Kavinė, kurioje niekada nebuvo alkoholio ar rūkoma: čia keičiasi žmonių likimai

Vilniaus senamiestyje įsikūrusi kavinė „Mano guru“ ne tik maitina svečius, bet ir turi gilią savo veiklos prasmę – padeda grįžti į gyvenimą daugeliui iš priklausomybės liūno besikapstančių žmonių. Šiais metais pilnametystės sulaukusi veikla drąsos keisti savo gyvenimą suteikė 700 socialinio projekto dalyvių. Kavinė, kurioje niekada nebuvo rūkoma, niekada nebuvo prekiaujama alkoholiu, įkurta vedina socialinių poreikių.

Idėja nebuvo originali – pavyzdys nusižiūrėtas Čekijos sostinėje Prahoje, tačiau ilgi veiklos metai atskleidžia, kad gyvenimus alkoholyje ar narkotikuose skandinusiems žmonės, kurių dalis jau buvo praradę net gyvenamąją vietą, artimuosius, ištiesta pagalbos ranka atveria galimybes vėl tapti atsakingiems už savo gyvenimą.

Europos piliečio apdovanojimą šiais metais pelniusi organizacija neslepia, kad tenka susidurti su sunkumais kasdien, tačiau viliasi, jog misija, kurios vedini dirba, nepasiduos nei karantinams, nei kartais dar sutinkamiems skeptikams.

„Per 18 veiklos gyvavimo metų projekte dalyvavo 700 žmonių, kuriems buvo suteikta antra ir trečia galimybė gyvenime. Labai smagu stebėti tuos, kurie „užsikabino“ – įsidarbino, susirado būstą, sukūrė šeimas. Tie žmonės grįžta, užeina išgerti puodelio kavos ir papasakoti apie save. Tai didžiausias atlygis mums už investuotą darbą ir laiką, o šių žmonių sėkmė mus motyvuoja dirbti toliau“, – neslepia kavinės „Mano guru“ generalinė direktorė Reda Sutkuvienė.

Verslo idėją padiktavo tai, kad reabilitacijai pasiryžę priklausomybę turintys žmonės vėl atsidurdavo ties riba – daugelis jų buvo praradę kvalifikaciją, įgūdžius, turėjo ieškoti saugios aplinkos sau, kad nepasuktų atgal.

„Po reabilitacijos bendruomenėse nebuvo tokių vietų, kur žmonės galėtų pradėti dirbti, mokytis darbo vietoje, kuri būtų jiems saugi aplinka. Mes vadiname tai socialinės reintegracijos vieta. Taip pat buvo teigiamas impulsas iš miesto savivaldybės. Idėja parsivežta iš Prahos. Sujungus savivaldybės, Priklausomybių ligų centro ir privataus verslo pastangas, atsirado Viešoji įstaiga Socialiniai paramos projektai. Taip pradėjome dirbti. Iš tiesų esame pirmas tokio tipo socialinis verslas Lietuvoje, kur verslo ir socialinė misijos yra vienodai svarbios“, – pirmus žingsnius į kitokį verslą prisimena projektui dabar vadovaujanti moteris.

Įmonės atstovė sako, kad vidutiniškai vienu metu „Mano guru“ kavinėje dirba apie 20 darbuotojų. Dalis dirbančių – lyg savotiški vedliai, savo srities profesionalai. Tai nuolatiniai darbuotojai, kurie po reabilitacijos pirmus žingsnius į gyvenimą žengiantiems žmonėms tampa mentoriais.

Projekto dalyviai įmonėje dirba nuo 6 mėnesių iki metų.

„Socialinio projekto dalyviai yra socialiai integruojami žmonės, kurie ateina mokytis ir dirbti. Vėliau mes padedame jiems susirasti darbą, integruotis į darbo rinką ir visuomenę. Šiems žmonėms svarbu pradėti naują gyvenimą saugioje vietoje, tad svarbus viso kolektyvo požiūris ir tam tikras lankstumas, netgi minkštumas ir atlaidumas. Dažnai mūsų integruojami asmenys neturi socialinių ir daugelio profesinių įgūdžių. Čia mes jiems suteikiame laiką ir galimybes tai įgyti“, – apie gyvenimus keičiančios kavinės veiklą pasakoja R. Sutkuvienė.

Geri darbai neliko nepastebėti. Kavinė jau turi nuolatinių klientų, kurie noriai palaiko tokią veiklą ir nesistebi, kodėl kavinėje niekas nepasiūlys alkoholinių gėrimų.

„Dedame pastangas būti visapusiškai socialiai atsakingi. Buvome pirmoji viešojo maitinimo vieta, kur neprekiaujama alkoholiu, čia niekada nebuvo rūkoma. Propagavome sveiką mitybą, todėl įkūrėme salotų barą – buvome pirmi, kurių tokia specializacija. Šiuo metu įgyvendiname zero waste – projektus, organizuojame vidinius gamybos procesus taip, kad atliekos būtų ne tik rūšiuojamos, bet ir siekiama jų generuoti kaip įmanoma mažiau. Be to, bendradarbiaujame su vietos ūkininkais, ilgą laiką „Mano guru“ veikė ir sekmadieninis ekologiškas turgelis“, – dalijasi socialinę atsakomybę skatinančios įstaigos vadovė.

Ilgus metus į priklausomybes panirę žmonės, anot salotų baro vadovų, buvo stigmatizuojami. Kuriant verslą teko susidurti ir su įvairiomis baimėmis – o kas, jei nepavyks? Tačiau ilgi darbo metai rodo, kad idėja išties vertinga daugeliui žmonių. Visgi klastingo COVID viruso pasekmės neaplenkė ir šios vietos.

Sunkumai padiktavo sukurti naujovę – maisto vagonėlį, kuris paslaugas padarė mobilias. „Mano guru“ vadovai sako, kad kol kas tai tik pirmieji žingsniai, tad kviečia palaikančius jų idėją užsisakyti kad ir įmonės pietus arba surengti šventę, kurioje šviežią ir sveiką maistą pagamins atvykę vagonėlių darbuotojai.

„Kviečiame visus, kurie mus palaiko ir tiki mūsų socialinės atsakomybės idėja, visus atsakingus valgytojus dažniau apsilankyti. Duokite mums darbo“, – svečius kviečia arba siūlo pakviesti atvykti „Mano guru“ vadovaujanti R. Sutkuvienė.

Salotų baro veiklą puikiai žinanti europarlamentarė Vilija Blinkevičiūtė „Mano guru“ nominavo

Europos piliečio apdovanojimui.

Europarlamentarė pabrėžia, kad „Mano guru“ yra vienas pirmųjų socialinio verslo projektų Lietuvoje, kuris teikia neįkainojamas paslaugas socialiai remtiniems žmonėms bei džiugina vilniečius gardžiais patiekalais.

„Teko susidurti su šiuo projektu, kuris remiamas ir ES socialinio fondo lėšomis, ištakų, ne kartą lankiausi kavinėje, taip pat ir su kolegomis iš Europos Parlamento. Įsitikinome, kaip galima sėkmingai spręsti tikslinių grupių socialinių ir darbinių įgūdžių neturėjimo, ekonominio pasyvumo, mažų galimybių, diskriminacijos darbo rinkoje, socialinės ir ekonominės atskirties problemas. Ačiū Socialinių paramos projektų kolektyvui už jų prasmingą darbą, – sako V. Blinkevičiūtė. – Šis apdovanojimas jau ketvirtas mano nominuotas. Garbingą Europos Parlamento apdovanojimą yra pelnę Lietuvos neįgaliųjų forumas, Trečiojo amžiaus universitetai ir Lietuvos moterų lobistinė organizacija. Tai visuomeninės organizacijos, kurios atlieka svarbią socialinę funkciją, – kovoja už lygias galimybes. Šiemet nominavau vieną pirmųjų Lietuvoje socialiai atsakingo verslo projektų.“
Europos Sąjungos (ES) socialinių teisių ramstis numato lygių galimybių principo įgyvendinimą visose mūsų gyvenimo srityse. Socialinius projektus palaikanti europarlamentarė sako, kad ne viską galima padaryti vien įstatymais ir valstybės pastangomis, – svarbios ir nevyriausybinių organizacijų bei socialiai atsakingo verslo iniciatyvos. Todėl šis projektas yra puikus sėkmės pavyzdys kitoms valstybėms.

Europarlamentarė V. Blinkevičiūtė sako, kad vien tik per 2020 metus, kai visi kentėjo nuo karantino poveikio, integracijos projektuose dalyvavo 50 asmenų, sukurta 30 darbo vietų.

„Manau, kad šiuo atveju reikšmingiausiu kriterijumi buvo vienos svarbiausių ES vertybių – lygių galimybių principo praktinis įgyvendinimas socialiai atsakingame versle. Šis apdovanojimas teikiamas piliečiams, grupėms, asociacijoms arba organizacijoms už jų įgyvendintus projektus, kuriuos vykdydami jie pasiekė išskirtinių laimėjimų ir (arba) parodė ypatingą atsidavimą šių sričių projektams: veikla, kuria skatinamas didesnis valstybių narių piliečių tarpusavio supratimas ir glaudesnė integracija ar sudaromos sąlygos tarpvalstybiniam ar tarptautiniam bendradarbiavimui vykti Europos Sąjungoje; veikla, kuri apima ilgalaikį tarpvalstybinį ar tarptautinį kultūrinį bendradarbiavimą, kuriuo stiprinama Europos dvasia; su einamaisiais Europos metais susiję projektai; veikla, konkrečiai susijusi su vertybėmis, įtvirtintomis Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje“, – vardija ES parlamento narė.

Europos piliečio apdovanojimas nuo 2008 m. skiriamas už nuopelnus siekiant geresnio ES šalių ir gyventojų tarpusavio supratimo, plėtojant glaudesnį jų bendradarbiavimą ir skleidžiant pagrindines ES vertybes: žmogaus orumą, lygybę, solidarumą, teisingumą, pilietines teises ir laisves. Piliečiai, piliečių grupės, asociacijos ar organizacijos gali teikti paraiškas Europos piliečio apdovanojimui gauti už savo įgyvendintus projektus arba nominuoti kitus. Kiekvienas Europos Parlamento narys taip pat gali iškelti po vieną kandidatūrą per metus.

Lietuvoje šį apdovanojimą yra pelniusi Šv. Jokūbo kelio savivaldybių asociacija, Lietuvos moterų lobistinė organizacija, Medardo Čoboto trečiojo amžiaus universitetas, Lietuvos neįgaliųjų forumas ir restoranas „Jurgis ir Drakonas“.