Nuo ūkio iki stalo: Europos siekis – padidinti ekologiškų produktų paklausą

Europarlamentarai siūlo pertvarkyti ES maisto sistemą siekiant gaminti sveikesnį maistą, užtikrinti deramas pajamas ūkininkams ir sumažinti žemės ūkio poveikį aplinkai.

Kaip rašoma pranešime spaudai, trečiadienį priimtoje rezoliucijoje (452 balsai už, 170 prieš, 76 susilaikius) Europos Parlamentas (EP) pritarė strategijai „Nuo ūkio iki stalo“ ir pabrėžė, kad norint pasiekti su klimato kaita, biologine įvairove, taršos mažinimu ir visuomenės sveikata susijusius Europos žaliojo kurso tikslus, svarbu užtikrinti, kad maisto gamyba būtų tvari, sveika ir nekenktų gyvūnų gerovei.

EP nariai pabrėžė didesnio tvarumo poreikį visoje maisto tiekimo grandinėje ir pakartojo, kad užtikrinant šį tvarumą turi prisidėti visi – nuo ūkininkų iki vartotojų. Europarlamentarai ragina Komisiją dėti daugiau pastangų, kad ūkininkai gautų deramą pelną iš tvarios maisto gamybos. Tam ji turėtų, pavyzdžiui, pritaikyti konkurencijos taisykles, kad tiekimo grandinėje būtų sustiprinta ūkininkų padėtis.

Europos Parlamentas ragina parengti moksliškai pagrįstas ES sveikos mitybos rekomendacijas ir nustatyti privalomą maisto produktų maistingumo ženklinimą pakuotės priekinėje pusėje. EP nariai taip pat ragina spręsti per didelio mėsos ir stipriai perdirbtų maisto produktų, į kuriuos dažnai pridedama daug cukraus, druskos ir riebalų, vartojimo problemą, be kita ko nustatant didžiausią jų suvartoti galimą kiekį.

Siekiant apsaugoti apdulkintojus ir biologinę įvairovę, europarlamentarai ragina pagerinti pesticidų patvirtinimo procesą ir geriau stebėti jo įgyvendinimą. Jie taip pat siūlo nustatyti privalomus pesticidų naudojimo mažinimo tikslus, kuriuos ES valstybės turėtų įgyvendinti per savo BŽŪP strateginius planus.

Rezoliucijoje Parlamentas pabrėžia, kad tikslo iki 2030 m. sumažinti CO2 išlakas 55 proc. priemonių rinkinyje turi būti nustatyti ryžtingi žemės ūkio ir žemės naudojimo keliamos taršos mažinimo tikslai, įtraukiant griežtus atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos iš biomasės kriterijus. Be to, būtina atkurti ir stiprinti natūralius anglies absorbentus.

Europarlamentarai įsitikinę, kad būtina nustatyti bendrus, moksliškai pagrįstus gyvūnų gerovės rodiklius, siekiant juos geriau suderinti visoje ES, taip pat įvertinti esamus šios srities ES teisės aktus ir nustatyti, ar būtina juos keisti. Be to, jie siūlo, kad ES palaipsniui būtų atsisakyta gyvūnų auginimo narvuose, o už ES ribų pagamintus gyvūninius produktus rinkoje parduoti būtų leidžiama, tik jei jų gamybos standartai atitinka ES standartus.

EP nariai teigia, kad iki 2030 m. ES reikia įsteigti daugiau ekologinių ūkių. Savo ruožtu siekiant padidinti ekologiškų produktų paklausą, reikia papildomų iniciatyvų paramos, viešųjų pirkimų ir mokesčių srityse.

Po balsavimo EP pranešėjas Herbert Dorfmann (Europos liaudies partija, Italija) sakė: „Dėl tvaresnio žemės ūkio turi stengtis tiek ūkininkai, tiek vartotojai. Mūsų ūkininkai jau dabar deda daug pastangų šioje srityje. Tad pagrįstai reikalaudami, kad jie naudotų mažiau pesticidų, trąšų ir antibiotikų, turime juos remti, kad maisto gamyba nepersikeltų už ES ribų. Mūsų prioritetu ir toliau turi išlikti pagrįstos maisto kainos.“

Prie rezoliucijos parengimo prisidėjusi europarlamentarė Anja Hazekamp (Kairieji, Nyderlandai) sakė: „Dabartinė ES politika skatina aplinkai kenksmingo ūkininkavimo modelius ir netvarių produktų importą. Siūlome konkrečias priemones, kad savo maisto gamybos sistemą priderintume prie planetos išgalių skatindami vietinę maisto gamybą ir atsisakydami intensyvios gyvulininkystės ir monokultūrų pasėlių, kuriems naudojama daug pesticidų. Tvari maisto sistema turi lemiamą svarbą ūkininkų ateičiai.“