Mito apie jūros gyvatę kilmė – pasakojimai apie gyvatę, galinčią apversti laivą ir praryti įgulą, kurios ilgis gali siekti iki 11 metrų, o svoris – daugiau nei 250 kilogramų.
Šis panašus į ungurį sutvėrimas – pasaulio ilgiausia kaulinė žuvis.
Kaip rašo phys.org, žmonėms ją tenka pamatyti labai retai, dažniausiai tik kaip keistą ir nepageidaujamą šalutinį komercinės žvejybos laimikį.
Paryžiuje įvykusioje spaudos konferencijoje, vandenyno saugotojai parodė išskirtinę filmuotą medžiagą, kurioje vingiuojanti žuvis milžinė rodoma jūros gelmių aplinkoje, kaip dalį pastangų atkreipti dėmesį į pavojus, keliamus dugninio žuvies gaudymo tralu.
„Tai – esminis momentas vandenyno gelmėms“, - sakė Matthew Gianni iš Jūros gelmių aplinkosaugos koalicijos, vienijančios daugiau nei 70 asociacijų.
Jūrų biologų teigimu, dugninis žuvies gaudymas tralu, kai tinklai išmetami į vandenyno dugną, katastrofiškai kenkia koralams, pintims bei mikroflorai, o tai yra gyvybiškai svarbu ekologiniam tinklui.
Nevyriausybinės organizacijos „Bloom“ vadovės Claire Nouvian teigimu, vandenyno dugno plotai, kurie buvo pažeisti prieš dešimtmečius, vis dar neatsistatė.
Dėl dugninio žuvies gaudymo tralu į tinklus atsitiktinai patenka ir komercinės vertės neturinčios rūšys, pavyzdžiui, silkių karalius.
Prancūzija ir Ispanija, kurių žuvininkystės pramonė nukentėtų nuo tokio politinio sprendimo, kovoja prieš Europos Komisijos (EK) ketinimus uždrausti šį žvejybos būdą.
Lemiamas balsavimas įvyks spalio 3 d. Briuselyje.
Kaip savo internetinėje svetainėje remdamasi 2001 m. duomenimis teigia Jūros gelmių aplinkosaugos koalicija, Europos Sąjungos (ES) šalims narėms tenka apie 60 proc. pasaulyje dugniniu žuvies gaudymo tralu pagaunamos žuvies.
Pateikiame neseniai „YouTube“ paskelbtą silkių karaliaus atvaizdą. Gamtosaugininkų parodytas video viešai kol kas neprieinamas.