„Health at a Glance“ raportas lygina visų Sąjungos šalių narių nacionalines sveikatos sistemas. Surinkta informacija ne tik leidžia įvertinti bendrą situaciją ir išskirti problemiškas sritis, bet ir parodo šalims narėms gerosios praktikos pavyzdžių, kuriuos galima perkelti į jų nacionalines sistemas.
Europa dar neišmoko skiepytis?
Tačiau renkantis piliečių sveikatą užtikrinančią sistemą šalis pirmiausiai turi įvertinti nacionalinę situaciją ir pasikliauti ekspertų – gydytojų – nuomone. Kalbant apie skiepus, pasak V. Andriukaičio, spręsti, ar rinktis savanorišką skiepijimąsi, ar privalomą, yra dirbtinė ir „visiškai nenaudinga“ diskusija. Vienintelis svarbus klausimas – kaip užtikrinti maksimalų pasiskiepijusiųjų skaičių.
„Galime turėti unikalią ar netgi iš skirtingų modelių sukombinuotą schemą“, – sakė jis pridėdamas, kad epidemiologai, medikai, mokslininkai ir imunologai turi sutarti, koks variantas būtų efektyviausias.
„Health at a Glance“ raportas patvirtino, kad kai kurios ligos, kurių galima išvengti pasiskiepijus, pastaraisiais metais vėl pasireiškė įvairiose Europos vietose. Dokumente taip pat nurodoma, kad, siekiant valdyti situaciją ir užkirsti kelią pavojingų ligų plitimui, pirmiausiai būtina didinti paskiepytųjų gretas ypatingą dėmesį skiriant vaikų skiepijimui.
Lietuvos eurokomisaras pripažino, kad Europa dar neišsivadavo iš tokių pavojingų ligų kaip tymai gniaužtų, bet tikino, jog Sąjunga siekia su šia liga susidoroti iki 2020 metų.
Tam, tikėtina, padės ir derančios Europos Komisijos ir Europos Parlamento nuomonės, jog būtina stiprinti skiepijimosi svarbos ir vakcinų patikimumo suvokimą.
Lietuva Europos tymų žemėlapyje
Daugelis ES šalių narių taiko efektyvias vaikų skiepijimo programas nuo tokių ligų kaip tymai. Tačiau raporte nurodoma, kad dėl mažėjančio besiskiepijančiųjų skaičiaus, vakcinų trūkumo ir neapsisprendimo skiepyti, tokių ligų kaip tymai protrūkių išvengti nepavyksta.
Nepaisant Europos Komisijos skatinimo kovoti su nusistatymu prieš skiepijimą, tymai netgi ir toliau plinta Europoje. Per 12 mėnesių laikotarpį iki 2018 metų gegužės buvo registruoti 13475 tymų atvejai. Tai beveik 5 tūkstančiais atvejų daugiau nei per ankstesnį metų trukmės periodą. Beveik 85 procentai iš jų, t.y. 8,5 tūkstančio atvejų, buvo užfiksuoti Italijoje, Graikijoje, Prancūzijoje ir Rumunijoje.
Dauguma susirgimų diagnozuoti asmenims, kurie nebuvo skiepyti – ypač vaikams, dar nesulaukusiems skiepijimui tinkamo vienerių metų amžiaus. Taip pat nustatyta nemažai atvejų, kuomet ligos neišvengė praleidusieji revakcinaciją.
ES medikai visiems primena, kad ligos nepaiso nacionalinių sienų – apie 10 procentų visų susirgimų tymais yra kelionių rezultatas. Tymais užsikrečia ir patys keliautojai, ir tie, kuriems ligą „parveža“ vienoje ar kitoje šalyje lankęsi asmenys.
2017 metų ES duomenimis Lietuvoje paskiepyta net 94 procentai vaikų ir tai laikoma geru rodikliu. Bet tai šalies nuo tymų neišgelbėjo. Pirmiausiai 2018 metų gruodžio pradžioje pranešta, jog iš Ukrainos į Lietuvą atvežtu tymų virusu užsikrėtė Visagino gyventojai. Po poros savaičių tymų protrūkis užfiksuotas ir Ignalinos bei Vilniaus rajonuose.
Gydytoja Rūta Maciulevičienė: ateinanti banga paprotina ne visus
„Tavo klinika“ gydytoja Rūta Maciulevičienė tikina, kad lietuviams reikia daugiau žinių apie skiepus ir sistemos, kuri įpareigotų nesiskiepijančius prisiimti atsakomybę.
„Turėtų būti nustatyti tam tikri privalomi skiepai, kurie apsaugo nuo potencialiai mirtinų ligų. Jei atsisakoma skiepyti vaiką, žinoma, niekas tavęs į kalėjimą nesodins ar baudų neskirs, tačiau neskiepyto vaiko negalėsi leisti į jokį kolektyvą – nei į priešmokyklinę grupę, nei į mokyklą. Toks modelis taikomas JAV. Tai galėtų būti ir mūsų politikų bei medikų konsensusas“, – griežtą variantą nurodo gydytoja.
Anot medikės, nesiskiepijantys asmenys patys nesuvokia, kad kelia pavojų visuomenei. Yra neakcentuojama informacija, kad tokie asmenys tampa pažeidžiama visuomenės dalimi, kuri tam tikromis sąlygomis gali tapti ir ligos platintoja.
„Kai susidaro kritinė masė neskiepytų ir pažeidžiamų asmenų, liga gali išplisti su visomis pasekmėmis. Šiais metais (2018 metais – aut. past.) Europoje užfiksuoti 43 tūkstančiai tymų atvejų. Niekada taip nebuvo. Nesiskiepydami pasiekėme situaciją, kai jau yra tymų protrūkis, jei taip ir toliau – gali būti ir difterijos, ir poliomielito protrūkis“, – įspėja R.Maciulevičienė.
Visagine ir kitose Lietuvos vietose nustatyti tymų atvejai, pasak R. Maciulevičienės, yra įspėjimas, kurį, deja, supras ne visi.
„Yra asmenų, kurie visada ras milijoną argumentų be jokių įrodymų, kad nereikia skiepytis ir kad tai yra kažkieno išsigalvotas dalykas norint juos mulkinti. Aš visiems sakau, kad vakcinacija yra didžiausias žmonijos pasiekimas medicinoje per visą jos egzistavimo laikotarpį. Skiepijuosi pati, skiepiju savo vaikus ir anūkus, todėl rekomenduoju tą daryti ir pacientams. Aktyviausiems įrodinėjantiems, kad skiepai yra blogis, pasakau itin aštriai – aš uždirbu iš tų, kurie nesiskiepija“, – savo paskutinį argumentą dėl skiepų atskleidžia gydytoja.
Specialistė neneigia, kad vakcinos, kaip ir bet kurie vaistai, turi šalutinį poveikį. Tačiau skiepų šalutinis poveikis, nurodomas ant vakcinų etikečių, yra visai nedidelė „kaina“ lyginant su, pavyzdžiui, pačiais tymais.
„Sakyti, kad reakcijų niekada nebūna, aš tikrai negaliu. Jų būna net ir pagal gamintojo instrukciją. Juk vienas asmuo iš milijono gali numirti ir išgėręs aspirino tabletę. Bet tai nereiškia, kad aspirinas yra blogas vaistas, kurio niekam niekada nereikia vartoti. Ir visi šitą tiesą žinome. Esu iš arti mačiusi ir meningokokines infekcijas, ir tymus, ir netgi sunkius vėjaraupius, kurie eina su encefalitais, todėl skiepų atsisakymas man kelia siaubą“, – apie būtinybę skiepytis sako gydytoja.