Remiantis paskutiniais duomenimis, smurto prieš moteris situacija Lietuvoje bei kitose ES šalyse ypač pablogėjo per COVID-19 pandemiją. Smarkiai suprastėjusią situaciją galima visų pirma sieti su karantino režimu, su tuo, kad daugiau laiko praleidžiama namuose, ir moterys neišvengiamai daugiau laiko praleidžia su galimais smurtautojais, o galimybių kreiptis bent neformalios pagalbos tokiu metu dar mažiau.
COVID-19 pandemija lėmė ir tai, kad didelė dalis moterų, dirbusių paslaugų sektoriuje, prarado darbą bei pajamas, todėl tapo labiau priklausomos nuo savo sugyventinių. Tai lemia ne tik išaugusius fizinio smurto skaičius, bet ir ekonominio, seksualinio ar psichologinio smurto atvejus, o dėl to, pasak tyrimų, neretai padaugėja ir fizinio smurto.
Vien tik Lietuvoje buvo užregistruota net 20 proc. daugiau smurto artimoje aplinkoje atvejų karantino metu 2020 m. nei tokiu pačiu laikotarpiu 2019 m. Tiesa, net ir toks pokytis Lietuvoje nėra rekordinis, štai, pavyzdžiui, Prancūzijoje šis rodiklis šoktelėjo net iki 32 proc. Tokius atvejus stebėti sunkiau ir dėl to, kad ne visos šalys dėl COVID-19 pandemijos rinko smurto artimoje aplinkoje duomenis, tad reali situacija gali būti dar blogesnė.
Smurtas artimoje aplinkoje kainuoja brangiai
Vis dėlto smurtas prieš moteris nėra tik fizinė ar psichologinė žmonių problema. Mažai smurtautojų susimąsto, kad tai taip pat didelė finansinė našta, kuri sukuriama tiek pačiam smurtautojui, tiek ir valstybėms, kurios švietimo priemonėmis siekia tokį elgesį keisti. Pasak Europos lyčių lygybės instituto (EIGE) atlikto tyrimo, lyties pagrindu grįstas smurtas kasmet visoje Europos Sąjungoje kainuoja net 366 mlrd. eurų, iš kurių net 289 mlrd. yra susiję su smurtu prieš moteris. Į šią sumą įeina ir tiesiogiai sukeliama žala žmogui, ir iš to vėliau kylančios teisminės išlaidos bei negebėjimas dirbti.
Be to, čia svarbu išskirti ne tik matomus finansinius praradimus, bet ir smurto bei diskriminacijos sukeliamą psichologinę žalą, dėl kurios, žiūrint iš ilgalaikės perspektyvos, gali būti prarandami žmonės ir jų gebėjimai.
„Lygybės siekimas nereikalauja nieko perkelti iš vieno krepšelio į kitą. Lygybė yra begalinis išteklius, jo užtenka visiems. Kita vertus, diskriminacija brangiai kainuoja ją kenčiantiems asmenims ir visai visuomenei, nes tuomet joje pradeda trūkti asmenų ir nuopelnų pripažinimo, prarandami talentai bei inovacijos“, – teigia už lygybę ES atsakanti komisarė Helena Dalli.
Net ir tokios situacijos akivaizdoje tik pavienės Europos šalys COVID-19 pandemijos metu ėmėsi tam tikrų veiksmų jai suvaldyti. Tiesa, Lietuva buvo viena iš jų ir kartu Ispanija bei Airija dar 2020 metais paskelbė apie naują programą, kurios tikslas yra mažinti augančio smurto protrūkius. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ne tik išskyrė smurtą prieš moteris kaip atskirą smurto kategoriją, bet ir sukūrė naują elgesio algoritmą, kuriuo remiantis pranešti apie smurto prieš moterį atvejį tampa privaloma, o smurtautojas turi baigti specializuotus mokymus.
Baimė vis dar formuoja mūsų elgesį
Priimti smurto reguliaciniai mechanizmai negali tapti iki galo veiksmingi, kol visuomenėje vis dar yra įsivyravęs abipusis žalingas elgesio modelis. Žmogaus teisių instituto atliktas tyrimas atskleidžia, kad smurto prieš moteris problema susijusi ne tik su smurtaujančiais vyrais, bet ir su pačiomis moterimis, kurios vis dar vengia pranešti apie smurto atvejus.
Pagrindinė priežastis, kuri lemia tokį moterų elgesį, yra baimė. Baimės faktorius vis dar formuoja moterų elgesį, mat bijoma, kad moters kreipimasis į institucijas gali pakenkti jai arba jos partneriui, taip pat bijoma emocinio vienišumo ir gėdos jausmo.
Europos Sąjunga siekia standartizuoti požiūrį į smurtą
Reaguojant į susidariusią ir prastėjančią situaciją visoje Europos Sąjungoje, šių metų rudenį Europos Parlamente vyko balsavimas dėl naujo smurto lyties pagrindu apibrėžimo. Net 308 balsų persvara EP nariai pritarė, kad Europos Komisija turėtų priskirti tokį smurtą naujai kategorijai, kuri prilygtų kitiems panašaus pobūdžio ir su žmogaus sveikatos žalojimu susijusiems nusikaltimams, pavyzdžiui, žmonių, narkotikų ar ginklų kontrabandai.
Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen teigė, kad Europos Sąjunga turėtų priimti bendrą teisinį pagrindą, kuris padėtų kovoti su smurtu prieš moteris, kuriuo remiantis būtų galima pasiūlyti apsaugą ir prevencinių mechanizmų jau iki šių metų pabaigos. Kalbėdama apie karantino metu išaugusius skaičius, Europos Komisijos pirmininkė išskyrė „labai bauginantį laiką tiems, kurie neturi kur slėptis ir pabėgti nuo smurtautojų“, bei būtinybę, kad „skriaudikai turi būti patraukti atsakomybėn“.
Ne mažiau svarbu, kad naujas reguliacinis paketas turėtų nustatyti ir minimalius teisės standartus, kurie įsigaliotų visose Europos Sąjungos šalyse. Kaip simbolinis rodiklis šiems standartams pritaikyti, yra naudojama Stambulo konvencija, ji taip pat apibrėžia smurto prieš moteris problematiką. Šis standartų paketas apims tokias nuostatas kaip, pavyzdžiui, vaiko globą, kompensacijų išmokėjimą ir pagalbos suteikimą užtikrinant lygias teises esant smurto dėl lyties atvejams.
Nepaisant negailestingų skaičių moterų atžvilgiu, bet koks priimtas naujas reguliacinis paketas negali būti iš principo diskriminacinis ir skirtas tik vienai lyčiai.
„Lyčių lygybė – esminis Europos Sąjungos principas, bet tai vis dar nėra realybė. Versle, politikoje ir visoje visuomenėje galime išnaudoti visą savo potencialą tik tada, kai pasitelksime visus savo talentus ir įvairovę. <...>. Vykdydami lyčių lygybės strategiją, siekiame didesnės ir spartesnės pažangos skatinant vyrų ir moterų lygybę“, – sakydama pranešimą teigė Europos Komisijos pirmininkė.