Skaičiuojama, jog šiuo metu vilkikai sudaro apie 2 proc. visų transportų priemonių keliuose. Deja, būtent vilkikai išskiria net 22 proc. anglies dvideginio visame kelių transporte ES šalyse. Taigi, transporto kompanijų vadovai šiandien vis labiau suka galvas ne tik kaip uždirbti, bet ir kaip vežti švariau.
Goramp.eu pristato esmines logistikos pramonės tendencijas vienaip ar kitaip paveiksiančios daugumą transporto įmonių 2022 metais. Apie šiuos iššūkius ir jų sprendimus plačiau pasakoja didžiausią nuosavą vilkikų parką Europoje valdančios transporto bendrovės „Girteka Logistics“ atstovas Simonas Bartkus.
Savaeigiai sunkvežimiai
2021 metais autonominių transporto priemonių įmonė „TuSimple“ paskelbė įspūdingus bandymų rezultatus – jų savarankiškai važiuojantis sunkvežimis šviežių arbūzų krovinį atgabeno 42 proc. greičiau, nei įprastai vairuotų žmogus. Vairuotojas dirbo paėmimo ir pristatymo etapuose, o autonominė kelionės dalis įveikė daugiau nei 900 mylių. Žmogus vairuotojas gali įveikti visą kelionę per 24 valandas ir 6 minutes, o jų savarankiškai važiuojantis sunkvežimis – per 14 valandų ir 6 minutes, tai yra 10 valandų arba 42 proc. greičiau. Žinoma, vairuotojas visą laiką buvo šalia saugumo sumetimais, tačiau rezultatai vis tiek labai įspūdingi. Savaeigių sunkvežimių augimas akivaizdus ir 2022 metais tikrai dar išgirsime apie savaeigių sunkvežimių pasiekimus.
Užsakymai internetu ir paskutinės mylios iššūkiai
Covid-19 pandemija davė didžiulį postūmį elektroninei prekybai ir pakeitė vartotojų apsipirkimus. Pandemijai tęsiantis 2 metus, prekyba internetu klesti kaip niekada anksčiau. Žmonės, kurie anksčiau nieko nepirko internetu, dabar atrado, kaip patogu ir lengva apsipirkti būtent taip. Spėjama, kad pasibaigus pandemijai, nauji apsipirkimo įpročiai išliks.
Elektroninė prekyba atkreipė dėmesį į paskutinės mylios pristatymą. Ilgą laiką užsakymų pristatymas iš sandėlio į galutinę paskirties vietą buvo vienas neefektyviausių transporto įmonių procesų. Tačiau pasaulį apėmus pandemijai, staiga viskas turėjo būti pristatyta vartotojams – nuo maisto iki aprangos. Pridėkite tą pačią dieną pristatymo ir siuntų grąžinimo paslaugų paklausą ir turėsite išspręsti nemažą iššūkį.
Siekdamos išspręsti šią problemą, transporto įmonės ir toliau daug investuos į sekimo ir maršruto optimizavimo platformas, kad pagerintų matomumą ir efektyvumą. Kai kurios įmonės stipriai investuoja į dronų ir kitų pristatymo robotų galimybes, kad užbaigtų tą paskutinę mylią, ir daugiau miestų pradeda duoti leidimus ir bandyti naujus pristatymo būdus.
Tuo tarpu daugiau įmonių siūlo platformas, pagrįstas „Uber“ ir „Airbnb“ modeliais, kad kiekvienas galėtų tapti kurjeriu pagal pareikalavimą ir pristatyti paskutinę mylią. Dviratis, elektrinis paspirtukas ar senas automobilis – viskas tinka tol, kol pristatote.
Sunkvežimių vairuotojų trūkumas
Nenuostabu, kad pasaulinis vairuotojų trūkumas ir toliau išliks viena iš pagrindinių problemų 2022 metais. Amerikos sunkvežimių asociacijos (ATA) skaičiavimais, vairuotojų trūkumas jau pasiekė istorinį rekordą – 2021 m. pritrūko daugiau nei 80 tūkst. vairuotojų. ATA tyrimas rodo, kad 2022 metais sunkvežimių vairuotojų trūkumas ir toliau augs ir gali priartėti prie 90 tūkst. Dar daugiau, ATA tyrimas prognozuoja, kad pagal dabartines tendencijas 2030 m. trūkumas gali viršyti 160 tūkst. Europa taip pat kovoja su panašia situacija – pagal Transporto žvalgybos (TI) tyrimo dokumentą, vairuotojų trūkumas Europoje šiuo metu viršija 400 tūkst. Nors Lenkija yra tik 5 vieta pagal gyventojų skaičių ES, joje vairuotojų trūksta daugiausiai – daugiau nei 120 tūkst.
Taip pat iškyla nauja problema – logistikos, tiekimo grandinės ir skaitmeninimo ekspertų trūkumas. Didėjant perkėlimų skaičiui, o tiekimo grandinėms tampant sudėtingesnėms ir sunkiau valdomoms, patyrusių tiekimo grandinės specialistų paklausa sparčiai auga. Šiuo metu daugumoje pramonės šakų vyksta skaitmeninės transformacijos. Dokų planavimo platformos, TMS, telematika, didelių duomenų sprendimai ir net pirmosios AI programos šiandien yra neatsiejama pramonės dalis. Tuo pačiu metu skaitmenizacijos procesą skatinantys specialistai yra labai paklausūs, nes dėl jų konkuruoja daugelis pramonės šakų.
Europos Sąjungoje – informacijos mainai
Elektroninės krovinių vežimo informacijos arba eFTI reglamentas (ES) 2020/1056 yra suderinta ES sistema, skirta įmonių ir valdžios institucijų elektroniniam keitimuisi krovinių vežimo informacija. Juo nustatoma teisinė sistema, leidžianti transporto operatoriams dalytis informacija su vykdymo užtikrinimo institucijomis elektroniniu formatu. eFTI taip pat siekiama skatinti krovininio transporto skaitmeninimą, mažinti administracines išlaidas ir dokumentų tvarkymą, gerinti vykdymo užtikrinimo galimybes ir padidinti bendrą transporto sektoriaus efektyvumą ir tvarumą.
Nors eFTI įsigalios 2024 m. rugpjūčio mėn., 2022 m. yra svarbus etapas – Europos Komisija iki 2022 m. parengs technines eFTI platformų specifikacijas. Tai reiškia, kad nuo 2022 m. valstybės narės pradės kurti elektronines informacijos mainų ir TVS platformas, planavimo ir kiti platformų teikėjai taip pat pritaikys savo produktus prie naujojo reglamento.
e-CMR egzistuoja jau gana seniai, tačiau 2022 m. gali būti lūžio taškas. Visai neseniai Vokietija ratifikavo e-CMR protokolą, leidžiantį jį taikyti Vokietijoje. Turint didžiausią automobilių rinką Europoje su e-CMR, tai tikrai paskatins e-CMR naudojimą. Be to, vežėjai daugiau dėmesio skiria efektyvumui ir tvarumui, o popierinių CMR formų atsisakymas yra vienas iš pirmųjų žingsnių. Šiuo metu tikimasi, kad iki 2026 m. e-CMR taps privalomas.
Stipriai auganti ekologiškos logistikos paklausa
Tvarumas yra bendra kryptis, kuri kiekvienais metais tampa vis svarbesnė. Po 26 šalių konferencijos (COP 26) susitikimo Glazge žinia aiški – norėdami apriboti visuotinį atšilimą, turime išsikelti ambicingesnius dekarbonizacijos tikslus, kuriems reikia pakeisti visuomenės gamybos ir vartojimo būdą. Kelių transportas išmeta 10 proc. viso pasaulio išmetamųjų teršalų, o jo išmetamų teršalų kiekis didėja greičiau nei bet kurio kito sektoriaus.
Griežtesnės išmetamųjų teršalų normos reikalauja anglies dvideginio neutralių sprendimų. Jungtinė Karalystė, Kanada, Prancūzija, Ispanija ir daugelis kitų ES šalių jau užsibrėžė tikslus iki tam tikros datos laipsniškai nutraukti naujų automobilių su vidaus degimo varikliais pardavimą ar registraciją, dauguma jų siekia 2030–2040 m. Tai aiškus ženklas, kad toliau rikiuojasi furgonai, sunkvežimiai, autobusai ir sunkvežimiai.
Įmonių ekologiškos iniciatyvos taip pat skatina tvaresnės logistikos poreikį. Didelės korporacijos daugiausia dėmesio skiria tvarumo tikslams ir daro visas savo tiekimo grandines ekologiškesnes. Be to, vis daugiau vartotojų nori mokėti didesnę kainą už tvarų prekių pristatymą. Nesvarbu, ar tai būtų vežėjas, turintis elektrinių furgonų parką, ar ambicingos įmonių socialinės atsakomybės iniciatyvos, visa tai suteikia pridėtinės vertės vartotojų pirkimo sprendimams.
Didžiausias įmonės iššūkis – švaresni degalai
„European Clean Trucking Alliance“ (ECTA) dalimi esančios didžiausios Europoje pagal savo turto vertę transporto bendrovės „Girteka Logistics“ Marketingo ir komunikacijos vadovas Simonas Bartkus sako, kad įmonių grupės veikloje, kurioje dirba daugiau kaip 20 tūkst. darbuotojų, tvarumas integruotas jau į patį verslo modelį. Drauge su kitais ECTA nariais jie įsipareigoja nuolat gerinti savo veiklą ir ieškoti efektyvių būdų, kurie padėtų minimizuoti transporto emisijos kiekį Europos keliuose.
„Bene didžiausias pervežimų veiklos iššūkis yra technologinis proveržis keičiant naudojamus degalus į darančius dar mažesnį poveikį gamtai. Mes savo veikloje bandome įvairias iniciatyvas ieškodami būdų mažinti išmetamųjų dujų kiekį. Įmonės įgyvendinamas skaitmenizacijos projektas didele dalimi nukreiptas į tai, jog kiekvienas nuvažiuotas kilometras būtų prasmingas. Sėkminga šios veiklos dalis yra intermodalinio transporto naudojimas, kai dalį laiko krovinys gabenamas keliais, o kitą dalį – traukiniais ar keltais, krovinį išlaikant toje pačioje puspriekabėje. Iki 2025 m. net 20 proc. ilgų distancijų pervežimų įmonė planuoja vykdyti būtent geležinkelių ir keltų pagalba“, – patikina S. Bartkus.
Įmonė taip pat yra įsigijusi suskystintomis gamtinėmis dujomis (LNG) varomų vilkikų, kai kuriuose maršrutuose bando hidrinto augalinio aliejaus (HVO) degalus, tačiau iššūkis yra šias technologijas naudoti plačiai ypatingai ilgo nuotolio sunkių krovinių pervežimuose tarptautiniuose maršrutuose dėl jų prieinamumo trūkumo.
Pasak įmonės atstovo, su panašiais iššūkiais industrija susiduria ir elektrinių bei vandenilinių vilkikų bandymuose: „Šiuo metu neturime nei vieno elektrinio ar vandeniliniu varomo vilkiko, kuris būtų lygi alternatyva dyzeliniams vilkikams, t. y. su kuriuo galima būtų nuvažiuoti tokį patį atstumą bei tokiems vilkikams tinkama infrastruktūra būtų išplėtota atitinkamai. „Girteka“ dar 2017 metais pateikė užsakymą įsigyti „Tesla“ elektrinį vilkiką, tačiau jie vis dar nėra gaminami“.
Pasak įmonės atstovo, vienodas technologijų prieinamumas, laisvas krovinių judėjimas taip pat yra būtinos sąlygos efektyviam maršrutų planavimui taip prisidedant prie tvarumo tikslų įgyvendinimo. Taip pat svarbu yra suprasti, jog išmetamo anglies dvideginio mažinimas yra ne tik transporto pramonės problema, bet ir visuotinė visų susijusių šalių atsakomybė. Visuomenė dar nėra linkusi atsisakyti šviežių vaisių, daržovių žiemos metu ar šviežios žuvies bet kuriuo metų laiku, tad tiekimo grandinių trumpinimas vis dar nemažai reikalaujantis iššūkių procesas.
Labiausiai pasiteisinusios iniciatyvos
„Labiausiai pasiteisinusios tvarumo iniciatyvos yra mūsų veiklos pagrindu esančios ir į verslo modelį integruoti sprendimai. Pirmiausia, tai mūsų sprendimas nuolat investuoti ir atnaujinti transporto priemonių parką, kuomet mūsų vilkikų parke didžioji dalis vilkikų yra 2 metų ir naujesni“, – sako S. Bartkus.
Nuolatinis parko atnaujinimas, pasak įmonės atstovo, leidžia nuolat naudoti pažangiausias technologijas, kurios leidžia suvartoti mažiausią įmanomą kiekį degalų, išmesti mažiau išmetamųjų dujų, skleisti mažiau triukšmo, užtikrinti saugumą keliuose įdiegtų saugumo sistemų dėka, o kartu ir užtikrinti geriausią įmanomą aplinką įmonės darbuotojams.
„Mūsų kultūroje taip pat diegiama taupaus vairavimo kultūra, kurios labiausiai matomas elementas yra „EKO Lygos“ programa, leidžianti kasdieniame darbe atsižvelgti į daromą poveikį aplinkai ir savo veiksmais jį kiek įmanoma mažinti“, – teigia S. Bartkus.