2019 metais D. Sassoli Europos Parlamento pirmininko pozicijoje pakeitė savo tautietį Antonio Tajanį ir tapo septintuoju šias pareigas einančiu Italijos piliečiu. Šiandien jis yra vienintelis iš Europos Sąjungos institucijų vadovų, kuriam uždrausta atvykti į Rusiją. Pats D. Sassolis šių sankcijų nesureikšmina ir teigia, kad Europos Parlamentas niekada netylės, matydamas neteisybę bei žmogaus teisių pažeidimus.
Pasak Europos Parlamento pirmininko, stebint į Europą plūstančius migrantų srautus ir jų išnaudojimą siekiant daryti spaudimą blokui, šalys narės privalo susitarti dėl šiuo metu migracijos klausimus reglamentuojančios Dublino sistemos reformos. Pasak jo, migracijos sistema turi būti grįsta solidarumu, o pati Bendrija privalo stiprinti diplomatines pastangas, siekiant stabdyti migracijos srautus jų kilmės šalyse.
Šiuo metu Europos Parlamento pirmininkas pradeda savo vizitą Baltijos šalyse. Lietuvoje numatytas jo susitikimas su Baltarusijos opozicijos lydere Svetlana Cichanouskaja, Lietuvoje dislokuotais NATO kariais Rukloje bei apsilankymas Medininkų pasienio poste.
Į „Delfi“ klausimus Europos Parlamento pirmininkas atsako prieš pat vizitą į Lietuvą.
– Šiuo metu stebime sudėtingą situaciją Afganistane, dėl kurios greitu metu gali išaugti migrantų srautai iš šios šalies. Matome nerimstančius karinius konfliktus Vidurio Rytuose, Afrikoje. Visa tai lemia vis dažnesnes diskusijas, jog Europa gali sulaukti dar vienos ypatingai didelio mąsto pabėgėlių krizės. Ar mes esame pasiruošę tokiai krizei ir kas yra daroma, kad jos būtų išvengta?
– Afganistane susiklosčiusi padėtis reikalauja vieningo Europos Sąjungos ir platesnės tarptautinės bendruomenės atsako. Šaliai reikia ilgalaikio ir visapusiško politinio sprendimo, kuris gintų moterų teises ir leistų afganistaniečiams gyventi saugiai ir oriai. Turime padaryti viską, kad tai pasiektume.
Europos Sąjunga ir valstybės narės ir toliau stebi, kas vyksta pačiame Afganistane ir atidžiai stebi migracijos situaciją. Turime moralinę ir teisinę pareigą padėti tiems, kurių gyvybėms gresia pavojus, ir tiems, kurie yra persekiojami. Europos Sąjunga turi suformuoti bendrą atsaką ir pagaliau susitarti dėl Dublino sistemos reformos, pagrįstos solidarumu ir parama pasienio valstybėms.
– Pasak Lietuvos užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio, Europa stokoja galutinio susitarimo, ar Europos Sąjunga saugo savo sienas ir geba atsilaikyti prieš hibridines atakas, ar tik apsirūpina palapinėmis ir kitu inventoriumi. Pasak jo, paramos ir palaikymo sulaukiame tikrai labai daug, tačiau turime suprasti, kad kartu turi vykti ir paradigminė kaita. Kaip manote, ar šiuo metu Lietuvos – Baltarusijos pasienyje susiklosčiusi situacija, kai migrantai yra naudojami, kaip hibridinio karo įrankis, gali nulemti reikšmingus pokyčius Bendrijos migracijos politikoje?
Baltarusijos režimas ciniškai išnaudoja migrantus, siekdamas daryti spaudimą Europos Sąjungos valstybėms narėms. Akivaizdu, kad tai iš esmės skiriasi nuo žmonių, bėgančių nuo karo ir persekiojimų, ir Europos Sąjunga turi į tai reaguoti. Europos Komisija aiškiai pasakė, kad suteiks šalims daugiau lėšų, jei joms reikės tvarkytis su staigiu atvykėlių skaičiaus padidėjimu. Europos Sąjunga taip pat turi paspartinti savo diplomatinį darbą su kilmės ir tranzito šalimis, siekiant rasti ilgalaikius sprendimus ir užkirsti kelią tokiam migrantų išnaudojimui.
– Koks turėtų būti Europos Sąjungos atsakas reaguojant į įvairias Aleksandro Lukašenkos ir jo pareigūnų provokacijas ir žmogaus teisių pažeidimus? Ar manote, kad šiuo metu Bendrijos įvestos sankcijos Baltarusijai yra pakankamos?
– Paskutinių mėnesių įvykiai Baltarusijoje yra labai rimti. Taikymasis į aktyvistus užsienyje ir lėktuvo, skrendančio tarp dviejų Europos Sąjungos sostinių, užgrobimas yra labai rimta eskalacija. Europos Parlamentas ne kartą ragino paleisti Romaną Protasevičių ir Sofiją Sapegą, surengė kampaniją oro uostuose visoje Europos Sąjungoje, norėdamas informuoti visuomenę apie tikslus, kurių jiedu siekė.
Labai svarbu, kad Europa ir toliau vieningai reaguotų į Baltarusijos režimo veiksmus. Per pastaruosius metus Europos Sąjunga ėmėsi vis griežtesnių priemonių prieš Baltarusiją ir turi būti pasirengusi jas dar labiau sustiprinti, jei Baltarusija ir toliau akivaizdžiai nepaisys tarptautinės teisės.
– Vizito Lietuvoje metu planuojate susitikti ir su Baltarusijos demokratinės opozicijos lydere Svetlana Cichanauskaja. Kaip manote, ar šiuo metu Baltarusijos demokratinei opozicijai teikiama Europos Sąjungos parama yra pakankama? Ar galima tikėtis, kad situacijai šalyje negerėjant, Bendrija bus pasiryžusi didinti savo paramą demokratinėms jėgoms?
– Pirmiausia, manau, kad svarbu pabrėžti, ką Europos Sąjunga ir valstybės narės padarė remdamos demokratinę opoziciją Baltarusijoje. Ypatingai norėčiau padėkoti už nenutrūkstamą Lietuvos valdžios atstovų paramą pilietinės visuomenės aktyvistams, žmogaus teisių gynėjams ir nepriklausomoms žiniasklaidos priemonėms iš Baltarusijos. Tai rodo šimtai išduotų humanitarinių vizų ir priimtų prieglobsčio prašymų po praėjusiais metais vykusių suklastotų rinkimų. Europos Sąjunga visada buvo saugus prieglobstis kovojantiems už demokratinius idealus ir fundamentalias teises.
Pastaraisiais mėnesiais matėme pavojingą eskalaciją iš Baltarusijos režimo pusės, kai imtasi kovoti su aktyvistais ir opozicijos veikėjais, net ir esančiais užsienyje. Europos Sąjunga turi daryti viską, kas įmanoma, kad paremtų kovojančius už demokratinę Baltarusiją, įskaitant didesnę paramą pilietinės visuomenės grupėms tiek pačioje Baltarusijoje, tiek už jos ribų.
– Pastaruoju metu matome, jog Europos Sąjunga skiria vis daugiau dėmesio savo gynybinių pajėgumų stiprinimui. Lietuvoje vis pasigirsta nuogąstavimų dėl to, kad Bendrijos iniciatyvos saugumo ir gynybos politikoje gali dubliuoti tai, kas yra daroma NATO formate, ir kurti nereikalingą įtampą su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis. Kaip manote, ar tokie nuogąstavimai yra pagrįsti?
– Ne, nemanau, kad šis nerimas yra pagrįstas. 21 Europos Sąjungos valstybė narė taip pat yra NATO sąjungininkė, todėl abiejų organizacijų interesai yra glaudžiai susiję. Tai, ką Europos Sąjunga daro saugumo ir gynybos srityje, papildo NATO. Pavyzdžiui, Europos Sąjungos iniciatyvos, siekiant tikslingiau sutelkti ir pasidalyti ištekliais, reiškia, kad šalių narių gynybos biudžetus galima panaudoti efektyviau. Esame užmezgę oficialius ryšius tarp Europos Sąjungos institucijų ir NATO, tačiau, žinoma, jie galėtų būti dar labiau sustiprinti. Kelionės į Lietuvą metu laukiu susitikimo su šalyje įsikūrusiais NATO kariais.
– Balandžio gale Jums, vieninteliam iš Europos Sąjungos institucijų vadovų, Rusija įvedė sankcijas uždrausdama atvykti į šalį. Kaip manote, ar tai buvo Rusijos bandymas pasiųsti žinią vis griežčiau Kremliaus atžvilgiu pasisakančiam Europos Parlamentui?
– Iš tiesų, nors manau, kad nesu mėgstamiausias žmogus Kremliuje, akivaizdu, kad šios sankcijos nebuvo skirtos tik man. Jie reagavo į nuolatinę Europos Parlamento kritiką dėl žmogaus teisių padėties Rusijoje. Šios sankcijos to nepakeis – mūsų institucija niekada netylės, matydama neteisybę ir žmogaus teisių pažeidimus. Mes ir toliau reikalausime paleisti Aleksejų Navalną ir visus kitus Rusijoje dėl politinių priežasčių sulaikytus asmenis.