Beveik 80 mlrd Eur bus skirstomi pagal tris ramsčius
Birželio pradžioje europarlamentarai pritarė Kaimynystės, vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonės „Globali Europa“, kuriai 2021–2027 m. numatyta 79,5 mlrd. eurų, steigimui. Pirmą kartą ES istorijoje įvairūs ES užsienio politikos finansavimo instrumentai sujungti į vieną fondą, skirtą remti ne tik ES kaimynystės šalis, bet ir Afrikos, Azijos, Pietų ir Centrinės Amerikos, Karibų jūros ir Ramiojo vandenyno valstybes.
Oficialiame EP pranešime skelbiama, jog naujasis fondas įgalins skatinti žmogaus teisių, demokratijos ir pilietinės visuomenės stiprinimą, taip pat remti bendradarbiavimą su ES strateginiais partneriais ir spręsti pasaulinius iššūkius, tokius kaip klimato kaita, migracija, taikos ir stabilumo užtikrinimas.
Globalios Europos fondo parama bus teikiama pagal tris ramsčius: geografiniam ramsčiui skirta apie 60 mlrd. Eur (iš jų 19,3 mlrd. Eur – ES kaimyninėms šalims), teminiam ramsčiui – apie 6 mlrd. Eur, o greitojo reagavimo komponentui – apie 3 mlrd. Eur. Be to, apie 9,5 mlrd. eurų papildys atskirą lankstumo priemonę naujiems ES uždaviniams ir prioritetams įgyvendinti, pavyzdžiui, reaguoti į naujas krizes ar tarptautines iniciatyvas.
R. Juknevičienė: žmonėms reikia efektyviai veikiančių valstybių
Viena iš EP pranešėjų Rasa Juknevičienė sako, jog šis instrumentas suteikia galimybę Europos Sąjungai veikti globaliu mastu: „ES yra didžiausia donorė, nes puikiai supranta, jog tarpusavyje glaudžiai susijusiame pasaulyje jos vystymasis, taika ir saugumas priklauso ir nuo taikos, vystymosi bei stabilumo kaimynystėje ir tolimesniuose regionuose. Pavyzdžiui, kalbant apie migracijos sritį, kuri kelia nemažai rūpesčių Europai. Akivaizdu, kad reikia padėti spręsti problemas, ten kur jos kyla – žmonėms reikia efektyviai veikiančių valstybių, ekonominės plėtros, saugumo tam, kad žmonės galėtų gyventi savo valstybėse“, – kalbėjo europarlamentarė.
Pagalba globalių pandemijų atveju ir parama ilgalaikėms sveikatos sektoriaus reformoms, sveikatos paslaugų prieinamumui, sako R. Juknevičienė, yra viena iš Globalios Europos veiklos sričių: „ES jau yra suteikusi finansinę pagalbą mūsų kaimyninėms šalims Covid pandemijos pasekmėms mažinti ir tai bus tęsiama šio instrumento rėmuose. ES taip pat tęs paramą ekonominėms reformoms, ekonomikos žalinimui, kovai su klimato kaita, skurdu, prisidės prie tvaraus partnerių vystymosi, lyčių lygybės skatinimo, rems pilietinę visuomenę, demokratijos ir žmogaus teisių užtikrinimą.“
Visa tai, anot europarlamentarės, atitinka tiek ilgalaikius tarptautinius ES įsipareigojimus, tiek jos vertybes, tikslus ir interesus. Tai, kad anksčiau veikę atskiri teisiniai instrumentai yra sujungti viename Globalios Europos reglamente, padės užtikrinti geresnę vystymosi partnerių ir veiksmų koordinaciją, efektyvesnį lėšų panaudojimą, išvengti veiklų dubliavimo.
Skirsis nuo Kinijos investicijų: parama tik tiems, kuriems demokratija ir žmogaus teisės – prioritetas
Vis dėlto, Europos Sąjungos parama, kalba politikė, nėra besąlyginė: „Tokios šalys kaip Kinija siūlo didžiules sumas be jokių išankstinių sąlygų demokratijos ar žmogaus teisių srityse. Tokie pinigai yra iš pažiūros lengviau prieinami, nereikia daryti jokių nepopuliarių reformų, tad dažnai numojama ranka į galimas ilgalaikes negatyvias pasekmes. Tai ypač matoma Afrikoje.“
Pasak R. Juknevičienės, kai kuriose tokią paramą priėmusiose valstybėse atsiranda nusivylimo Kinijos investicijomis: „Mums visiems svarbu, kad kuo daugiau pasaulio šalių rinktųsi demokratijos kelią, nes demokratijose užtikrinamos žmogaus teisės, demokratijos tarpusavyje nekariauja. Ir visai šalia mūsų, Baltarusijoje, A. Lukašenkos režimo gyvybę palaiko būtent V. Putino pinigai. ES lėšos ir negali patekti į A. Lukašenkos rankas, ES remia demokratinę Baltarusiją, o ne tironiją.“
Pirmą kartą į paramos sąlygas įtrauktas branduolinis saugumas. Pasak R. Juknevičienės teko įdėti labai daug darbo, kad ši EP pozicija būtų apginta: „Mums buvo svarbu įtvirtinti principą, kad tarptautinių branduolinės saugos standartų laikymasis taptų viena iš sąlygų paramai teikti. ES turi turėti pakankamai rimtą svertą – tame tarpe ir galimybę nutraukti paramą, jei ateityje atsirastų dar vienas atvejis, panašus į Putino – Lukašenkos atominę Astrave“.