomu teisės aktu.
2013 m. ES sukurta Jaunimo garantijų iniciatyva jau atvėrė duris į darbo rinką daugiau kaip 24 mln. jaunuolių.
Kas sudaro jaunimo užimtumo rėmimo paketą?
EP biuro Lietuvoje teigimu, esminė jaunimo užimtumo rėmimo paketo dalis – atnaujintos „Jaunimo garantijos“. Tačiau be pastarojo rinkinio, skirto jaunimo nedarbui mažinti, paketą sudaro dar trys kryptys, atveriančios kelią į darbo vietas ateinančiai kartai.
Viena iš jų – Tarybos rekomendacijos dėl profesinio mokymo, kuriomis siekiama padaryti sistemas modernesnes, patrauklesnes, lankstesnes ir tinkamas skaitmeninei bei ekologiškai ekonomikai. Lankstesnis, į besimokantįjį orientuotas profesinis mokymas paruoš jaunuolius pirmiesiems darbams ir suteiks daugiau galimybių pagerinti ar pakeisti savo karjerą.
Antroji kryptis yra atnaujintos pameistrystės postūmis, kuris bus naudingas tiek darbdaviams, tiek jauniems žmonėms, o kvalifikuota darbo jėga bus įtraukta į įvairius sektorius. Remdamasis šia programa, Europos pameistrystės aljansas suteikė daugiau nei 900 tūkst. galimybių.
Papildomos priemonės jaunimo užimtumui remti apima užimtumo ir verslo pradėjimo paskatas trumpuoju laikotarpiu, gebėjimų ugdymą, jaunų verslininkų tinklus ir įmonių tarpusavio mokymo centrus.
Jaunimo nedarbo lygis Lietuvoje ir EP iniciatyvų poveikis
Užimtumo tarnybos specialistai pastebi, kad šių metų birželio 1 d. Užimtumo tarnyboje jaunimo iki 29 m. buvo registruota 51,3 tūkst. – tai yra 3,5 tūkst. (6,4 proc.) mažiau nei prieš mėnesį. Tačiau palyginti su praėjusių metų birželio 1 d., jaunų (16–29 m.) darbo ieškančių asmenų skaičius yra 12 tūkst. arba 30,5 proc. didesnis.
Atsižvelgdama į tai, kaip Europos Parlamento idėjos paveikia Lietuvos jaunimo integraciją į darbo rinką, M. Jankauskienė pabrėžia, kad Jaunimo garantijų iniciatyvos (JGI) veiksmų planas yra vykdomas tiek per kasdienę jaunimo darbo centrų (JDC) (veikia 45 jaunimo centrai šalyje) ir jaunimo užimtumo skyrių (JUS) veiklą, tiek įgyvendinant projektus.
„Nepaisant praėjusių metų ir tebesitęsiančių šių metų iššūkių dėl pandemijos, jaunimo informavimo, konsultavimo, profesinio orientavimo paslaugos yra teikiamos nuotoliniu būdu. Nėra galimybės naudoti tam tikrų įrankių (testų) profesiniam orientavimui ir savęs pažinimui, nėra galimybės išvykti į įmones, bet specialistai rengia nuotolinius susitikimus su darbdaviais, socialiniais partneriais“, – dalinasi Užimtumo tarnybos darbuotojai, kalbėdami apie vieną iš JGI priemonių – užtikrinti profesinio orientavimo paslaugų teikimą kiekvienoje savivaldybėje.
Kaip teigia M. Jankauskienė, dėl COVID-19 pandemijos buvo skirta mažiau dėmesio mokinių ir studentų, pageidaujančių dirbti ar savanoriauti, atlikti praktiką vasaros metu, duomenų bazės formavimui. „Planuojama šiais metais skirti daugiau dėmesio savanorystei. Šiuo klausimu bendradarbiaujama su NVO ir jaunimo organizacijomis.“
Nepaisant to, pastebėta, kad jaunimas aktyviau domisi savo verslo kūrimo galimybėmis ir pagal galimybes jiems yra padedama steigti savo verslą, kurti darbo vietą sau.
Skatina pažinti ir atrasti save
Kad ir kaip jaunimo nedarbas slėgtų ES pečius ir keltų abejonių dėl jos ateities, nenuostabu, jog vis dėlto yra jaunų žmonių, kurie nebijo ir ryžtasi siekti tikslų bei savo karjeros aukštumų. Miglė Gudavičiūtė-Kapoor – puikus to pavyzdys. Jaunai, drąsiai ir motyvuotai merginai jau studijų laikais kilo virtualaus asistavimo idėja. Nepaisant to, savo karjerą ji pradėjo pasaulinėje konsultacijų įmonėje „Ernst and Young“. O vėliau, sukaupusi didelį patirties bagažą Prancūzijoje bei Indijoje, kur prasidėjo nuotolinio darbo karjera, M. Gudavičiūtė-Kapoor grįžo į Lietuvą ir pradėjo teikti virtualaus asistavimo paslaugas. „Labai greitai pastebėjau, kad paslauga tikrai reikalinga ir naudinga smulkiam verslui ir savo srities specialistams, kurie viską savo veiklose daro patys. Šiandien jau esame penkių žmonių komanda ir dar planuojame sparčiai augti ir plėstis per ateinančius metus“, – dalinasi M. Gudavičiūtė-Kapoor.
Paklausta, kas šiuo metu ją įkvepia ir iš kur semiasi motyvacijos, Miglė Gudavičiūtė-Kapoor išskyrė tris pagrindinius dalykus: nuolatinį tobulėjimą, iššūkius, su kuriais susiduria kasdien, ir laisvę rinktis.
Kalbėdama apie didžiausias kliūtis, kurios trukdo jauniems žmonėms kurti, dirbti ar imtis verslo, M. Gudavičiūtė-Kapoor mano, kad, kaip ir visiems, tai yra baimė išeiti iš savo komforto zonos, dažnai nepasitikėjimas savimi bei žema savivertė, tačiau svarbiausias aspektas – disciplinos trūkumas ir koncentracija į trumpalaikius tikslus.
„Pastebiu, kad jauni žmonės dabar aplink tiek mato ir girdi skatinančių pozityvių žinučių, kurios kartais iškreipia tikrąją situaciją. Dažnai susidaro klaidinga nuomonė, kad jei darysiu, kas man patinka, nereiks sunkiai dirbti ir dėti daug pastangų. Man labai patinka vienos mano klientės pasakymas: „Pirmiausia pasistatyk žaidimų aikštelę, o tuomet joje galėsi žaisti ir statyti smėlio pilis“, – sako Miglė.
M. Gudavičiūtė-Kapoor rekomenduoja pirmiausia stengtis pažinti save, žinoti, kas tinka ir patinka ar, atvirkščiai, nepatinka, būtent tau. Suprasti, kokios yra tavo stipriosios ir silpnosios pusės. Anot jos, kai žinai tai, daug paprasčiau nepasiduoti, kai susiduri su sunkumais. Žinai, kaip save motyvuoti ir eiti pirmyn savo svajonių link.
„Palinkėčiau pagalvoti ir pasvajoti užsimerkus, kokį žmogų matai kaip idealų save: ką veiki, kaip jautiesi, kaip atrodai, kaip bendrauji su kitais žmonėmis. O tuomet imk ir daryk, nieko nelauk, daryk kasdien, kad ir po patį mažiausią žingsnį, bet į priekį, link to idealaus savęs. Jei sudvejojai, šitas klausimas visada padeda: „Ar po dešimties metų aš gailėsiuosi, kad šito nepadariau?“