Euroskeptikai ES veiklą neretai prilygina Sizifo darbui, o grindžia tai sakydami, kad EP priimtos direktyvos kartais įgyvendinamos per kur kas ilgesnį laiką, nei tikimasi. Tačiau europarlamentaras P. Auštrevičiaus, sutikdamas, kad lėtas sprendimų priėmimas gali pykdyti gyventojus, pabrėžia, jog surasti tokį sprendimą, kad būtų patenkintos visos valstybės, yra itin sudėtingas uždavinys.
“Sugebėti laviruoti ir išvesti bendrą vidurkio liniją bei turėti bendrą politiką tarp 28 tokių skirtingų valstybių, su tokia skirtinga istorine patirtimi, su skirtingu ekonominiu išsivystymu, patikėkite – tai yra menas“, – sako P. Auštrevičius.
Buvusi europarlamentarė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė taip pat akcentuoja, kad gyventojų įsivaizdavimas, jog jų kasdienybėje vykstantys teigiami pokyčiai ateina savaime, natūraliai, nėra teisingas. Pavyzdžiui, mažėjančios skambučių, SMS žinučių ir duomenų perdavimo kainos, tai – Europos Sąjungos nuopelnas, sako ji.
Lietuva nėra nematoma
Paklaustas, kokiais nuopelnais Lietuvai Europos Parlamente gali pasigirti, P. Auštrevičius įvardija jo ir kolegų inicijuotą branduolinės saugos kriterijų, kuris bus taikomas kaimyninėms valstybėms bei patikina: „aš, visų pirma, turėjau omenyje Astravą.“
Šis kriterijus yra rimtas priešas nesaugiems branduoliniams objektams ES kaimynystėje, tad europarlamentaras tikisi, kad į šį kriterijų rimtai atsižvelgs Lietuvos Vyriausybės atstovai ir imsis darbų Astravo atominės elektrinės klausimu.
R. Morkūnaitė-Mikulėnienės ir jos kolegų darbas praėjusioje kadencijoje užtarnavo Lietuvai supratimą kitų šalių atžvilgiu, kai kalbama apie istorinę Lietuvos praeitį. Sprendimai, kurie yra priimami Europos Žmogaus Teisių Teisme prieš sovietinę okupaciją, kaip sako ji, yra tik nuoseklaus jos ir kolegų iš kitų šalių kartojimo, jog egzistavo ne tik nacizmas, bet ir kitas režimas, „kuris nieko bendro neturėjo nei su žmogaus orumu, nei su žmogaus teisėmis ir kitais dalykais.“
Susitarti reikia taip, kad būtų patenkinti visi
Nors neigiamos nuomonės apie Bendriją sklando nuolat, abu pašnekovai tikina, kad Europos Sąjungos kaip Bendrijos idėja yra tvirta, o Lietuvai buvimas ES nare – privalumas.
P. Auštrevičiaus teigimu, tai, kad Europa nėra tuščia idėja liudija gebėjimas susitarti, kai 28 valstybės susitinka su skirtingomis nuomonėmis ir siekiais, EP vis tiek sugeba pasiekti bendrumą. „Laviravimas ir sugebėjimas surasti bendrą konsensusą yra kažkas arti stebuklo, nes girdint su kokiomis pozicijomis atvažiuoja vadovai į susitikimus Briuselyje, atrodo: kaip jie susitars?“ – sako europarlamentaras.
Savo ruožtu. R.Morkūnaitė–Mikulėnienė pabrėžia, kad Sąjungos pagrindinis privalumas yra saugumas bendrąją bei ekonomine prasme. O Baltijos valstybėms tokia integracija itin reikšminga: „Lietuva, Latvija, Estija ir kitos mažesnės šalys su savo žmonių kiekiu, negali kitaip būti – tik tokioj bendrystėj su kitais, ir tai yra mūsų saugumo ir gerbūvio garantas,“ – sako buvusi parlamentarė.
Koks bus ateities EP veidas?
Žvelgiant į dabartinius EP kandidatus visoje Europoje kyla nerimas, specialistai baiminasi, jog europarlamentarų vietas užims skeptiškai Europos Sąjungos atžvilgiu nusiteikę atstovai.
Kalbintų europarlamentarų nuomone, tradicinės partijos, kurios išlaiko susitarimo tradiciją ir priima sprendimus, sugebės suvaldyti net ir euroskeptiškai nusiteikusias nuomones. „Lyderiai tradicinių partijų, tradicinių frakcijų, lyderiai iš didžiųjų ES valstybių vis tiek turi tam tikrus svertus“, – teigia R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.
Žvelgiant į tokias iškilusias problemas kaip karas Ukrainoje, „Brexit“, migracijų protrūkius, pasak P. Auštrevičiaus, galime pastebėti, kad valstybėms vis tiek pavyko susitarti ir situacija buvo suvaldyta. Tačiau europarlamentaras atkreipia dėmesį, jog siekiant bendrumo ir bendradarbiavimo būtina visada atsižvelgti į paprastą žmogų gatvėje.
Parlamentarų įsitikinimu, nereikėtų baimintis net ir euroskeptiškų nuomonių Europos Parlamente. Dėmesys turėtų būti telkiamas į paprastų žmonių nuomonę, o siekiai, apie kuriuos kalbama ir norima įgyvendinti, R. Morkūnaitės-Mikulėnienės teigimu, turi būti siekiami sutelkus kartu visas 28 valstybes.
Europos Parlamento rinkimai vyks šio mėnesio 26-tą dieną.