Dalintis gerumu su kitais nekainuoja
Europarlamentaras L. Mažylis yra įsitikinęs, kad Europos Sąjunga (ES), visų pirma, yra apie vertybes, kurios skatina vienybę, toleranciją ir bendruomeniškumą. „ES esame mes visi. Ir kiekvieno iš mūsų gerumas yra svarbus. Medikai, kurie šventes sutinka padėdami sergantiems, šventinius pasirodymus su vaikais ruošiantys pedagogai ar parduotuvių darbuotojai, su kuriais konsultuojamės dėl dovanų artimiesiems. Mūsų užsakymus pristatantys kurjeriai ar viskuo aprūpinantys tolimųjų reisų vairuotojai – visi atlieka savo misiją. Lietuvoje turime labai daug gražių pavyzdžių, kai bendruomenės renkasi į kalėdinių vainikų ar sausainių gamybos dirbtuves. Tiek Lietuvoje, tiek visoje ES turime labai gražių savanorystės pavyzdžių, labdaros akcijų. Linkiu visiems pradėti nuo savęs ir dalintis gerumu su kitais“, – pavyzdžiais bei patarimais dalijasi europarlamentaras.
Kalbant apie socialinę atsakomybę, L. Mažylio nuomone, ne mažiau svarbu atkreipti dėmesį į vidinį tvarumą ir mūsų santykius su aplinkiniais. „Gal nuskambės nepraktiškai, bet laukiant gražiausių metų švenčių ar Advento laikotarpiu linkiu visiems vidinio tvarumo. Pirmiausia pradėkime nuo „tvarių“ ir socialiai atsakingų minčių. Pabandykime paieškoti ramybės savyje. Gal reikia už kažką atsiprašyti? O gal verta atleisti?, – svarsto europarlamentaras, – Linkiu visiems rasti, už ką padėkoti, negailėti gero žodžio aplinkiniams, parodyti dėmesį artimui... Padėti tiems, kuriems reikia pagalbos. Nusišypsoti kaimynui, kolegai ar nepažįstamam gatvėje. Dalintis tuo, kas nieko nekainuoja, o iš tiesų yra labai vertinga“.
Atsakingesni dovanų pakavimo sprendimai
Kalbėdamas apie kalėdines dovanas, L. Mažylis prasitaria, kad jo šeimoje dovanos yra labiau simbolinės reikšmės. „Jomis mes norime parodyti dėmesį žmogui, bet nesistengiame „užversti“ dovanomis. Tikrai ne dovanų kiekiuose ar kainoje slypi esmė. Aišku, kol mano nuostabiosios anūkės Marcelė ir Augustė dar mažos, jas Kalėdų senelis šiek tiek gausiau nustebina, nei suaugusiuosius. Bet tikrai stengiamės žiūrėti atsakingai“, – pripažįsta Europos Parlamento narys.
Dovanų pakavimo procesas suteikia išties nemažai džiaugsmo, neslepia europarlamentaras: „Turiu prisipažinti, kad man labai patinka pakuoti dovanas... Pats perku dovanų popierių, o pakavimo procesas man kelia daug džiaugsmo. Pats jo nedaug sunaudoju, bet kai mūsų daug, tai tie popieriaus skaičiai tikrai baugina, todėl reikia ieškoti alternatyvų“. Visgi siekiant išvengti besaikio dovanų popieriaus naudojimo, jis siūlo kelis sprendimus. „Galbūt vertėtų rinktis iš perdirbtų medžiagų pagamintą, kompostuojamą popierių. Ir patys kompostuokime ar panaudokime su vaikais darbeliams. Nepakuokime savo dovanų į plastmasines pakuotes, o jei patys gavome su tokiu įpakavimu – neišmeskime ir panaudokime dar kartą. Galbūt dar turime namie popieriaus likučių nuo praėjusių švenčių – pirma panaudokime juos, bet neskubėkime pirkti naujo“, – pataria L. Mažylis, pridurdamas, kad šias taisykles šiemet bandys taikyti ir pats.
Europarlamentarui pritaria ir docentė dr. A. Zigmontienė: „Tikrai kiekvienas galime bent keletą žingsnių padaryti link tvaresnių švenčių ir jų laukimo. Visų pirma, atsakingai pagalvoti apie dovanas. Gal tai nebūtinai turi būti nupirkta prekybos centre. Galima ir patiems pagaminti – gal kokį kepinį, uogienę, o gal numegzti ar nunerti. O gal vietoje materialios dovanos pagalvoti apie bilieto į teatrą ar parodą padovanojimą. Jei planuojame puošti eglę, pagalvoti apie naminių žaisliukų gamybą, pabandyti pasigaminti kartu su vaikais. Iš anksto apgalvoti kalėdinių valgių meniu bei pabandyti apskaičiuoti maisto kiekį visiems šventės svečiams, kad vėliau nesuvalgytas maistas neatsidurtų šiukšlių dėžėje“.
Pasirinkimai, mažinantys neigiamą poveikį aplinkai
Tikėtina, kad šventinis maratonas gali pridaryti rimtos žalos aplinkai. Todėl, pasak europarlamentaro, artėjant gražiausioms metų šventėms svarbu neužmiršti tvarių pasirinkimų kiekviename žingsnyje. „Bendri principai, tokie kaip vienkartinių plastikinių indų ar maišelių šventinėse mugėse atsisakymas, jau dabar yra taikomi. O valgiai? Mes visi gerai žinome lietuviško stalo gausą švenčių metu. Kartais neapskaičiuojame tų mišrainių, silkių ar mėsos patiekalų. Bet juk visiems produktams užauginti mes vartojame įvairiausius išteklius. Atskirų iniciatyvų, kurios skatina atsakingiau vartoti, tikrai yra, apie jas mes išgirstame viešojoje erdvėje. Bet įsisukę į šventinį maratoną apie tvarumą dažnai pamirštame. Pernai visi išgyvenome karantinines Kalėdas. Ir dviese su žmona, be dukros šeimos ir anūkių pasitikome šventes – tai net ir savo tradicinio Napoleono torto nekepiau...“, – praėjusių metų karantininių švenčių patirtimi dalijasi L. Mažylis.
„Kai kurios ES šalys pritraukia turistus būtent savo naujametinių fejerverkų šou. Fejerverkai nėra tvarus dalykas, bet daugelis jų laukiame... Štai Lietuvoje laukiame kalėdinių eglių. Stebime ir vertiname skirtingų miestų pastangas mus nustebinti. Eglės sunaudoja tikrai daug elektros, bet gi tų švieselių tamsiausiomis naktimis taip norisi... Gal vertėtų pagalvoti apie tvarias ar ilgalaikes medžiagas, papuošimus?“, – kelia klausimą Europos Parlamento narys.
Kalbėdama apie neigiamą fejerverkų poveikį gamtai, Vilnius Tech docentė pateikia aplinkai draugiškesnių alternatyvų. „Italijos mokslininkai tyrimo metu nustatė nustatė, kad per vieną valandą nuo fejerverkų paleidimo stroncio kiekis ore padidėjo 120 kartų, magnio – 22 kartus, bario – 12 kartų, kalio – 11 kartų ir vario (Cu) – 6 kartus. Reikia nepamiršti, kad visos šios cheminės medžiagos anksčiau ar vėliau iškrenta į dirvožemio paviršių, kurį teršia, blogina tiek dirvožemio, tiek ir paviršinių vandenų kokybę“, – tvirtina A. Zigmontienė, – Fejerverkams jau dabar yra įvairių nemažiau įspūdingų, bet mažiau kenksmingų alternatyvų – lazerių, šviesų šou“.
Geriau rinktis tikrą ar dirbtinę eglę?
Portalui „Delfi“ L. Mažylis pasakoja, kad jam ir jo šeimai gyva Kalėtų eglutė yra artimesnis pasirinkimas. „Aš asmeniškai renkuosi gyvą, lietuviško miško ar medelyno eglutę. Tokia man gražiausia, tokią prabangą ir gamtos dovaną aš sau leidžiu tik kartą metuose. Gal tai ir nėra pats tvariausias sprendimas, bet ją savo namuose aš laikau ilgai. Bičiuliai kartais juokiasi, kad ir vėl Liudas Mažylis ją iki Velykų laikys. O taip tikrai būna! Ją puošiu stikliniais žaisliukais, kurie skaičiuoja dešimtmečius. Deja, ne vienas jų yra sudužęs. Sovietmečiu gaminti, o kai kurie sunkiai gaunami vokiški itin plono stiklo... Kasmet į kolekciją sau leidžiu nusipirkti tik po vieną žaisliuką. Ir tuos pačius papuošimus naudoju metai iš metų. O buvo laikai, kai tų papuošimų nebūdavo. Eglę puošdavo saldainiais, kuriuos paskui suvalgydavo. Savotiška tvarumo forma“, – savo kasmetinių švenčių tradicijomis bei prisiminimais dalijasi L. Mažylis.
Pasak A. Zigmontienės, renkantis gyvą eglutę, vertėtų pasidomėti, kur ji yra užauginta: „Jei visgi nusprendėte rinktis gyvą eglutę, reikėtų atkreipti dėmesį į tai, ar eglutė užauginta specialiame ūkyje, ar jis yra netoliese. Kitas klausimas – puošti kirstinę ar vazone? Pirmiausia, reikia įsitikinti, ar ta eglutė, kurią perkame vazonėlyje, buvo auginta vazone ar nėra pažeistos jos šaknys. Kaip miškininkai sako, kad ir augintų vazonėlyje eglių, kurios vėliau pasodinamos lauke, prigijimas yra menkas. Tai susiję su temperatūra, šaknine sistema ir tai, kad daugelis nemoka sodinti“.
Nors vyrauja įsitikinimas, kad dirbtinė eglė nėra geriausias šventinis pasirinkimas, visgi, pasak ekspertų, ją reikėtų naudoti kelis metus iš eilės norint išvengti neigiamo poveikio gamtai. „Jei ši eglė bus naudojama ne mažiau kaip 10 metų, tuomet tikrai galime vertinti kaip gerą pasirinkimą. Tokių eglučių nereikia transportuoti kiekvienais metais, todėl mažėja transporto priemonių skleidžiama tarša. Tačiau jai suirti sąvartyne reikės apie 100 metų, todėl užsigeidus eglę pakeisti anksčiau nei 10 m., derėtų ją pabandyti parduoti, atiduoti kitai šeimai, kad ji ir toliau galėtų džiuginti ir tęsti savo gyvavimo ciklą“, – pažymi A. Zigmontienė.
Idėja puošti gyvą eglutę miesto centre
Savo ruožtu europarlamentaras teigia, kad iniciatyva, kuria kiekvienos ES šalies miestai puoštų gyvą eglę, esančią miesto centre, skamba tikrai patraukliai: „Kalbant apie miestų egles, bent Lietuvoje pastebiu, kad tai virsta tikrais meno kūriniais. Gi pasaulyje ne visi meno kūriniai vien tvarūs. Bet bent šventinių eglių kūrybos ir puošimo siekiamybė tikrai turėtų būti tokia. Idėją, kad kiekvienas miestas puoštų tą pačią augančią eglę tikrai palaikau. Labai graži ir įdomi tradicija būtų“.
Kita vertus, L. Mažylis svarsto, ar tokia iniciatyva nesukeltų papildomų problemų aplinkai. „Darbas Europos Parlamente mane išmokė galvoti kompleksiškai, tai ir mąstau, ar išties, jei lankytume kalėdinę eglę toliau nuo miesto, kur nevažiuoja viešasis transportas, ar taip nedarytume kitos žalos gamtai? Todėl vieno atsakymo turbūt nėra, bet pabandyti paieškoti alternatyvų tikrai verta. O ir pats pamenu, kaip prie savo namų dešimtmečius puošdavome tą pačią eglutę lauke. Galiausiai ji sunyko. Labai graži tradicija savo namų kieme puošti eglę, bet ar tada jau negalime eglės turėti ir kambaryje? Kaip ir minėjau, kaip švęsti Kalėdas, diskutuoti nedrįstu. Manau, eglę galima turėti ir augančią sode, ir šventiniu laikotarpiu laikiną gyvą ar dirbtinį spygliuotį, jo šaką namuose. Linkiu visiems tvarių švenčių: nuo minčių iki dovanų“, – sako EP narys.