Teisininko Vytauto Mizaro teigimu, autorių teisių reforma yra ir liks kontraversiška, kadangi susikerta dvi interesų grupės. Pirmoji grupė – standartiniai teisių turėtojų interesai, kurie norėtų išlaikyti jau kelis amžiaus įsigalėjusį draudimų bei leidimų metodą. Opozicinė interesų grupė – visuomenė, besivadovaujanti XXI amžiaus principais, kuri siekia išlaikyti dabartinę savitą interneto kultūrą.
„Būtų geriau, jei teisės aktai būtų rengiami labiau įvertinant dabartį, labiau įvertinant, atsižvelgiant į šiuolaikinę skaitmeninės erdvės kultūrą, vartotojų interesus, ypač tų, kurie jau generuoja savo turinį ir nori jį skleisti“, – teigė teisininkas.
Tinklaraštininkas Paul De Miko laikosi nuomonės, jog tokia reforma tik apsunkina tam tikro turinio, turinčio autorines teises, transformaciją. Teisės aktų pakeitimai gali privesti prie to, jog pačios internetinės platformos cenzūruos savo turinį, kadangi joms nebereikės kovoti už tai, kas yra keliama į platformą.
Tačiau direktyvų šalininkai laikosi nuomonės, jog reforma sustiprins kūrėjų ir leidėjų galimybes gauti teisingą atlygį už internete išplatintą jų turinį.
Daugumai interneto vartotojų vis dar nėra aišku, kaip ši reforma pakeis jų kasdienį naudojimąsi internetinėmis svetainėmis. Pasak interneto žiniasklaidos asociacijos pirmininkės Aistės Žilinskienės, direktyva nustato tik principus, jog turi būti susitarta dėl autorinių darbų atlygio už kuriamą turinį. Tačiau kaip veiks šis mechanizmas, kaip ir už ką bus atlyginama vis dar nėra aišku.
Direktyvoje yra nustatytas tik atlyginimo principas, tačiau gali būti, jog kiekvienoje valstybėje jis bus pritaikomas skirtingai. „Tai yra paliekama nacionalinei teisei. Dabar tai priklausys nuo Lietuvos vyriausybės ir kultūros ministerijos – kaip jos sugebės tai pritaikyti. Kiekviena šalis tai gali savaip interpretuoti“, – komentavo A. Žilinskienė.
Įgyvendinimo procese bus daug diskutuojama su ES valstybėmis narėmis ir vartotojais. Pasak teisininko, niekas nenori per daug suvaržyti naudojimosi skaitmenine erdve. Didžiausia problema ta, jog į internetinę erdvę patekus netinkamam turiniui, platforma turės užtikrinti, jog tai daugiau nepasikartotų. Tai gali sulėtinti interneto informacijos sklaidą, kadangi autorinės teisės bus nuolat tikrinamos.
Jeigu ES Taryba pritars Europos Parlamento priimtai reformai, valstybės turės įgyvendinti šią direktyvą per ateinančius dvejus metus.