Tinklapyje www.manobalsas.lt patalpintą testą sudaro trisdešimt klausimų, kurie padalinti į keturias dalis: Europos Sąjunga, Visuomenė ir kultūra, Rinka ir valstybė bei Užsienio politika.
Teste klausiama apie lyčių lygybę, marihuanos legalizavimą, gamtos apsaugą, Seimo narių skaičių, retoriką dėl Rusijos ir panašiai. Atsakant galima rinktis vieną iš variantų, kuriuo išsakoma pozicija: labiau sutinka ar ne (testą galima atlikti čia).
VU TSPMI profesorė Ainė Ramonaitė DELFI teigė, kad sudarant testą buvo remiamasi ir komitetų ar partijų viešai pateiktomis programomis, ir jų atsakymais į pateiktus klausimus.
„Siuntėme klausimynus partijų štabams, – teigė A. Ramonaitė pabrėždama, kad į klausimynus atsakinėjo ne pavieniai kandidatai, o partijos ar komitetai kartu. – Ir mūsų ekspertai kodavo partijų viešai reiškiamas pozicijas tiek programoje, tiek lyderių pasisakymuose, tiek svetainėse esančiuose pareiškimuose.“
Tiesa, A. Ramonaitė pastebėjo, kad palyginus oficialias programas ir viešus pasisakymus, išryškėdavo nesutapimų. „Buvo neatitikimų, kai atsiunčia vieną atsakymą, o mes lyderių pasisakymuose matome, kad pozicija yra visiškai kitokia, tada jiems siunčiame atgal ir sakome pasižiūrėti, kad jų lyderis sako visai ką kitą nei parašyta programoje. Tada patys pakoreguoja atsakymus, taip prieiname prie kompromiso. Tokia savotiška partijų ir komitetų edukacija“, – teigė A. Ramonaitė.
VU TSPMI profesorės teigimu, dauguma komitetų ir partijų atstovų noriai atsakė į pateiktus klausimynus, nors tai ir užtruko, tačiau vis dėlto į klausimus atsakė ne visi. „Buvo tokių, kurie neatsakė ir nereagavo. Tai „Tvarka ir teisingumas“, „Darbo partija“, Rolando Pakso rinkimų komitetas, Artūro Paulausko komitetas „Stipri Lietuva vieningoje Europoje“ ir liberalų sąjūdžio. Iš jų negavome atsakymų, bet ši metodologija leidžia fiksuoti pozicijas ir tų partijų ar komitetų, kurie neatsako. Jei mes randame jų pozicijas viešai išreikštas, remiamės ekspertine nuomone. Tada įdomu matyti, kur atsiduria šie neatsakiusieji. Pavyzdžiui, Pakso komitetas atsiduria itin įdomioje kraštutinėje pozicijoje, išeinančioje net iš mūsų žemėlapio apskritimo ribų“, – tvirtino A. Ramonaitė.
Profesorės teigimu, labiausiai stebina tai, kad atsakymų nepateikė LR liberalų sąjūdis. „Visuomet liberalų sąjūdis būdavo vienas iš aktyviausių atsakinėtojų, nes jų elektoratas yra jaunesnio amžiaus tokie, kurie naudojasi internetu, todėl jie visuomet entuziastingai atsakinėdavo, o šį kartą negavome iš jų jokių žinių, todėl kilo klausimas, ar ta partija iš viso dar gyva“, – kalbėjo A. Ramonaitė, tačiau pridūrė, kad jų pozicijos buvo pažymėtos pasiremiant viešai pateikta programa.
Beje, nors partijų ar komitetų pozicijos buvo rengiamos ir remiantis viešomis programomis, A. Paulausko komiteto „Stipri Lietuva vieningoje Europoje“ teste nėra. „Jie neatsiliepė ir neįmanoma rasti jokių aiškių pozicijų. Atrodo, kad jų neturi paprasčiausiai“, – teigė VU TSPMI profesorė.
Svetainėje partijų ir komitetų pozicijas galima pamatyti ne tik atsakius į testo klausimus, jie pateikiami ir atskirai. Be to, skaitant partijų pozicijas, galima rasti ir nurodytus šaltinius, kuriuose ir partijų, ir jų lyderių pozicijos.
Rengiant testą viena iš kliūčių tapo vėlyvas komitetų ir partijų programų paviešinimas. „Buvom pasiruošę daug anksčiau pradėti visą kodavimą, bet problema buvo tame, kad partijos labai vėlai paskelbė Europos Parlamento rinkimų programas, nes praktiškai viską užgožė Prezidento rinkimai. Didelė dalis programas paskelbė tik po pirmojo prezidentinių rinkimų turo“, – įvardijo A. Ramonaitė.
DELFI primena, kad balsavimas savivaldybėse iš anksto Europos Parlamento rinkimuose ir Prezidento rinkimų antrajame ture jau prasidėjo. Balsavimas iš anksto šalies savivaldybėse vyks iki penktadienio vakaro. Balsuoti galima nuo 8 val. iki 20 val.
Rinkimų dieną, gegužės 26-ąją, balsuoti visose apylinkėse bus galima nuo 7 val. iki 20 val.