Paslaugos, tapusios jaunų žmonių privilegija, tačiau senjorus vejančios į užribį

Skambinti ir naudotis el. paštu daugeliui jau nebėra taip baisu, tačiau apsipirkimas internetu išlieka jaunų žmonių privilegija, o tai apsunkina ne tik vyresnių žmonių, bet ir visos visuomenės gyvenimą. Vyresnių žmonių naudojimasis el. paslaugomis ne tik leidžia pandemijos metu išvengti nereikalingų kontaktų, bet ir kultivuoja viso gyvenimo mokymosi požiūrį „amžius nesvarbu“.

Pakalbinta Antakalnio poliklinikoje 67-erių vilnietė Daiva pasakė, jog el. paslaugomis naudojasi retai, nors ir turi tam visas galimybes: „Man kažkaip paprasčiau paskambinti telefonu ar nueiti gyvai, labai sunku būna per internetą viską daryti. Turiu ir kompiuterį, ir telefoną, bet kažkaip negaliu įprasti“, – pasakojo Daiva.

Pasak Vaido Lukoševičiaus, „Rimi Lietuva“ el. komercijos formato direktoriaus, kaip rodo parduotuvės turimų duomenys, dažniausiai elektroniniu būdu apsipirkinėja jaunesnio amžiaus žmonės – net 42 proc. apsiperkančių internete sudaro asmenys iki 35 metų. „Mažiausiai aktyvūs šioje kategorijoje 63 – 65 metų asmenys – jų el. parduotuvėje apsiperka vos 2 proc. Šie žmonės dažniausiai renkasi gyvą apsipirkimą“, – kalbėjo V. Lukoševičius.

Tuo tarpu „Ignitis“ skaitmeninių kanalų vadovas Gediminas Molis pasidalino kiek pozityvesne statistika: pasak jo, net 49 proc. visų vartotojų amžius yra didesnis nei 50 m. „Iš viso „Ignitis“ savitarna šiuo metu naudojasi daugiau nei 650 tūkst. klientų visoje Lietuvoje, o bent vieną kartą per du mėnesius prie jos jungiasi daugiau nei 350 tūkst. vartotojų. Vidutinis savitarnos vartotojo amžius yra 50 metų, o net 49 proc. visų vartotojų amžius yra didesnis nei 50 m.“

Įvardija kompiuterinio raštingumo trūkumą, sveikatos problemas bei pasitikėjimą fizinėmis parduotuvėmis

Kompiuterinis raštingumas tampa nauja kompetencija, reikalinga ne tik darbe ar universitete, bet ir atliekant kasdienius atsiskaitymus, registracijas ar bendraujant. Pasak V. Lukoševičiaus, vyresnio amžiaus žmonės teikia prioritetą apsipirkinėjimui parduotuvėse gyvai dėl noro išsirinkti savo prekę savarankiškai, tačiau komercijos formato direktorius įžvelgia ir kitą problemą:

„Mūsų parduotuvių terminaluose atlikta pirkėjų apklausa rodo, kad net 61,9 proc. visų „Rimi“ vyresnio amžiaus pirkėjų prioritetą vis dar teikia apsipirkimui fizinėse parduotuvėse. Dažniausia to priežastimi nurodomas noras prekes pagal poreikį susirinkti patiems. Vis dėlto, manome, kad viena svarbiausių to priežasčių gali būti naudojimosi el. parduotuve įgūdžių bei apskritai kompiuterinio raštingumo trūkumas“.

Taip pat komentare buvo įvardintos ir kitos problemos: išmaniųjų prietaisų neturėjimas, prastas regėjimas, sutrikusi motorika ir kt. „Nors Lietuvos senjorai vis daugiau naudojasi internetu, daugumai jų dar trūksta kompiuterinių įgūdžių ir žinių, dalis jų neturi išmaniųjų telefonų ar kompiuterių. Be to, įtakos turi ir prasta sveikata – silpnas regėjimas ar sutrikusi motorika, baimę kelia operacijos, susijusios su pinigais, todėl šie pirkėjai renkasi prekes pirkti ne internetu, bet fizinėse parduotuvėse. Tačiau naudodamiesi „Rimi.lt“ internetine parduotuve vyresniems žmonėms – tėvams, seneliams – maisto prekes neretai užsako jų vaikai ar anūkai. Tai labai patogu, jei vyresniems žmonėms sunkiau vaikščioti, jie neturi jėgų patys parsinešti pirkinių ar dėl saugumo baiminasi lankytis fizinėse parduotuvėse.“

Pasak G. Molio, pasitaiko ir slaptažodžio užmiršimo atvejų: „Pastebime, kad vyresnio amžiaus lankytojai yra linkę mažiau naudotis savitarnoje diegiamomis funkcinėmis ir vizualinėmis naujovėmis, kartais rečiau naudojasi tam tikrais funkcionalumais. Be to, dažniau pasitaiko ir slaptažodžių pamiršimo atvejų“.

Bandoma spręsti problemas

Europos Parlamentas 2021 m. liepos 7 d. priėmė rezoliuciją dėl senėjimo „Senasis kontinentas sensta. Galimybės ir uždaviniai, susiję su senėjimo politika po 2020 m.“, kurioje paragino Europos Komisiją pradėti bandomąjį kokybiškos pagyvenusių žmonių priežiūros projektą ir remti nares įgyvendinant pagyvenusių žmonių priežiūros politiką.

„EP pabrėžia, kokios svarbios ir nepakeičiamos yra amžiui pritaikytos mokymosi visą gyvenimą galimybės, kad būtų padidintas socialinis ir ekonomikos tvarumas ir asmeninė gerovė; ragina valstybes nares investuoti į įgūdžius ir švietimą bei plėtoti formaliojo, neformaliojo švietimo ir savišvietos, mokymo bei mokymosi visą gyvenimą projektus, taip pat geresnės vyresnio amžiaus žmonių integracijos galimybes, įskaitant švietimą internetu, nesvarbu, ar jie vis dar priklauso darbo rinkai, ar jau yra išėję į pensiją“, – rašoma rezoliucijoje.

Verslai taip pat ieško būdų padėti vyresnio amžiaus klientams. Paslaugų prieigą bandoma daryti patogesnę, savanoriai padeda integruotis į sistemą. „Siekdami užtikrinti geriausią vartotojo patirtį, esame įdiegę įvairius įrankius bei funkcijas, užtikrinančius sklandų naudojimąsi savitarnos sistema – slaptažodžių priminimo funkciją, paprastas video ir rašytines instrukcijas apie savitarnos funkcijas. Be to, klientui susidūrus su problema, pagalba ir konsultacijos jam yra teikiamos savitarnoje esančiame susirašinėjimo lange“, – teigia G. Molis.

V. Lukoševičius taip pat priduria, jog savo patogumui senjorai gali mokytis kompiuterinio raštingumo skambučiu prisijungiant prie jų partnerių – NVO „Sidabrinė linija“, kurios savanoriai paaiškins ir pamokys, kaip naudotis bei apsipirkti internetu. Taip pat norintys mokytis gyvai gali nueiti į „Senjorų avilį“ Vilniuje ar Trečiojo amžiaus universitetus.