Ieškomi būdai, kaip pakeisti plastiką
Parduotuvėms teko išparduoti esamas prekes, o visiems uždraudžiamiems gaminiams buvo taikomos alternatyvos – perėjimas prie daugkartinių sistemų, arba vienkartiniai gaminiai iš kitų medžiagų. Verslo atstovai teigia, jog jau perėjo prie naujų medžiagų, kurios yra tvaresnės aplinkai. Pasak, „Rimi Baltic“ socialinės atsakomybės strategijos ir vystymo vadovo Liudviko Aleliūno, prekės iš plastiko buvo pakeistos kitomis alternatyvomis, tačiau kai kur jo nepavyko išvengti.
„Dalis produktų, tokių kaip vienkartinės lėkštės bei dubenėliai buvo pakeisti į pilnai popierinius gaminius. Plastikinius įrankius pakeitėme mediniais. Šiaudeliai ir puodeliai šiuo metu popieriniai, bet taip pat turi ploną vidinę plastiko plėvelę – deja, jos išvengti labai sunku, nes produktai kitaip praras kokybę ir labai greitai sušlaps“.
Kaip tikina Andrius Bagdzevičius, „Švyturio-Utenos alaus” rinkodaros vadovas, vienas iš esminių būdų kovoti su pertekliniu plastiko naudojimu tapo daugkartiniai puodeliai.
„Vienas iš „Švyturio-Utenos alaus“ projektų, kurį pradėjome dar tolimais 2015 metais – iniciatyva pakeisti kuo daugiau vienkartinių plastikinių alaus bokalų į daugkartinius. Kasmet Lietuvoje yra sunaudojami keli milijonai vienkartinių plastiko bokalų, kurie iškart virsta šiukšlėmis, plastiko atliekomis. Užsibrėžėme užduotį keisti šią situaciją iš esmės ir jau pirmojoje Aludarių dienoje Klaipėdoje naudojome tik daugkartines taures“.
Rinkodaros vadovas taip pat priduria, jog šiuo metu yra dirbama ties popierinio alaus buteliuko prototipu bei planuojama nauja pakavimo plėvelė.
„Žiūrint į ateities (10–20 m.) perspektyvą, numatoma, kad plastiko panaudojimo pasaulio alaus pramonėje derėtų visai atsisakyti arba plastikas turėtų būti 100 proc. perdirbamas. Puoselėdami vizionieriškas idėjas ir laikydamiesi tvarumo principų, „Carsberg“ įmonių grupės mokslininkai jau dabar kuria „popierinio“ alaus butelio prototipą.
Butelio prototipas yra pagamintas iš perdirbamo medžio pluošto, o jo viduje – pristatytos 2 inovatyvių „vidinių membranų“ variacijos. Pastarosios yra pagamintos iš perdirbto PET polimero plėvelės ir biopagrindu pagamintos PEF polimero plėvelės, jos – ne tik draugiškesnės aplinkai, bet ir leidžia tinkamai butelyje išlaikyti alų, nekeičiant jo savybių.
Dar šiais metais planuojame produktų pakavimo plėvelę pakeisti specialia „Eko“ plėvele, kuri būtų 100 proc. perdirbama ir pagaminta iš perdirbtos plėvelės. Nustatyta, kad naudojant 100 proc. perdirbamo plastiko plėvelę išmetama net 60 proc. mažiau CO2, nei naudojant visiškai naują pakavimo plėvelę“.
Taip pat „Rimi“ atstovas teigia, jog plastiko mažinimo iniciatyva bus ir tarp tolimesnių parduotuvės prioritetų veiksmų.
„Kitas žingsnis – toliau plėsti „zero waste“ asortimentą, įdiegiant jį naujose parduotuvėse. Taip pat numatomi ir tam tikri asortimento pakeitimai. Kita sritis, prie kurios šiuo metu aktyviai dirbame ir turime ambicingus tikslus – „Rimi“ privačios etiketės plastikinės pakuotės.
Mūsų tikslas iki 2025 metų užtikrinti, kad visos naudojamos plastikinės prekės būtų lengvai išrūšiuojamos bei perdirbamos Baltijos šalyse ir iš jų vėl pagaminami nauji produktai. Toks žingsnis iš esmės skatina plastiko pernaudojimą, mažina priklausomybę nuo naftos, nes pirminis plastikas yra gaminamas būtent iš jos“.
Pasidalino kiek sutaupyta plastiko
Pasak verslo atstovų, sunku vertinti atitikmenų pardavimus, nes COVID-19 pandemijos situacija sudrumstė šių prekių pardavimus. „Plastikinių produktų pakeitimas įvyko per patį COVID-19 pandemijos įkarštį, todėl naujų produktų pardavimai sunkiai palyginami su ankstesniais. Dėl pandemijos žmonės mažiau keliavo bei šventė įvairias šventes, taigi natūralu, jog pardavimai taip pat krito“, – kalbėjo L. Aleliūnas.
Nors vertinti pardavimus buvo sunku, pasak įmonės socialinės atsakomybės ir strategijos vadovo, visgi toks pokytis leido sutaupyti nemažą plastiko kiekį.
„Šis pokytis leido sutaupyti apie 100 tonų plastiko. Tokia reikšmė apskaičiuota remiantis vienkartinių plastikinių gaminių pardavimais 2018–2019 metais ir jų plastiko svorio dalimi. Paskaičiavimuose nurodytas visų trijų Baltijos šalių suvartojamas plastiko kiekis.
Ausų krapštukų pagaliukų pakeitimas iš plastikinių į popierinius leis sutaupyti 20 tonų plastiko per metus, o vienkartinių indų pokytis net 80 tonų plastiko per metus. Šis rezultatas bus pasiektas natūraliai, nebesiūlant vienkartinių plastiko gaminių, asortimente turint tik alternatyvas, kurios yra visai be arba tik su menka dalimi plastiko".
Kaip pasisako A. Bagdzevičius, skaičiuojama, kad naudojant vis lengvesnius PET ruošinius, per kelerius metus 1 litro buteliuką pavyko palengvinti 20 proc., o 0,5 litro (ruošinį palengvinus nuo 22 g iki 14 g) – beveik 40 proc.
„Vien 2019 m. dėl lengvesnių PET ruošinių sunaudota 9,6 tonų mažiau plastiko, palyginti su 2018 m. 2020 m. buvo toliau tęsiami veiksmai lengvinant įvairius PET ruošinius, kurie padėjo sutaupyti dar 51 toną plastiko, arba 4,7% nuo viso metinio poreikio. Tuo tarpu perėjus prie naujo PET butelių kakliuko standarto PCO1881, atsirado galimybė naudoti žemesnius – 15 % mažiau plastiko turinčius – kamštelius. Nuo 2018 m. šis sprendimas kasmet leidžia sutaupyti dar apie 18,5 tonų plastiko“.
Nuo šių metų liepos 3 d. Europos Parlamentas kartu su Tarybų direktyva priėmė naujus reikalavimus, kurie liečia plastiko vartojimą. Tai reiškia, jog Europos sąjungoje turės būti paženklinti rinkai teikiami plastiko turintys vienkartiniai gėrimų indeliai, higieniniai paketai (įklotai), tabako gaminiai su filtrais, tamponai ir jų aplikatoriai, buitinės šluostės bei drėgnosios servetėlės. Tokie paženklinimai bus skirti tam, kad vartotojai žinotų, kad šių gaminių sudėtyje yra plastiko ir kaip šiuos gaminius tinkamai reikėtų tvarkyti.
Pagal pateikiamą Europos parlamento informaciją, iki 2029 m. valstybės narės turės pasiekti 90 % plastikinių butelių surinkimo tikslą, o iki 2025 m. plastikiniuose buteliuose turi būti ne mažiau kaip 25 % perdirbto turinio, o iki 2030 m. – 30 %.
Susitarime taip pat sustiprinamas principo „teršėjas moka“ taikymas, ypač tabakui, nustatant didesnę gamintojų atsakomybę. Ši nauja tvarka taip pat bus taikoma žvejybos įrankiams, siekiant užtikrinti, kad gamintojai, o ne žvejai, padengtų jūroje pamestų tinklų surinkimo išlaidas.