Bloko vykdomosios valdžios funkciją atliekanti Europos Komisija išreiškė susirūpinimą dėl pakeitimų Rumunijos baudžiamajame kodekse, kuriuos neseniai prastūmė valdančioji Socialdemokratų partija ir kuriuos kritikai laiko prieštaraujančiais konstitucijai.
Europos Parlamente vykusioje diskusijoje su Rumunijos prezidentu Klausu Iohannisu EK vadovas Jeanas-Claude'as Junckeris perspėjo Rumuniją nekenkti savo šalies pastangoms prisijungti prie laisvo judėjimo Šengeno zonos.
„Tikiuosi, kad Rumunija prisijungs prie Šengeno zonos, bet ji negali to užsitikrinti nusigręždama nuo (Europos) įstatymo viršenybės principų“, – kalbėjo J.-C. Junckeris per diskusiją EP.
„Tikiuosi, kad Rumunijoje sutariama dėl kovos su korupcija, nes priešingu atveju EK turės problemų dėl savo rekomendacijų ir negalės jų patvirtinti vienbalsiai“, – pridūrė jis.
Siekiant prisijungti prie Šengeno zonos Rumunijai reikia EK rekomendacijos ir visų likusių 27 ES valstybių pritarimo.
Rumunijos ir jos kaimynės Bulgarijos siekiai prisijungti prie laisvo judėjimo erdvės yra blokuojami nuo 2007 metų.
J. -C. Junckeris taip pat užsiminė, kad per Rumunijos pirmininkavimo Europos Sąjungai pusmetį gali kilti problemų ir dėl kitų šiai šaliai reikalingų rekomendacijų.
Keletas Europos Parlamento narių kritikavo K. Iohannisą dėl teismų sistemos reformos Rumunijoje, kuri, jų nuomone, prieštarauja įstatymo viršenybės principui.
„Sisteminė grėsmė“
EP liberalų frakcijos ALDE vadovas Guy Verhofstadtas taip pat perspėjo, kad Rumunijos baudžiamojo kodekso pakeitimai gali pakenkti kovai su korupcija.
G. Verhofstadtas paragino Rumuniją „nesekti pavyzdžiu“ Lenkijos ir Vengrijos, prieš kurias ES institucijos ėmėsi procedūrų dėl keliamos „sisteminės grėsmės“ bloko pamatinėms demokratinėms vertybėms.
EK vicepirmininkas Fransas Timmermansas ne kartą reiškė savo „susirūpinimą“ dėl kai kurių Rumunijos teismų sistemos reformų. Anksčiau šį mėnesį ministrei pirmininkei Vioricai Dancilai adresuotame laiške jis paprašė pasiaiškinti dėl šių pakeitimų.
Birželio mėnesį 12 Vakarų valstybių perspėjo, kad kai kurios su Rumunijos teismų sistemos reforma susijusios pataisos „trukdo tarptautiniam bendradarbiavimui (su Rumunija) teisėsaugos srityje“.
Nors Rumunijos prokurorams gana neblogai sekėsi kovoti su korupcija kyšininkavimu garsėjančioje Rumunijoje, tačiau šalies vyriausybė kaltina juos savo įgaliojimų viršijimu.
2016 metais į valdžią atėjusi Socialdemokratų partijos vadovaujama vyriausybė pabandė sušvelninti kovos su korupcija įstatymus, tačiau kilus didžiausiai nuo 1989 metų visuomenės protestų bangai šių savo planų atsisakė.
Į laisvo judėjimo Šengeno zoną įeina 22 ES šalys ir Norvegija, Islandija, Šveicarija bei Lichtenšteinas. Jai nepriklauso šešios ES valstybės: Didžioji Britanija, Airija, Bulgarija, Rumunija, Kipras ir Kroatija.