Metinėje kalboje – nė žodžio apie Rusiją
Savo metinį pranešimą EK pirmininkė pradėjo nuo kovos su pandemija apžvalgos. Vertindama praėjusius metus, U. von der Leyen džiaugiasi, kad Europai pavyko per tokį trumpą laiką pagaminti gyvybes gelbstinčias vakcinas.
Reaguodama į EK pirmininkės kalbą, Europos Parlamento narė Rasa Juknevičienė akcentuoja, kad, aktyvuojant vakcinacijos procesą pasaulyje, pagalbą ES teikė ir kitoms šalims – jei virusas nebus nugalėtas visur, ES pastangos nebūtų tokios vaisingos. Taip pat R. Juknevičienė svarsto, kaip būtų atrodžiusi ES ekonomika, jei šalys nebūtų tiek daug investavusios į pagalbą verslui.
Vis dėlto, vertindama EK pirmininkės kalbą, R. Juknevičienė pasigedo reakcijos į Rusiją – nors jos keliama grėsmė negali būti ignoruojama, šįkart apie Kremliaus režimo siunčiamas grėsmes neužsiminta nė žodžiu.
„Nė karto nebuvo paminėta Rusija. Baltarusija buvo minėta kontekste, susijusiame su mumis – aišku, tai buvo stiprūs žodžiai, džiaugiamės, kad Ursula paminėjo, kad tai hibridinis karas. (…) Bet nepaminėta buvo Rusija, ir man kilo klausimas, kodėl. Kaip taisyklė, visose tokio lygio politinėse kalbose būna paminėta šita šalis.
Mano matymas toks – iš tikrųjų, Putinas labai nori, kad jis būtų svarbus, kad apie jį būtų kalbama, kad Kremliaus politikos visi bijotų, drebėtų, būtų išsigandę, kad tai sukeltų įtampas kaimynystėje. Gali būti, kad buvo tokia taktika pasirinkta. Žiūrint į iššūkius, planus, ekonomiką, skaidrumo lygį, Žaliąjį kursą, tai Rusija yra visiška priešingybė. Rusija eina savo keliu, čia ir yra strategija, kaip įveikti Rusiją – savo stiprumu ir demokratinio pasaulio privalumais, apie kuriuos Ursula ir kalbėjo“, – EK pirmininkės kalbą komentuoja R. Juknevičienė.
Kalba apžvelgė praeitį, bet buvo orientuota į ateitį
Tai pat parlamentaras įžvelgia, jog nors metai buvę sudėtingi, kalboje „pozityvo buvo nemažai“, ir buvo pabrėžiama, kad EK politika grindžiama mokslu.
Kalboje akcentuota, kad iš vakcinų krizės iškopta labai sėkmingai, ir, nors atrodytų, kad pandemijos akivaizdoje pasaulis sustojo, iš tiesų per šį laikotarpį jis judėjo labai sparčiai. Per pastaruosius metus pagaminta 700 mln. dozių Europai, o dar tiek pat – likusiam pasauliui.
„Dar man patiko, kad kalbėta ne tik apie istoriją. Juk metinis pranešimas atspindi, kas įvyko per paskutinius mėnesius, tačiau viskas buvo perpinta su ateitimi. Paminėti ir istoriniai dalykai – bendrijų kūrimasis, geležinės uždangos kritimas prieš 30 metų, kad tai atvėrė galimybę tokioms valstybėms kaip Lietuva tapti pilnaverte ES dalimi.
Ir iš tikrųjų, jei pasektume, kiek kalboje kalbama apie jaunus žmones, matytume, kad kalba orientuota į ateitį – rūpinamasi, kad 2022 metai būtų paskelbti jaunimo metais“, – komentuoja L. Mažylis.
Europa išsikėlė ambicingus, globalius tikslus
Europos Parlamento narys Juozas Olekas nori atkreipti dėmesį ir į EK pirmininkės akcentuotą „socialinio ramsčio“ įgyvendinimą – ALMA programą, orientuotą į lengvesnį jaunų žmonių įsidarbinimą ES šalyse.
„Pirmininkė aiškiai akcentavo socialinį ramstį, kuris turi būti įgyvendintas užtikrinant galimybes turėti darbo – naują programą jauniems žmonėms, vadinamą ALMA. Ji skirta ne tik pasinaudoti mokymosi tikslais, bet ir įsidarbinimo, gauti darbinius įgūdžius ir patirties įvairiose ES šalyse narėse“, – sako J. Olekas.
„Iš tikrųjų, ES pozicija yra ambicinga. Tarptautiniu mastu nubrėžti globalūs tikslai, nauja strategija Indijos ir Ramiojo vandenyno šalių atžvilgiu – manau, tai taip pat yra labai svarbus, ambicingas tikslas, kurį galėtų ES įgyvendinti siekdama savo tikslų“, – sako J. Olekas.
Pasigedo reakcijos į kitas opias Europos problemas
Tuo metu parlamentaras Bronis Ropė į EK pirmininkės kalbai turi kritikos – jis pastebi, kad kalboje buvo nutylėta tai, ko nepavyko padaryti, kas nesisekė, o siūlomi projektai yra pavėluoti. Parlamentaras pasigedo reakcijos į augančią nedarbo ir skurstančių žmonių problemą, trūko dėmesio ir migrantų politikos aptarimui.
„Klimato kaitos Žaliojo kurso planą kelios valstybės vykdo, kelios – ne, ir nėra ryšio. Daug buvo kalbama dėl klimato kaitos ir skaitmenizavimo, bet, deja, reikia pasakyti, kad pastaraisiais metais dėl to nieko nebuvo nuveikta. Pasakymas, kad turime pradėti imtis veiksmų, yra pavėluotas“, – teigia B. Ropė.
Parlamentaro manymu, jei iš tiesų siektume įgyvendinti Žaliojo kurso strategiją, aktyvesni veiksmai būtų pradėti jau 2020-2021 metais. Pirmininkės kalboje B. Ropės neįtikino ir sėkmingos kovos su pandemija akcentas.
„Aišku, pandemija šiek tiek sujaukė reikalus, bet ji niekur nedingo. Taip, vakcina yra, jos rezultatai, bet pažiūrėkime į Lietuvos rezultatus – prieš metus susirgimų buvo mažiau, nei šiandieną“, – sako parlamentaras.