Toks socialdemokratų elgesys sulaukė aštrios kritikos net ir savoje stovykloje. Tai – „fundamentalus vokiečių kairiųjų nesusigaudymas“, – nusivylimo neslėpė buvęs britų Europos ministras, leiboristas Denisas MacShane‘as. O buvęs Vokietijos vidaus reikalų ministras, socialdemokratas Otto Schilly, savo partiečius išvadino paikais ir patarė galvoti apie Europos stabilumą, užuot vadovavusis „siaurais partiniais politiniais interesais“.
„Visomis įmanomis priemonėmis, įskaitant šmeižtą, siekdami U. von der Leyen užkirsti kelią į Europos Komisijos pirmininkes,16 Vokietijos socialdemokratų europarlamentarų nedaro paslaugos nei patys sau, nei demokratinei Europos kairei,“ – rašo D. MacShane‘as leidinyje „Welt am Sonntag“.
Britų politikas įsitikinęs: „Vokiečių SPD parlamentarai nemėgsta U. von der Leyen tiesiog dėl to, kad ji – ne iš jų partijos. Tačiau joks Komisijos Pirmininkas „nepriklauso“ nacionalinei ar politinei delegacijai ar bent jau neturėtų būti traktuojamas kaip kokios nors partijos, frakcijos ar tautos nuosavybė, kai tik bus išrinktas.“
Dabar ne metas taikytis įspirti
Ypač apgailėtina D. MacShane‘ui atrodo socialdemokratų idėja sukurpti „asmeniškų užsipuolimų prieš U. von der Leyen bylą, kupiną senų priešiškumų“, ir platinti ją Europos Parlamente.
Vokiečių nusistatymas prieš U. von der Leyen buvusiam britų Europos ministrui primena 1985 metus, kai prancūzų kairė blokavo kandidatą į Europos Komisijos pirmininkus, socialistą Jacquesą Delorsą, – vien dėl to, jog šis jiems atrodė esąs nepakankamai kairuoliškas. Vėliau J. Delorsas nuo 1985 iki 1995 m. sėkmingai vadovavo Europos Komisijai ir dabar tituluojamas visų laikų geriausiu Komisijos Pirmininku.
Taip, U. Von der Leyen „nėra ministrė superžvaigždė (o kas tokia superžvaigždė yra?), tačiau ji pasižymi unikalia analitinio mąstymo dovana, sugeba ne tik suvokti ir valdyti, bet ir komunikuoti kompleksiškas temas“, – giria kandidatę britas. Be to, pasak jo, tik keletas vokiečių politikų turi tokį ryškų europietišką profilį kaip U. von der Leyen.
„Pirma moteris, kuriai pasiūlyta vadovauti Europai, galės šį darbą drauge su parlamentu išties gerai atlikti. Dabar ne metas taikytis įspirti, ne metas tokiam politiniam menkadvasiškumui,“ – moralizuoja britų leiboristas.
Ar kiti Europos socialdemokratai atves vokiečius į protą?
Tai – „išties žema kampanija“, – savo partijos elgesį pasmerkė buvęs Vokietijos vidaus reikalų ministras Otto Schily. Kad vokiečių socialdemokratai agituoja nebalsuoti už U. von der Leyen, yra „paika“ ir pavojinga. „Vengiu žodžio katastrofa. Tačiau tai būtų labai apgailėtinas pralaimėjimas,“ – sakė jis.
U. von der Leyen „yra išties kompetentinga, protinga politikė su tarptautine patirtimi, turinti visas Komisijos Pirmininkei reikalingas savybes“, – sakė O. Schily leidiniui „Welt am Sonntag“. Jis prisipažino nežinantis, kas dedasi jo partiečių galvose ir nenorintis psichologizuoti, vis dėlto išsakė įtarimą, kad socialdemokratams dabar „trūksta vidinės tvirtybės, reikalingos tokiems klausimams šaltai apsvarstyti“. Mat, Vokietijos socialdemokratai šiuo metu patiria sunkią kirzę: nuo jų nusigręžia rinkėjai, o ir viduje partija susipriešinusi, pasimetusi.
„Viliuosi, kad mūsų draugams socialdemokratams iš kitų Europos šalių, ypač iš Ispanijos, pavyks perkalbėti vokiečių socialdemokratus. Būtų pragaištinga, jei Europos socialdemokratai pritartų, o vokiečiai – ne. Tuomet SPD prisidėtų prie savo stovyklos suskaldymo. Niekingiau ir būti negalėtų“, – sakė O. Schily.
Keistas reikalavimas: kandidatė privalo atsisakyti „nacionalistų balsų“
Patys vokiečių socialdemokratai europarlamentarai teigia giną demokratiją Europos Sąjungoje, nors po kilniomis deklaracijomis kyšo anaiptol ne tokie kilnūs motyvai, tarkim, įžeistos partinės ambicijos. Po to, kai Višegrado šalys ir Italija nepalaikė socialistų olando Franso Timmermanso kandidatūros, vokiečių socialdemokratai užsispyrė neremti Europos Tarybos pasiūlytos krikščionių demokratų atstovės. Nors prieš tai patys, vadovaudamiesi partine logika, atmetė bavarą Manfredą Weberį – rinkimuose į Europos Parlamentą daugiausia balsų gavusios Liaudies partijos kandidatą.
Dabar agitacinę kampaniją prieš U. von der Leyen varantys vokiečiai nesidrovi daryti spaudimo jai pačiai: kandidatė į aukščiausią Europos Sąjungos postą privalanti „aiškiai pareikšti, kad ji jokiu būdu nenori būti renkama dešiniųjų ir dešiniųjų nacionalistų iš Vengrijos, Lenkijos ar Italijos balsais,“ – dienraštyje „Tagesspiegel“ reikalavo Europos socialdemokratų partijos generalinis sekretorius, vokietis Achimas Postas. Nes tai, pasak jo, „naujajai Komisijai būtų daugiau nei dėmė, tai būtų sunki našta Europos demokratijai“.
Vokietijos radijas cituoja Lietuvos prezidentą Gitaną Nausėdą
Aišku, kad vien Europos Liaudies partijos balsų U. von der Leyen nepakaks, žalieji ir kairė yra prieš jos kandidatūrą, kitų šalių socialdemokratai ir liberalai dar svyruoja. O štai Europos konservatorių ir reformistų frakcija, turinti 62 balsus, yra palyginti palankiai nusiteikusi.
Su U. von der Leyen sutinkame ne visais punktais, tačiau „turime būti pragmatiški“, – sakė konservatyvios dešinės frakcijos atstovas spaudai. O Vengrijos užsienio reikalų ministras Péteris Szijjártó jau pažadėjo paremti kandidatę, argumentuodamas: „Ursula von der Leyen gerbia Bendrijos valstybes“.
Būtų neblogai, jei daugiau pagarbos kitoms Bendrijos valstybėms bei kitų šalių rinkėjams jaustų ir vokiečių socialdemokratai.
Balsavimo išvakarėse Vokietijos radijas „Deutschlandfunk“ šalia dviejų Vokietijos politikų, raginančių vokiečių socialdemokratus baigti blokadą, informavo apie Lietuvos prezidento Gitano Nausėdos paramą:
„Ir Lietuvos prezidentas Nausėda pasisakė už gynybos ministrės išrinkimą naująja Europos Komisijos pirmininke. Tai jis pasakęs asmeniškai pačiai U. von der Leyen“, – pranešė „Deutschlandfunk“. Iki paskutinio momento lieka neaišku, ar U. von der Leyen bus išrinkta.