Gegužės pabaigoje Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) įspėjo, kad Lietuvoje nuo liepos mėnesio daugumai vartotojų elektros energija brangs vidutiniškai 8 procentais. Tai nėra bėda lyginant su tuo, kas vyksta Ispanijoje, kurioje patrigubėjusios elektros energijos kainos įskėlė rimtas kibirkštis tarp elektros gamintojų ir šalies vyriausybės. Visoje Europoje augančių elektros energijos ir gamtinių dujų kainų tema neaplenkė ir Europos Parlamento.
Už Europos žaliojo kurso įgyvendinimą atsakingas Europos Komisijos vicepirmininkas Fransas Timmermansas kalbėdamas Europos Parlamente teigė, kad augančios elektros energijos kainos turi pagreitinti Senojo žemyno energetikos sektoriaus transformavimą. Pasak jo, viena pagrindinių užduočių yra užtikrinti, jog transformacijos eigoje atsirandančios papildomos išlaidos nenugultų ant labiausiai pažeidžiamų europiečių pečių.
„Jei žaliąjį kursą būtume pradėję penkeriais metais anksčiau, nebūtume atsidūrę tokioje padėtyje, nes būtume mažiau priklausomi nuo iškastinio kuro ir gamtinių dujų“, – teigė F. Timmermansas
Nepaisant to, dalis Europos Parlamento narių išreiškė susirūpinimą dėl tam tikrų klimato politikos priemonių, ypač tų, kuriomis siekiama per prekybos apyvartiniais taršos leidimais sistemos išplėtimą įtraukti transporto ir pastatų sukuriamos taršos apmokestinimą. Dalies europarlamentarų nuomone, tai yra rizikinga priemonė, nes dėl jos gali išaugti milijonų Europos Sąjungos namų ūkių sąskaitos už kurą ir šildymą. Tuo tarpu kelios dešimtys Europos Parlamento žaliųjų taip pat pasirašė kreipimąsi į Europos Komisijos pirmininkę Ursula von der Leyen, kuriame teigė, kad žalioji transformacija turi būti pagreitinta.
Kylančios elektros energijos kainos verčia pagrįstai nerimauti – energetinis skurdas (situacija, kai paskiri asmenys ar namų ūkiai yra nepajėgūs pakankamai šildyti būsto ar gauti kitas reikalingas energijos paslaugas) Europoje yra didelė problema. Žmonių, teigiančių, kad jie negali sau leisti tinkamai šildyti būsto, dalis yra didelė daugelyje Europos Sąjungos šalių. Didžiausia ji Bulgarijoje, kurioje net 30,1 proc. žmonių teigė negalintys sau leisti tinkamai šildyti būsto. Nedaug atsilieka ir Lietuva, kurioje energetinį skurdą teigė patiriantys apie 26,7 proc. šalies gyventojų.
Tomas Janeliūnas: kainų augimą lėmė klimato ekstremumai
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesoriaus Tomo Janeliūno teigimu, nors ir Europos Sąjungos aplinkosaugos politika didina tradicinėse elektrinėse gaminamos elektros energijos kainą, tačiau būtent iškastinių resursų kainų augimas tuština europiečių pinigines. Pasak jo, iškastinio kuro brangimas gali tik dar labiau skatinti žaliųjų technologijų plėtrą energetikos sektoriuje.
Profesoriaus teigimu, nors ir galime matyti augančias taršos leidimų kainas, tačiau esmine šių metų elektros energijos brangimo Europoje priežastimi yra klimato kaitos nulemti orų kataklizmai: „Elektros energijos kainos kyla visoje Europoje, tai ne tik Lietuvos ir net ne vien Baltijos ir Šiaurės šalių regiono problema, nors šio regiono specifika taip pat prisideda prie kainų augimo. Didele dalimi pastarojo meto kainų augimą lėmė šių metų klimato ekstremumai – ilgai užsitęsusi žiema, kuomet dar balandį didelėje dalyje Europos teko pratęsti šildymo sezoną, ir itin karšta vasara, kuri padidino energijos poreikius vėsinimui. Užtrukę šalčiai vertė naudoti dujas ilgiau nei įprastai, o tai reiškia, kad vėluoja dujų saugyklų užpildymas prieš naują rudens-žiemos sezoną. Karšti orai Skandinavijoje taip pat lėmė ir mažesnį vandens lygį upėse, o tai sumažino Norvegijos ir Švedijos hidroelektrinių efektyvumą. Be to, po pandemijos sparčiai atsigaunanti ekonomika taip pat didina elektros energijos poreikį ir visa tai kartu sukuria didelį spaudimą elektros kainoms. Taip pat auga ir taršos leidimų kainos, o tai atitinkamai didina iš tradicinių taršių resursų (dujų, anglies, mazuto) gaminamos elektros energijos kainą.“
Kaip viena pagrindinių priežasčių elektros energijos kainų augimui Europoje yra įvardijamos pabrangusios gamtinės dujos. Vis garsiau kalbama, kad šiuo metu „Gazprom“ apribotas dujų tiekimas Senajam Žemynui, laukiant, kol pradės veikti „Šiaurės Srauto“ (Nord Stream) antrasis dujotiekis, gali sukelti rimtų problemų prasidėjus šildymo sezonui.
T. Janeliūno teigimu, tiekimo problemų neturėtų kilti, tačiau europiečiai bus priversti už iš gamtinių dujų gaminamą elektros energiją ar šilumą mokėti daugiau: „Europoje labai didelė dalis elektros energijos gaminama elektrinėse, kurios degina dujas. Net ir Lietuvoje, kai tenka padidinti vietinės gamybos lygį, turime įjungti savo šilumines, dujas deginančias elektrines, nors kelerius metus jos buvo iš esmės „užkonservuotos“. Todėl kylanti dujų kaina labai tiesiogiai veikia ir elektros energijos kainas. O dujų kainos vos per pusmetį pakilo kartais – šių metų pavasarį Nyderlandų dujų biržoje jos siekė apie 15-20 eurų už megavatvalandę, o dabar - jau apie 65 eurus už megavatvalandę. Pavasarį ilgiau užtrukęs šildymo sezonas neleido kaip įprastai pradėti pildyti dujų saugyklų pigesnėmis kainomis ir dabar daugelyje Europos šalių dujų saugyklos užpildymas vėluoja nuo tipinio kasmetinio grafiko.“
„Problemų šildymo sezonui greičiausiai tai nepadarys, tiesiog tiek mes, tiek dauguma europiečių šiemet už šildymą mokės brangiau. „Gazprom“ toks kainų kilimas yra naudingas – tiek parodant, kad Europa kol kas negali išsiversti be rusiškų dujų, tiek ir kompensuojant buvusių metų nuostolius. Nors oficialiai „Gazprom“ žada patenkinti Europos Sąjungos dujų poreikius, tačiau matome, kad vis didesni srautai yra skiriami ir Kinijai. Tai irgi kelia įtampą dujų rinkose“, – teigė profesorius.
Žvelgiant į žaliosios transformacijos procesus, pasak T. Janeliūno, kelio atgal – nebėra, mat klimato kaitos padarinius jausti imame visi: „Europos Sąjunga tikrai negali atsitraukti nuo savo numatyto kurso ir mažinti savo išsikeltus tikslus transformuoti energetikos sektorių ir galiausiai pereiti prie visiškai netaršios ekonomikos. Klimato kaita nėra mitas, vykstančius klimato pokyčius fiksuoja ne tik mokslininkai, bet turbūt jau ir paprasti žmonės, pastebintys, kad gamtoje dažnėja ekstremalių reiškinių – arba itin karštų, arba itin šaltų laikotarpių, įvairių uraganų, kylančio vandens lygio ir panašiai.“
„Pastaraisiais metais Europos Sąjunga bando didinti transformacijos pagreitį. Atsiranda vis daugiau raginimų kuo greičiau pakeisti įprastas gamtines dujas vandeniliu, kuris nėra taršus. Investicijos į energetikos transformaciją ir technologinę pažangą yra milžiniškos. O dabartinis tradicinių resursų, pavyzdžiui, dujų kainų augimas tik dar labiau skatina investuoti į atsinaujinančius ir netaršius energijos resursus. Šiuo metu, kai pinigų trūkumo, regis, nėra – investicijos į energetikos transformaciją atrodo vienos patraukliausių. Gali būti, kad dabar atrodantys itin ambicingi Europos Sąjungos tikslai aplinkosaugos srityje dar ne kartą bus peržiūrimi siekiant juos dar labiau pagreitinti“, – teigė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius T. Janeliūnas.
Bronis Ropė: elektros kainų kilimas – lygu dujų kainų krizei
Profesoriui T. Janeliūnui antrino ir Europos Parlamento narys Bronis Ropė. Jo teigimu, pagrindinė elektros kainų augimo priežastis – priklausomybė nuo rusiškų dujų, o vienintelis būdas užtikrinti, kad tokios situacijos nesikartotų ateityje – mažinti dujų vartojimą, didinant vartojimo efektyvumą ir keičiant dujas atsinaujinančiais ištekliais.
B. Ropės teigimu, Europoje uždarant anglimi ar kitu taršiu kuru varomas elektrines bei daliai šalių atsisakant atominės energetikos siekių, mažėjančia vidine pasiūla Europoje naudojasi Rusija:
„Natūralu, kad gyventojai reaguoja į kylančias elektros kainas, nes šiuo sudėtingu laikotarpiu tai yra naujiena, kurios visuomenė mažiausiai laukia. Elektros kainos kilimas yra nuolatinė tendencija, dėl to Lietuvoje jau porą dešimtmečių dirbu šia tema, kad malšintume ne pasekmes, kas pasireiškia per įvairias lengvatas, neigiamai veikiančias valstybės biudžetą, bet „rautume“ problemą su šaknimis. Didžiausią įtaką elektros energijos kainų augimui daro ne kas kita, bet auganti dujų kaina. Ne paslaptis, kad tiek Lietuva, tiek ir Europos Sąjungos šalys vis dar yra stipriai priklausomos nuo rusiškų dujų. Europos Sąjunga atsisakinėja anglies ar kito iškastinio kuro, taip pat dalis valstybių uždarinėja branduolines jėgaines, Europoje vidinė pasiūla mažėja. Susidarius tokiai situacijai, Rusija deda visas pastangas, kad išplėstų dujų vartojimą Europoje, jai tai labai naudinga tiek komerciškai, tiek geopolitiškai, ir, turėčiau pastebėti, kad jai neblogai tai sekasi.“
„Kaip žinia, vienas iš tokių priklausomybę didinančių ir rusiškų dujų vartojimą išplečiančių projektų yra „Nord Stream 2“. Labiausiai šis projektas naudingas Rusijai. Tuo tarpu Europa, ypač jos rytinė dalis, ateityje mokės labai didelę kainą. Panašu, kad labai greitai, nes statybos eina į pabaigą ir gali būti, kad jau kitą savaitę bus paleidinėjamas dujų tiekimas. Vladimiro Putino dujotiekis yra ne kas kita, kaip priemonė suskaldyti Europą, išlaikyti ją priklausomą nuo Rusijos dujų ir užkirsti kelią Europos žaliajam kursui. „Nord Stream 2“ yra praeities projektas, kuris ne tik kad neatpigins elektros kainos, bet tuo pačiu ir stabdys Europos pažangą. Mes vis dar turime pakankamai pajėgumų „Nord Stream 1“. Kai atidarysime vartus „Nord Stream 2“, šalys, prisijungdamos prie šio projekto, praras impulsą paspartinti perėjimą prie klimatui neutralios Europos“, – apie priklausomybės nuo rusiškų dujų keliamas grėsmes teigė europarlamentaras.
Pasak B. Ropės, tai yra vienas iš pavyzdžių, kaip atskiros šalys narės priima sprendimus matydamos labai trumpalaikę komercinę naudą, nustumdamos į šalį žaliąją energetiką: „Tikrasis kelias į energetinį stabilumą, saugumą, savarankiškumą yra atsinaujinanti, vietinė energetika, kuri ne tik leistų atsiriboti nuo Rusijos įtakos, bet ir užtikrintų daugybę darbo vietų europiečiams, turėtų teigiamą poveikį Europos šalių ekonomikoms. Nemažai atsinaujinančios energetikos projektų jau vystoma, tačiau prisirišimas prie rusiškų dujų stabdo tikrąjį proveržį, riboja visų galimybių išnaudojimą. Europa dar turi daug potencialo tiek saulės, vėjo, tiek biokuro, medienos atliekų panaudojimo, tiek rūšiuojamų atliekų, biodujų gamybos srityse. Be abejonės, reikalingas ir tam tikras kainų reguliavimas, kad viršpelniai netaptų svarbiau už atsinaujinančios energijos prieinamumą vartotojams.“
B. Ropės teigimu, būtina paspartinti energijos gamybos žalinimą, tai darant tiek dėl aplinkosauginių, tiek ir dėl komercinių paskatų. Kaip teigiamą žalios transformacijos pavyzdį jis pateikia šildymo sektorių:
„Didėjant atsinaujinančios energijos daliai rinkoje, mažėja ir jos kaina. Atsinaujinančios energetikos entuziastai jau dabar skaičiuoja pasiteisinusias investicijas, tampant atsinaujinančios energetikos vartotojais. Daug šia linkme dirbau asmeniškai, Lietuvoje mes padarėme tikrai didelę pažangą su šilumos energija, panaudojus biokurą jos gamybai. Tik Vilnius stipriai atsilieka, nes gamtinės dujos čia sudaro didžiąją dalį viso kuro, iš kurio gaminama šiluma. Tas labai aiškiai atsispindi ir prognozuojamoje šilumos kainoje vartotojams prasidedant naujam šildymo sezonui. Vienintelis dalykas, kalbant apie biokurą, kurį raginu keisti, tai atsisakyti centralizuotų biokuro pirkimų per biržą. Europos Sąjunga skatina trumpąsias grandines, ne išimtis ir biokuro pardavimai. Atsiradus galimybei pirkti iš arčiau esančių vietinių tiekėjų, būtų supaprastintas apsirūpinimo biokuru klausimas šilumininkams, atsisakyta perteklinių logistikos, sandėliavimo kaštų, CO2 emisijų, o taip pat tai sudarytų palankesnes sąlygas smulkiems gamintojams.“
„Tad pasvarstykim, kokias sąskaitas vis dar gautų visos Lietuvos gyventojai už šildymą, jei gamtinės dujos Lietuvoje vis dar būtų pagrindinis kuras gaminant šilumą visose savivaldybėse? Įvertinkime investicijas į šilumos ūkių atsinaujinimą, pritaikymą biokurui bei gamtinių dujų kainų kilimą per šitiek metų. Kaip tada atrodytų sąskaitos už šilumą? Man tai labai aiški iliustracija, kad šis elektros kainų kilimas tiek Lietuvoje, tiek Europoje lygu dujų kainų krizei ir vienintelis būdas ją spręsti – tai mažinti dujų vartojimą, didinant vartojimo efektyvumą ir keičiant dujas atsinaujinančiais ištekliais“, – teigė Europos Parlamento narys B. Ropė.
Politiko teigimu, tiek jis, tiek jo atstovaujama Žaliųjų/ELA frakcija Europos Parlamente Europos Komisijos pasirinktas kryptis palaiko, tačiau ir negaili kritikos dėl per lėtai priimamų praktinių sprendimų: „Matant skaičius, kokiu mastu įgyvendinami žalieji sprendimai, kol kas žaliosios transformacijos procesai, galima sakyti, tėra gerų norų, vizijos stadijoje. Tad juos reikia ne persvarstyti, o realiai įgyvendinti.“