Populiariausios ES šalys tarp prašančių prieglobsčio – Vokietija, Ispanija ir Prancūzija
2019 m. 272 mln. žmonių visame pasaulyje gyveno kitoje šalyje nei gimė. ES tokių žmonių buvo 57 mln. arba 11 proc. visų ES gyventojų – apie 20 mln. jų atvyko iš kitos ES valstybės, likusieji – gimė už ES ribų.
Manoma, kad judėjimo ribojimai, įvesti siekiant sumažinti koronaviruso pandemijos padarinius, sumažino teisėtą ir neteisėtą migraciją. Tam įtakos turėjo uždarytos valstybių sienos, sustabdyti teisėtos migracijos maršrutai ir programos, skirtos priglausti pabėgėliams.
2020 metais ES buvo pateikta daugiau nei 471 tūkst. prieglobsčio prašymų – 32,6 proc. mažiau nei tuo pačiu 2019 metais. 2018 m. prašymų buvo 634 tūkst. – žymiai mažiau nei vienas milijonas prašymų, užregistruotų 2015 ir 2016 metais.
Pirmojo kreipimosi prašymų ES sumažėjo 34 proc., išskyrus Austriją, kurioje prašymų skaičius pakilo 17,5 proc. Palyginus su 2019 m., skaičiai sumažėjo Vokietijoje ir Prancūzijoje, tačiau Vokietija liko pagrindine šalimi 2020 m., su 24,6 proc. visų pirmą kartą besikreipiančių asmenų (102 500). Antroji šalis yra Ispanija, į kurią kreipėsi 20,7 proc. asmenų (86 400) ir Prancūzija, į kurią kreipėsi 19,6 proc. asmenų (81 800) – daugiau nei Graikijoje (9,1 proc.) ir Italijoje (5,1 proc.).
Labiausiai paraiškų skaičius sumažėjo Albanijoje (–70,8 proc.), Gruzijoje (–65,6 proc.) ir Irane (–62,3 proc.).
Daugiau nei trys ketvirtadaliai (78,7 proc.) pirmojo kreipimosi prieglobsčio prašytojų ES 2020 m. buvo jaunesni nei 35 m., o nelydimų nepilnamečių prašymų buvo 13 600.
Per pirmus penkis šių metų mėnesius beveik dvigubai padidėjo neteisėtų sienos kirtimo atvejų
Duomenis apie neteisėtą ES išorės sienų kirtimą, kurį registruoja nacionalinės valdžios institucijos, renka Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra. Jos duomenimis, 2015 ir 2016 m. daugiau nei 2,3 mln. asmenų kirto ES sieną nelegaliai.
Bendras neteisėtų kirtimų skaičius 2020 m. sumažėjo iki 124 tūkst. – tai yra žemiausias lygis nuo 2013 m. ir 13 proc. sumažėjimas palyginus su tuo pačiu laikotarpiu 2019 metais.
Tačiau per pirmuosius penkis 2021 m. mėnesius nelegalių Europos išorės sienų kirtimų skaičius viršijo 47 100, tai yra 47 proc. daugiau nei visų kirtimų prieš metus.
Viduržemio jūros kirtimas tebėra mirtinas – pranešama, kad 2020 metais mirė ar dingo 1 754 žmonės, o 2019 m. – 2095 žmonės. Neteisėtas atvykimas Centrinės Viduržemio jūros maršrutu (į Italiją ir Maltą) patrigubėjo, palyginus su tuo pačiu laikotarpiu 2019 metais. Neteisėtų atvykimų buvo daugiau nei 35 600, palyginus su beveik 11 500 atvykimų 2019 metais – dauguma žmonių atvyko į Lampedūzą.
Daugiausiai ES prieglobsčio prašo sirai, afganai, venesueliečiai, kolumbiečiai
Daugelis atvykėlių yra kilę iš šalių, kenčiančių ne dėl šalių konfliktų, o dėl ekonomikos nuosmukio. Tikėtina, kad prie šios tendencijos prisidės ir pasaulinių pinigų perlaidų sumažėjimas. Kol pandemija nebus suvaldyta ir kol neatsigaus ekonomika, įdarbinimo ir sveikatos priežiūros perspektyvos išliks paskatomis žmonėms atvykti į ES.
Sirai išliko didžiausia ES prieglobsčio prašytojų grupe 2020 m. (15,2 proc.), o afganai sudarė 10,6 proc. visų prieglobsčio prašytojų, kurie kreipėsi pirmą kartą, venesueliečiai – 7,3 proc., o kolumbiečiai – 7,0 proc.
Pagrindinės migracijos priežastys
Socialiniai ir politiniai veiksniai. Persekiojimo dėl etninių, religinių, rasinių, politinių ir kultūrinių priežasčių aukos dažnai yra priverstos palikti savo šalį. Migraciją gali sukelti karas, ginkluotas konfliktas ar jo grėsmė, pabėgėliams dažnai grasina jų pačių vyriausybės. Pabėgusiems dėl ginkluotų konfliktų ar žmogaus teisių pažeidimų paprastai teikiama humanitarinė pagalba. Jie dažnai apsigyvena artimiausioje saugioje šalyje, kurioje dėl humanitarinių priežasčių galima priimti pabėgėlius.
Pastaraisiais metais į ES atvyko daug pabėgėlių, kurie buvo priversti palikti namus dėl terorizmo, karo ar jų vyriausybių grasinimų. 2019 m. ES prieglobstis buvo suteiktas 295 800 žmonių. Daugiau kaip ketvirtadalis prieglobsčio prašytojų atvyko iš karo nuniokotos Sirijos, taip pat Afganistano ir Irako.
Demografiniai ir ekonominiai veiksniai. Migracija dėl demografinių ar ekonominių priežasčių yra daugiausia susijusi su šalies nedarbo lygiu, darbuotojų teisėmis, darbo sąlygų užtikrinimu ir valstybės ekonomikos būkle. Dažniausiai žmonės persikelia į kitą šalį tikėdamiesi didesnių atlyginimų, išsilavinimo galimybių ar aukštesnės gyvenimo kokybės.
Tarptautinės darbo organizacijos duomenimis, 2017 m. 164 mln. Žmonių pasaulyje persikėlė dirbti į kitą šalį. Jie sudarė beveik du trečdalius migrantų. 70 proc. jų įsikūrė stiprią ekonomiką turinčiose ir didesnes pajamas užtikrinančiose šalyse.
Aplinkos faktoriai. Klimato kaita visada buvo pagrindinė migracijos varomoji jėga – žmonėms teko bėgti nuo stichinių nelaimių, tokių kaip potvyniai, uraganai ir žemės drebėjimai. Numatoma, kad dėl klimato pokyčių ateityje padaugės nelaimių, o tai privers išsikraustyti dar daugiau žmonių. Konkretų mastą sunku nustatyti, tačiau manoma, kad iki 2050 m. skaičiai gali svyruoti nuo 25 mln. iki 1 mlrd.
Migrantų krizė Europoje atskleidė ES prieglobsčio sistemos trūkumus, rengiami pakeitimai
Efektyvus migracijos valdymas, taisyklės dėl prieglobsčio prašytojų ir išorės sienų apsauga daugelį metų buvo ES prioritetas. 2020 m. rugsėjo 23 d. Europos Komisija pristatė naują teisėkūrinių aktų pasiūlymų rinkinį (savo siūlymus ES valstybėms narėms ir Europos Parlamentui) – Migracijos ir prieglobsčio suteikimo paktą New Pact on Migration and Asylum (šaltinis: europa.eu). Paktu siekiama pakeisti ir patobulinti dabartines procedūras, užtikrinant bendrą atsakomybę ir solidarumą.
Parlamentas taip pat dalyvavo rengiant naujas kovos su nelegalia imigracija bei griežtesnės sienų kontrolės valdymo priemones. Jis taip pat prisidėjo ruošiant veiksmingesnę informacijos rinkimo ir saugojimo sistemą apie į ES atvykusius asmenis.
Simonas Šatūnas, laikinai vadovaujantis Lietuvos atstovybei ES sako, kad svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad rengiant Migracijos paktą dokumentų rinkinį, ES dar nebuvo susidūrusi su migracija, kaip hibridinio karu įrankiu, todėl labai tikėtina, kad kylant naujiems su migracija susijusiems iššūkiams, dokumentas dar bus tobulinamas.
„Taip pat reikia pastebėti, kad dėl šio dokumentų rinkinio dar tik prasidėjo pirminės diskusijos ir jos dar ilgai bus derinamos dėl labai skirtingų valstybių pozicijų ir dėl su migraciją susijusių klausimų bei aspektų gausos. Paktinių pasiūlymų laukia dar ilga kelionė, kuri priklausys nuo nuolat besikeičiančios situacijos ir visuomenės požiūrio į migraciją, kaip į reiškinį, apskritai. Diskusijos šiandien dėl EK pasiūlymų vyksta įvairiuose ES Tarybos darbo grupių formatuose“, – patikina S. Šatūnas, pabrėždamas, kad EK turi tikslą, kad dėl šio Migracijos ir prieglobsčio suteikimo pakto pavyktų susitarti kuo greičiau.
2018 m. „Eurobarometro“ apklausos duomenimis, 72 proc. europiečių norėtų aktyvesnio ES vaidmens migracijos atžvilgiu.
EK pirmininkė atkreipė visų dėmesį į hibridinę ataką prieš Baltijos šalis
Savo metiniame pranešime (š .m. rugsėjo 15 d.) Europos komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen sakė: „Pažvelkite, kas dedasi prie mūsų sienos su Baltarusija. Minsko režimas žmones pavertė įrankiais. Susodino juos į lėktuvus ir tiesiogine to žodžio prasme stūmė Europos sienų link.To negalima toleruoti. Ir tai rodo greita Europos reakcija. Galite būti tikri, toliau palaikysime Lietuvą, Latviją ir Lenkiją. Ir vadinkime daiktus tikraisiais vardais: tai hibridinė ataka, kuria siekiama destabilizuoti Europą“.
EK vadovė sakė, kad spręsdami Šengeno erdvės klausimus ieškos naujų būdų, kaip reaguoti į tokią agresiją ir užtikrinti vieningą mūsų išorės sienų apsaugą: „Tačiau kol mes nerasime bendro sutarimo, kaip valdyti migraciją, mūsų oponentai toliau ja naudosis. Tuo tarpu prekiautojai žmonėmis toliau pelnosi gabendami juos mirtinai pavojingais maršrutais per Viduržemio jūrą. Šie įvykiai rodo, kad kiekviena šalis yra suinteresuota kurti Europos migracijos sistemą“.
Pasak pirmininkės, naujame migracijos ir prieglobsčio pakte yra viskas, ko mums reikia įvairiose aktualiose situacijose: „Yra visi elementai. Tai subalansuota ir humaniška sistema, veiksminga visose valstybėse narėse ir visomis aplinkybėmis. Žinome, kad galime rasti bendrą sutarimą. Komisija pristatė paktą prieš metus, bet į priekį judama labai vangiai. Manau, kad dabar atėjo metas europinei migracijos valdymo politikai. Todėl raginu šį Parlamentą ir valstybes nares paspartinti procesą“.
EK vadovė taip pat pabrėžė valstybių narių tarpusavio pasitikėjimą, pačių europiečių tikėjimą, kad migraciją galima suvaldyti: „Tikėjimas, kad Europa visada laikysis savo priedermės pasirūpinti pažeidžiamiausiais ir reikalingiausiais pagalbos“.
Pirmininkė pastebi, kad dėl migracijos Europoje yra daug labai tvirtų nuomonių, bet ji tikinti, kad iki bendro sutarimo jau ne taip toli.
„Jeigu paklaustume europiečių, dauguma pritartų tam, kad turėtume pažaboti neteisėtą migraciją, bet drauge suteikti prieglobstį tiems, kurie buvo priversti palikti savo šalį. Jie pritartų tam, kad turėtume grąžinti atgal tuos, kurie neturi teisės pasilikti, bet priimti tuos, kurie atvyko teisėtai ir svariai prisideda prie mūsų visuomenės ir ekonomikos. Ir visi turėtume sutarti, kad migracijos tema niekada neturėtų būti naudojama siekiant skaldyti“, – pranešime sakė U. von der Leyen.
R. Juknevičienė: privalome pritaikyti prie naujos realybės ir pasiruošti būsimiems iššūkiams
Europos Parlamento narė Rasa Juknevičienė sako, kad ES privalo būti pasiruošusi atremti nedemokratinių režimų bandymus migrantus panaudoti hibridinių atakų įrankiu prieš ES.
R. Juknevičienė pabrėžė, kad galimą pabėgėlių iš Afganistano krizę turim matyti kontekste to, kas dabar vyksta – hibridinio karo, naudojant migrantus kaip ginklą.
„Turime pradėti ruoštis galimai naujai migracijos bangai, – sakė EP narė. – Nedemokratiški režimai, tokie kaip Baltarusijos Lukašenkos režimas, gali pasinaudoti padėtimi Afganistane, kad darytų dar didesnį spaudimą ES. Todėl siekiant išsaugoti Šengeno erdvės vientisumą, pagrindinis dėmesys turėtų būti skiriamas ES išorės sienų apsaugos stiprinimui ir neteisėtos migracijos užkardymui“.
Pasak EP narės, būtina adaptuoti ES teisės aktus atsižvelgiant į naują realybę, bet kartu palaikyti žmones, kuriems tikrai reikia prieglobsčio.
„Todėl ES teisės aktus privalome pritaikyti prie naujos realybės ir pasiruošti būsimiems iššūkiams, pavyzdžiui, kad migrantai nebūtų panaudojami hibridinių atakų įrankiu prieš ES. Taip pat reikia bendrų ES teisinių priemonių, kurios leistų valstybėms narėms sustabdyti piktnaudžiavimą prieglobsčio sistema“, – sako R. Juknevičienė.
EP pirmininkas D. Sassolis: Europa neišvengs pabėgėlių
EP pirmininkas Davidas Sassolis viešnagės Lietuvoje metu sakė, kad bet kokios krizės pasaulyje metu, į Europą atvyks vis daugiau žmonių ir tai neišvengiama.
„Žmonės vyks į Europą, ir tai, kas vyksta Afganistane yra be galo rimta. Vis tik, mes negalime prarasti savo humaniškumo, mes turime rodyti solidarumą visiems žmonėms, kurie dirbo su mumis mūsų ambasadose su mūsų ginkluotomis pajėgomis, kitomis organizacijoms toje šalyje. Mes negalime prarasti savo žmogiškumo, tačiau, kalbant apie tokius atvejus, kaip Baltarusijos, mes negalime pateisinti to, kad žmonės būtų naudojami kaip ginklas ir mes dėlto turime skirti didelį dėmesį humanitariam faktoriui, – sakė D. Sassolis, – Turime tinkamai reaguoti į tokius režimus, kaip Baltarusijos, kuris nedvejoja panaudoti vyrų, moterų, vaikų hibridiniam karui, kuris iš tikrųjų gali padaryti didelį poveikį mūsų gyvenimams ir mes turime skirti didelį dėmesį ir suprasti, kas vyksta, sakykime, Afganistane“.
Prieglobsčio prašytojas – asmuo, kuris kreipiasi prašydamas tarptautinės apsaugos dėl persekiojimo pavojaus gimtojoje šalyje, tačiau kurio prašymas dar nėra patvirtintas. Patvirtinus prieglobsčio prašymą, toks asmuo tampa „pabėgėliu“.
Pabėgėliai – žmonės, bėgantys nuo konflikto ar persekiojimo. Pabėgėliai turi išsikelti, kad išgelbėtų savo gyvybę ar išsaugotų laisvę, ir jie neturi apsaugos savo valstybėje. Pabėgėlio statusą ir teisinę apsaugą suteikia kiekviena valstybė pagal nustatytas nacionalines procedūras. Europos Sąjungoje gaires dėl tarptautinės apsaugos suteikimo tiems, kam ji reikalinga, reguliuoja Priskyrimo direktyva.
Šiuo metu trečiųjų šalių piliečiai turi kreiptis dėl apsaugos toje ES šalyje, į kurią pirmiausia atvyko. Pateikę paraišką jie tampa prieglobsčio prašytojais. Pabėgėlio statusas ar kita tarptautinės apsaugos forma jiems išduodama tik po nacionalinės valdžios institucijų priimto teigiamo sprendimo.