Panašu, kad bent jau kol kas Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono pasiūlytas didysis planas Europos Parlamento rinkimams ėmė ir subliuško, tačiau jo dvasia gyvuoja kaip gyvavusi. Prancūzijos prezidentas norėjo, kad Europos Sąjungos piliečiai galėtų balsuoti dviejuose Europos rinkimuose – vieni turėtų būti deputatų rinkimai savo valstybės ar regiono mastu, o kituose rinkėjai rinktų vadinamuosius kandidatus „be sienų“.
Bent jau per šiuos Europos Parlamento rinkimus to dar nebus. Nepaisant to, tai neatgrasė net kelių partijų nuo siekio į savo gretas patraukti garsių europarlamentarų iš svečių šalių.
Judėjimo laisvė ne tik suteikia teisę Europos Sąjungos piliečiams gyventi ir dirbti bet kurioje blokui priklausančioje šalyje. Ji taip pat suteikia teisę kandidatuoti Europos Parlamento rinkimuose bet kurioje valstybėse narėje. Vienintelė sąlyga ta, jog kandidatai nekelia savo kandidatūros kituose rinkimuose ir atitinka tam tikrus reikalavimus, pavyzdžiui, gyvenamosios vietos.
Tik keturi dabartiniai europarlamentarai ankstesniuose Europos Parlamento rinkimuose buvo išrinkti ne savo gimtinėje, tačiau šį kartą tokių deputatų skaičius, kaip prognozuojama, bus žymiai didesnis.
Valstybinių kandidatų sąrašus dar tik ruošiamasi skelbti, tačiau jau žinoma, kad gegužę rinkimuose į Europos Parlamentą ne savo gimtinėje kandidatuos mažiausiai 20 asmenų. Ar jie atsidurs Briuselyje ar Strasbūre, priklausys tik nuo rinkėjų (ir jų vietos sąraše).
Štai keli iš jų:
Prancūzija: Sandro Gozi ir Chrysoula Zacharopoulou
Sandro Gozi – buvęs Matteo Renzi vyriausybės Europos reikalų viceministras ir Chrysoula Zacharopoulou – prancūzų ir graikų kilmės gydytoja, prisijungusi prie rinkimų kaip E. Macrono politinės jėgos „Respublika, pirmyn“ kandidatų sąrašo dalis.
Chrysoula Zacharopoulou Prancūzijoje dirba ginekologe ir chirurge. Po neseniai Paryžiuje vykusio LREM politinio renginio metu ji kalbėjo: kai dirba savo darbą, gydo žmones, „jie mane regi tik kaip gydytoją, niekada manęs nevertina kaip su užsienietišku akcentu kalbantį žmogų. Taigi kodėl negalėčiau būti tinkama (kandidatė Prancūzijoje)?“.
S. Gozi, paklaustas, kodėl į Europos Parlamentą kandidatuoja būtent Prancūzijoje, sako, jog kandidatavimas jo gimtojoje Italijoje „deramai neatspindėtų norimo tarpvalstybinės politikos lygmens, kokį pasiektų Prancūzijoje į Europos Parlamentą kandidatuojantis italas“.
„Kartais nedideli pavyzdžiai lemia didelius pokyčius, bet mums reikia daug tokius pokyčius atnešiančių vyrų ir moterų. Manau, kad mes ir esame tas esminis pokytis. Be tarptautinių, valstybių ribas peržengiančių judėjimų mes niekada neturėsime tikros Europos demokratijos. Privalome peržengti sienas“, – pridūrė S. Gozi.
Schema veikia ir atvirkščiai: štai prancūzas Ugo Lopezas kandidatuos Ispanijoje.
Belgija: Nicolas Barnier ir Neelie Kroes
Prancūzas Nicolas Barnier – vyriausiojo Europos Sąjungos „Brexit“ derybininko Michelio Barnier sūnus – kandidatuos Belgijos liberalų MR sąraše. Kitaip tariant, su šalies ministro pirmininko Charleso Michelio politine jėga.
„Man ši naujovė pasirodė labai modernus sprendimas, tiesiog idealiai atspindintis tai, ką ir reiškia patys Europos Sąjungos rinkimai“, –Prancūzijos žiniasklaidai sakė jis.
Barnier jaunesnysis tikrai ne vienintelis užsienietis Belgijos sąraše. Kartu po politine jėga „Open VLD“ rinkimuose į Europos parlamentą čia dalyvaus ir buvusi Europos Komisijos narė iš Nyderlandų Neelie Kroes. N. Kroes taps, jeigu taip galima pavadinti, rinkimų sąrašo varikliu – kandidatu, kuriam keliamas tikslas atkreipti dėmesį ir sustiprinti pasitikėjimą partijos kampanija, tačiau pergalės rinkimuose ekspertai jai neprognozuoja.
N. Kroes POLITICO sakė, kad jos pačios partija Nyderlanduose – liberalioji VVD partija, vadovaujama šalies ministro pirmininko Marko Ruttes – jos kandidatuoti rinkimuose į Europos Parlamentą neprašė. Nepaisant to, į ją kreipėsi „Open VLD“ lyderis Guy Verhofstadtas – „itin gerbiamas politikas, kurio kompetencija teko įsitikinti ilgus metus kartu dirbant Briuselyje. Šis žmogus labai gerai supranta, ko siekia politikoje ir Europoje“.
Vokietija: Yanis Varoufakis
Buvęs Graikijos finansų ministras Yanis Varoufakis į Europos Parlamentą kandidatuos Vokietijoje – šalyje, su kurios valdžia ne kartą kryžiavo špagas per Graikijos skolų krizę.
Y. Varoufakio politinė jėga „Democracy in Europe Movement 2025“ (DiEM25) tikrai neblizga viešosios nuomonės apklausose, taigi tikimybė, jog buvusiam Graikijos finansų reikalų ministrui pavyks iškovoti mandatą, labai menka.
Elektroniniu paštu atsiųstame pareiškime Y. Varoufakis teigia, kad kandidatuoja Vokietijoje, norėdamas „įrodyti, jog Šiaurės ir Pietų – graikų ir vokiečių – neskaldo joks konfliktas. Vienintelė priešprieša – progresyvios ir autoritarinės politikos, tačiau tai neišvengiama“.
Politikas pridūrė, jog „jo simbolinį sprendimą dar sustiprino faktas, kad jis su vokiečių „DiEM25“ norėtų patekti ne tik į Europos Parlamentą, bet ir lydės graikų „MeRa25“ partiją ateinančiais metais Graikijoje vyksiančiuose parlamento rinkimuose.
„Rinkimai į Europos Parlamentą yra unikali proga visai Europai pasiūlyti bendrą manifestą – tai, ko nori visa Europa. Jokie kiti rinkimai nesuteikia mums galimybių praktikuoti šiuo metu tokios svarbios valstybių sienas peržengiančios politikos“, – sako Y. Varoufakis.
Rumunija: Iurie Leanca
Iurie Leanca – vienas iš daugumos dvigubą pilietybę turinčių asmenų, dalyvaujančių Europos Parlamento rinkimuose, tačiau jo kandidatūra neįprasta ir tuo aspektu, jog jis ilgus metus politinę karjerą darė už Europos Sąjungos ribų.
I.Leanca, kandidatuojantis kartu su buvusio šalies ministro pirmininko Victoro Pontos partija „PRO Romania“, pats yra buvęs ministru pirmininku – nuo 2013 iki 2015 metų jis vadovavo Moldovos vyriausybei. Kaip ir dauguma moldavų, jis turi ir Rumunijos pilietybę.
Telefonu POLITICO I. Leanca sakė, kad „didžiausias jam kylantis iššūkis“ yra „užtikrinti Europos Sąjungos plėtrą į Rytus“.
„Deja, mes vis dar kaimynai, o ne kandidatai. Gavęs pasiūlymą iš savo gero draugo – Pontos – kandidatuoti jų sąraše, nedvejodamas sutikau“, – pridūrė I. Leanca.
I.Leanca sako: jeigu pateks į Europos Parlamentą, jis viliasi įnešti „papildomos vertės“ kaip asmuo, turintis dvigubą pilietybę. Politikas tvirtina „Europos Sąjungos pilietybę vertinantis labiau nei naujos ar senos valstybės narės“. Kandidatas į Europos Parlamentą sako turintis vilties, kad jo gimtinė vieną dieną pati rinktis savo atstovus į Europos Parlamentą. Moldovą ir Rumuniją sieja „ta pati kultūra, ta pati kalba, ta pati istorija“. „Tikiuosi, jog ir bendra ateitis“, – sako I. Leanca.