Esamą situaciją komplikuoja ne tik spaudimas ar potencialios ES ir JAV sankcijos, bet ir valdančiosios daugumos susiskaldymas. Viešojoje erdvėje vis garsiau imama kalbėti apie galimus išankstinius rinkimus, taip pat pabrėžiamas ir paties įstatymo pataisų racionalumo stygius.
Įstatymas prieš TVN
Liepos 7 d. Teisės ir Teisingumo (lenk. Prawo i Sprawiedliwość) partija Seimo svarstymui pateikė naują įstatymo projektą, kuris uždraustų verslui ar valstybėms už Europos Ekonominės Erdvės (EEE) ribų valdyti daugiau nei 49 proc. lenkų žiniasklaidos platformų akcijų. Kitaip tariant, didžiąją dalį Lenkijos žiniasklaidos įmonių turėtų kontroliuoti arba lenkiškasis kapitalas, arba kapitalas iš EEE erdvės.
Valdančiosios PiS partijos atstovai argumentuoja, jog įstatymas leis užtikrinti medijų apsaugą ir nepriklausomybę nuo priešiškų valstybių įtakos. Lyginant su kitų šalių praktikomis, pavyzdžiui, Prancūzijoje, įstatymai draudžia užsienio subjektams valdyti daugiau nei 20 proc. transliavimo licenciją turinčios bendrovės akcijų.
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) politologas doc. dr. Andžejus Pukšto teigia, kad būtina suprasti Lenkijos kontekstą. „Tokia praktika nėra labai reta ES. Tačiau būtina suprasti Lenkijos kontekstą, be kurio galima net būtų pritarti tokiam vyriausybės siūlomam įstatymui.“
Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis, gindamas įstatymo pataisų projektą argumentavo, kad tokie pakeitimai užkirs kelią Rusijos ir Kinijos kompanijoms įsigyti bei perimti Lenkijos medijų kontrolę.
„PiS parodė savo rinkėjui, jog vyriausybė gali nuosekliai įgyvendinti turimą idėją ir iškeltus tikslus – repolonizuoti medijas. Prieš metus Vyriausybė sugebėjo įsigyti didesnę dalį medijų, kurias anksčiau valdė vokiečių įmonės. Tos įmonės net pačios ieškojo pirkėjo. Atrodo, kad šis įstatymas yra labiau nukreiptas į rinkiminius poreikius – PiS elektorato poreikius“, – teigia A. Pukšto.
Visgi Lenkijoje šis įstatymas yra aktualus tik vienai konkrečiai žiniasklaidos priemonei – TVN medijų grupei, kurios savininkas, valdantis 100 proc. akcijų, yra amerikiečių „Discovery“ koncernas. Žvelgiant iš kitos pusės, šios pataisos neturėtų jokios įtakos Vokietijos kapitalui, kuris kontroliuoja net didesnę dalį televizijos ar spaudos leidinių.
Tad pagal naują įstatymą „Discovery“ koncernas būtų priverstas parduoti savo 51 proc. TVN indėlio, kurio vertė apytiksliai sudaro virš 1 mlrd. JAV dolerių.
Tuo pačiu TVN yra taip pat žinoma kaip nebijanti dažnai kritikuoti valdančiosios daugumos ir atstovauti opozicijos pasaulėžiūrą. Žiniasklaidos atstovai ir nevyriausybinės organizacijos, kurios rūpinasi žodžio ir minties laisve, suteikė šiai PiS iniciatyvai „Lex Anti-TVN“ (lot. įstatymas prieš TVN) pavadinimą.
Stabdoma transliavimo licencija
Šios diskusijos apie įstatymo pataisų projektą vyksta tuo pat metu, kaip ir Lenkijos Transliavimo Tarybos (KRRIT) svarstymai dėl TVN dešimties metų transliavimo teisių licencijos atnaujinimo. Esama licencija baigia galioti š. m. rugsėjo 26 d., nors TVN kreipėsi į Transliavimo Tarybą dėl licencijos atnaujinimo jau prieš 19 mėnesių.
TVN koncernas, siekdamas prisitaikyti prie naujo Lenkijos įstatymo, įkūrė savo padalinį Olandijoje, kur gavo ES transliavimo teisę. Kadangi TVN padalinys registruotas Olandijoje, kas atitinka siūlomo įstatymo reikalavimus, Lenkijos Transliavimo Taryba leido TVN toliau transliuoti Lenkijoje.
„TVN tikrai nedings. Visada galima registruoti įmonę Vokietijoje, Olandijoje ar kitur. Tačiau reikėtų vertinti šį įstatymą kaip tam tikrą propagandinę akciją – taip, kad PiS siekia susigrąžinti ir polonizuoti medijas, o TVN neveikia Lenkijos labui“, – teigia A. Pukšto.
TVN kritikai ir vyriausybės politiką palaikanti pusė sutinka, kad balanso paieška tarp kritikos, žodžio, medijų laisvės bei tarp nacionalinio saugumo prioritetų yra neabejotinai sudėtingas procesas.
Pavyzdžiui, opozicijos narys Franciszekas Sterczewskis, kritikuodamas Lenkijos vyriausybės pastangas tvarkytis su vis augančiais migrantų iš Baltarusijos srautais, pavadino Lenkijos sienos apsaugos pareigūnus „šunimis“. Tačiau TVN laidos vedėjas ir toliau nepertraukė kalbėtojo, o šis incidentas sukėlė didžiulį pasipiktinimą.
Kylant vis didesniam įtarimui, kad KRRIT sąmoningai atidėliojo sprendimą pratęsti licenciją, valdančioji PiS partija tokiomis įstatymo pataisomis galimai siekia sudaryti dar didesnį spaudimą sau nepalankiai TVN grupei. Toks žingsnis būtų priimtas kaip tiesioginė diskriminacija bei būtų laikomas politiškai motyvuotu – tai gali būti laikoma PiS bandymu susidoroti su kritiškai nusiteikusia žiniasklaidos įmone.
Nesutarimai valdančiojoje daugumoje
Nesutarimai dėl šių įstatymo pataisų taip pat sukūrė takoskyrą valdančiojoje daugumoje. Premjeras Mateuszas Morawieckis, motyvuojamas viešai išsakomos kritikos bei vis didėjančių esminių nesutarimų dėl planuojamos mokesčių reformos ir medijų įstatymo, atleido vystymo ir darbo ministrą Jarosławą Gowiną – „Porozumienie“ (liet. susitarimas) partijos lyderį, kuris taip pat ėjo ministro pirmininko pavaduotojo pareigas.
Jei 3 partijas vienijanti „Vieningos Dešinės“ koalicija prarastų Susitarimo partijai priklausančius 13 parlamentarų, valdantieji išlaikytų tik vieno balso persvarą 460 narių Seime. Taip susiklosčius aplinkybėms, dabar PiS lyderiai aktyviai bando prisivilioti „Susitarimo“ partijos narius ir nepriklausomus parlamentus į savo stovyklą. Priešingu atveju kiltų išankstinių rinkimų pavojus, kurie galėtų įvykti jau ateinantį pavasarį.
Tačiau verta prisiminti, jog „Piliečių platforma“ (lenk. Platforma Obywatelska, PO), būdama valdžioje, taip pat turėjo sudėtingus santykius su medijomis. „Santykių tarp vyriausybės ir medijų kontekstas rodo, jog problemos yra senos. PO taip pat labai stengėsi pašalinti savo oponentus iš žiniasklaidos. PO vyriausybė nepadarė didelės pažangos depolitizuojant medijas ir nesukūrė jokių saugiklių, kad tokios situacijos nesikartotų ateityje“, – svarto A. Pukšto
ES ir JAV reakcijos – galimos sankcijos
Be abejonės, PiS vyriausybė, turinti neigiamą įvaizdį tarptautinėje arenoje, dėl šių siūlytų įstatymo pataisų sulaukė didelės kritikos iš užsienio partnerių ir institucijų.
Vera Jourova, Europos Komisijos vicepirmininkė vertybių ir skaidrumo klausimams, teigė, jog toks įstatymo projektas pasiųs „neigiamą signalą“ apie medijų laisves Lenkijoje. „Mums yra būtinas Medijų Laisvės Aktas visoje ES, kad palaikytume žiniasklaidos laisvę ir remtume teisės viršenybę“, – teigė V. Jourova.
Verta prisiminti, kad balandžio mėnesį Europos Komisijos vidaus rinkos komisaras Thierry Bretonas iškėlė idėją Europos Sąjungos mastu priimti Medijų Laisvės Aktą, kuris garantuotų medijų nepriklausomybę bei leistų efektyviau taikyti sankcijas bendrijos narėms, kurios kėsinasi į žiniasklaidos laisvę. Kaip pavyzdį, T. Breton pateikė būtent nerimą keliančius pokyčius Lenkijos spaudos pliuralizme.
Europarlamentaras Radosławas Sikorskis teigia, kad Lenkijos vyriausybė priimdama medijų įstatymo pataisas turės „sumokėti kainą“. Pasak Sikorskio, pirma sureaguos JAV, kurios, parlamentaro manymu, svarsto kelias opcijas: Lenkijos izoliacija ir kontaktų ribojimas su Vašingtonu, JAV 250-ties Abrams tankų pardavimo lenkams procedūrų sustabdymas, o vėliau galėtų sekti ir asmeninės sankcijos Lenkijos vyriausybės nariams.
Visgi tokius Sikorskio teiginius reikėtų vertinti su skeptiškai. „Nereikėtų šio klausimo labai „suvertybinti”. Aišku, įstatymas meta šešėlį santykiams su JAV, bet neverta tikėtis rimtų pasekmių, nes JAV dėmesys šiuo metu yra ties kitais klausimais”, – sako A. Pukšto.
Tuo tarpu JAV Valstybės sekretorius Anthony Blinkenas patikino, jog prezidentas Joe Bidenas asmeniškai stebi šią situaciją bei išreiškė Vašingtono susirūpinimą dėl žodžio laisvės suvaržymo Lenkijoje bei dėl tikslingo taikymosi į amerikiečių kapitalą.
Tolimesnis įstatymo pataisų priėmimo procesas sudaro svarstymą ir balsavimą Lenkijos Senate, kur daugumą sudaro opozicinės partijos, tačiau jos yra susiskaldžiusios ir dažnu atveju negali vieningai sutarti dėl savo pozicijos. Sėkmės atveju Senate, įstatymas įsigaliotų jį pasirašius Lenkijos prezidentui Andrzejui Dudai, kuris priklauso PiS artimajai aplinkai.